V. Zelenskis tikisi šiemet užbaigti karą, E. Macronas Vašingtone sako, kad taika neturi reikšti Ukrainos pasidavimo

• Sukanka treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
• D. Macronas Vašingtone susitikęs su D. Trumpu sakė, kad taika neturi reikšti Ukrainos pasidavimo
• D. Trumpas kalbėjo apie „galbūt vienintelį gerą laiką sudaryti taikai“, tačiau taip pat skaičiavo, kiek milijardų dolerių paaukota Ukrainai ir spaudė sudaryti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Šalys vis dar tariasi dėl sąlygų.
• Vakarų sąjungininkės žada paramą Ukrainai, V. Zelenskis pažymi, kad „Rusija taikosi į europietišką gyvenimo būdą“.
• Ursula von der Leyen teigė, kad taip progresuodama Ukraina galėtų būti priimta į ES iki 2030 m.
• V. Zelenskis teigė tikintis, kad karą galima užbaigti dar šiemet.

Sekmadienio įvykių uostą galite rasti čia.

Baigiame pildyti pirmadienio įvykių juostą. 

Kitas naujienas skaitykite antradienį ryte.

D. Trumpas: mes išspręsime šį reikalą

Baigdamas spaudos konferenciją, surengtą po susitikimo su Emmanueliu Macronu, JAV prezidentas padėkojo Prancūzijos prezidentui už kelionę į Baltuosius rūmus.

„Netrukus vėl pasimatysime... mes išspręsime šį reikalą, mes tai padarysime“, – sako D. Trumpas.

E. Macronas teigė, jog susitikimo metu abu prezidentai bandė rasti sprendimą, kuris tiktų Ukrainai, sutarė, kad netrukus Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, susitiks su D. Trumpu ir sudarys susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų. 

„Nė vienas iš mūsų nenorime trapios taikos“, – sakė E. Macronas.

D. Trumpas sako tikintis, kad  V. Putinas nori sudaryti sandorį

D. Trumpas bendroje konferencijoje su E. Macronu sulaukė klausimų apie galimą taikos susitarimą su Rusija ir patvirtino, kad „jo žmonės“ nuolat bendrauja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša BBC. 

„Visas mano gyvenimas – sandoriai, tai yra viskas, ką aš žinau“, – sakė jis, tvirtindamas, kad žino, kada kas nors nori sudaryti sandorį.

Jis taip pat patvirtino, kad atėjus į valdžią „vienas pirmųjų mano skambučių buvo prezidentui V. Putinui“, ir pakartoja teiginį, kurį per pastarąją savaitę jau ne kartą buvo sakęs – kad V. Putinas nori nutraukti karą.

E. Macronas  sakė, kad jau kurį laiką nekalbėjo su Rusijos vadovu, tačiau, atėjus naujai JAV administracijai, tikisi, kad atsirado „naujos aplinkybės“ ir nauja „galimybė vėl užmegzti ryšius“.

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad vienintelis būdas užtikrinti, jog bet koks taikos susitarimas su Rusijos prezidentu bus gerbiamas, yra „būti stipriam“ ir turėti „atgrasymo pajėgumų“.

D. Trumpas pakartoja dar vieną ne kartą išsakytą teiginį – kad karas (prasidėjęs po dvejų Joe Baideno prezidentavimo metų) nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentas.

Kalbėdamas apie V. Putiną, jis sakė: „Tikrai tikiu, kad jis nori sudaryti sandorį, galiu klysti, bet tikiu“. 

D. Trumpo nuomone, V. Putinas gali toliau vadovauti Rusijai „labai pozityviai“.

E. Macronas: taika neturi reikšti Ukrainos pasidavimo

Spaudos konferencijoje po susitikimo su D. Trumpu kalbėjęs E. Macronas padėkojo JAV už partnerystę, tačiau pabrėžė, kad dėl taikos susitarimo su JAV prezidentu turėjo ilgas diskusijas. E. Macronas akcentuoja, kad taikos susitarimas neturi reikšti Ukrainos pasidavimo, praneša BBC.  Jo teigimu, siekiama patikimos, ilgalaikės taikos.

