„Politico“: Pietų Europos valstybės priešinasi EK pirmininkės planui dėl Europos gynybos finansavimo

Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos pasipriešinimas yra didelė kliūtis EK pirmininkės Ursulos von der Leyen siekiui didinti Europos karinį savarankiškumą.

Jos pasiūlymu, į kurį įtrauktas 150 mlrd. Eur paskolų paketas ir nepaprastosios padėties sąlyga dėl ES fiskalinių taisyklių sušvelninimo, siekiama užtikrinti dideles naujas investicijas į gynybą ir sumažinti ES priklausomybę nuo JAV apsaugos.

„Kai kurios šalys abejoja, ar tikslinga ar net įmanoma įsiskolinti tokiu lygiu“, – „Politico“ sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.

Vietoj to smarkiai įsiskolinusios pietų Europos šalys vis dažniau reikalauja vadinamųjų gynybos obligacijų – dotacijų, finansuojamų iš bendro ES skolinimosi kapitalo rinkose. Tokiam sprendimui vienbalsiai turėtų pritarti visos 27 ES šalys.

„Gali būti, kad kai kurių šalių pasipriešinimas atvers kelią gynybos obligacijoms“, – sakė vienas neįvardintas ES diplomatas.

EK pirmininkė kol kas nepritarė šiai idėjai, atsižvelgdama į tikėtiną fiskaliniu požiūriu griežtų šiaurinių valstybių, tokių kaip Vokietija ir Nyderlandai pasipriešinimą.

„Jokių euroobligacijų“, – praėjusią savaitę po ES vadovų susitikimo pakartojo Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas.

„Politico“ skelbia, kad pietinių šalių atsisakymas skolintis susilpnintų fiskaliniu požiūriu konservatyvių šalių paramą gynybos obligacijoms.

„Jei jos (Pietų šalys – VŽ) teigia, kad gynyba yra egzistencinis iššūkis, pateisinantis bendrą skolą, tuomet jos pirmiausia turi imti paskolas pačios“, – sakė ES diplomatas, iš fiskaliniu požiūriu konservatyvios šalies.

[infogram id="2513635a-8546-4142-a5cd-9da8facb0a9a" prefix="7m6" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus skola ES šalyse 2024 m. III ketv."]