„Nenorime ugnies nutraukimo be jokių garantijų,– sakė E. Macronas. – Jis (taikos susitarimas – VŽ) turėtų užtikrinti Ukrainos suverenumą ir leisti jai derėtis su kitomis šalimis dėl jai aktualių klausimų.“

Jo teigimu, diskusijoje dėl Ukrainos taikos „padaryta reikšmingų žingsnių pirmyn“ ir patikino, kad Europa nesikrato atsakomybės padėti karo krečiamai šaliai. 

Kadangi D. Trumpas, kalbėdamas paminėjo Ukrainai paaukotą sumą, E. Macronas savo ruožtu teigė, jog Europa „į saugumą investavo“ 128 mlrd. USD (122,2 mlrd. Eur), pabrėždamas, jog tai yra investicija, o ne nuostolis. 

E. Macronas pridūrė, kad Europa labai žavisi Ukrainos žmonių drąsa ir kad, jo nuomone, „niekas šioje salėje nenori gyventi pasaulyje, kuriame galima tiesiog primesti galingiausiųjų valią ir kuriame galima tiesiog pažeisti tarptautiniu mastu pripažintas sienas“.

D. Trumpas: dabar galbūt yra vienintelis geras laikas užbaigti karą

Po susitikimo su Emmanueliu Macronu, Prancūzijos prezidentu, D. Trumpas spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad „vyksta daug gerų dalykų vardan taikos“. Jis pabrėžė, kad „šimtai tūkstančių“ rusų ir ukrainiečių žuvo „be reikalo“.

„Turbūt prezidentas Macronas sutiks su manimi, kad dabar yra geras laikas... galbūt vienintelis geras laikas (baigti karą – VŽ)“, – sakė D. Trumpas, kurį cituoja BBC. 

Tačiau JAV prezidentas taip pat kalbėjo norintis „susigrąžinti milžinišką sumą pinigų“, kuria JAV parėmė Ukrainą. D. Trumpas teigė, kad tai sudaro daugiau nei nei 300 mlrd. USD (286,3 mlrd. Eur).

Todėl, pasak jo JAV „privalo turėti susitarimą su Ukraina dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų ir retųjų mineralų kaip saugumo“. Jis pridūrė, kad jau daroma pažanga šiame susitarime su Ukraina. 

Lietuva kartu su Baltijos ir Šiaurės šalimis įsipareigojo Ukrainai skirti daugiau paramos

G. Nausėda pirmadienį Kyive kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vadovais taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir po šio pokalbio paskelbė bendrą visų šalių pareiškimą.

Šiame pareiškime smerkiama Rusijos vykdoma neteisėta, neišprovokuota karinė invazija į Ukrainą ir pakartota parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

„Mūsų pagrindinis prioritetas šiandien – stiprinti Ukrainą ir užtikrinti, kad Ukraina bei Europa aktyviai dalyvautų derybose siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos. Tikslas – nutraukti Rusijos agresiją, o ne pasiekti tik laikinas paliaubas“, – susitikime teigė Lietuvos vadovas.

Pareiškime įsipareigojama teikti Ukrainai dar daugiau paramos, įskaitant oro gynybą ir amuniciją, taip pat didinti investicijas į Ukrainos gynybos pramonę.

„Be to, įsipareigojame apginkluoti ir apmokyti brigados dydžio dalinį. Kartu raginame sąjungininkus ir partnerius taip pat teikti daugiau karinės paramos Ukrainai“, – teigiama jame.

NB8 šalys yra vienos daugiausiai paramos Ukrainai teikiančių šalių. Iš viso jos prieš Rusijos agresiją kovojančiai valstybei suteikė daugiau kaip 26 mlrd. Eur karinės, finansinės ir humanitarinės paramos.

Valstybių vadovai pabrėžė pasiryžimą ir toliau daryti maksimalų spaudimą Rusijai, įskaitant sankcijas ir priemones prieš šešėlinį laivyną, siekiant susilpninti Rusiją ir jos karo mašiną. 

Susitikime G. Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl spaudimo organizuoti rinkimus Ukrainoje karo metu, ypač atsižvelgiant į hibridinį spaudimą ir riziką destabilizuoti vidaus situaciją.

Kyjive Europos lyderiai lankosi minėdami trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines bei išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrai kadencijai sugrįžusio Donaldo Trumpo.

ES lyderių susitikime ketinama susitarti dėl naujo ginklų paketo Ukrainai

Europos Sąjungos lyderiai kitą savaitę vyksiančiame neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime sieks susitarti dėl naujo ginklų paketo Ukrainai, pirmadienį pranešė Kaja Kallas, bloko vyriausioji diplomatė, minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nustumdamas Kyjivą ir jo rėmėjus į šalį, paskelbė apie būsimas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, Europa stengiasi stiprinti paramą ukrainiečiams.

K. Kallas pasiūlė, kad 27 šalių ES įsipareigotų kuo greičiau suteikti Ukrainai didelį svarbiausios ginkluotės paketą, įskaitant oro gynybos priemones, artilerijos sviedinius ir raketas.

Briuselyje susitikę ES užsienio reikalų ministrai „iš esmės pritarė naujai iniciatyvai“ dėl karinės pagalbos Ukrainai, teigė K. Kallas.

„Dėl detalių, ypač dėl skaičių, bus nuspręsta ir aptarta kovo 6-ąją neeiliniame Europos aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė ji.

Pareigūnai teigė, kad kol kas nebuvo pasiūlyta jokia konkreti suma, nors ES diplomatai nurodė, kad dabartinė 20 mlrd. Eur suma, kurią blokas kasmet skiria nuo invazijos pradžios, yra „orientyras“.

Diplomatai sakė, kad kelios šalys siekia, jog galutinė suma būtų gerokai didesnė.

„Turime suteikti Ukrainai stiprią poziciją, kad ji galėtų pasakyti „ne“ blogam susitarimui“, – teigė K. Kallas.

Kyla pavojus, kad naująjį ginkluotės paketą gali blokuoti Vengrija, kuri palaiko draugiškus ryšius ir su D. Trumpu, ir su Rusija. Budapeštas jau pareiškė nepritariantis šiai iniciatyvai, teigdamas, kad ji „pratęs karą“.

D. Trumpas tiesiai neatsakė, ar Ukrainai teks paaukoti okupuotas teritorijas dėl taikos

Donaldas Trumpas po susitiko su Emmanueliu Macronu, Prancūzijos prezidentu Ovaliajame kabinete atsakė į žurnalistų klausimus. 

Paklaustas, ar Ukrainai dėl taikos reikės paaukoti dalį savo teritorijų, kurios šiandien yra okupuotos Rusijos, D. Trumpas atsakė: „Dar pamatysime“. Jį cituoja BBC.

„Derybos dar tik prasideda, – teigė jis. – Bet atsiimti visas teritorijas bus nelengvas dalykas.“

D. Trumpas anksčiau yra pareiškęs, kad Ukraina gali susigrąžinti „kai kurias“ teritorijas.

Taip pat žurnalistų paklaustas, ar Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galėtų apibūdinti kaip diktatorių (tokiu epitetu jis neseniai pavadino Vladymyrą Zelenskį), D. Trumpas atsakė, kad  „lengvai nesišvaisto tokiais žodžiais“.

 „Jie turėjo labai geras sąlygas susitarimui,“ – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Rusiją ir Ukrainą. 

E. Macronas D. Trumpui: Europa pasirengusi didinti išlaidas gynybai

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pirmadienį pareiškė, kad Europa yra pasirengusi didinti išlaidas gynybai, tačiau sakė, jog tikisi aktyvaus JAV dalyvavimo užtikrinant bet kokį taikos susitarimą Ukrainoje.

E. Macronas sakė, kad su D. Trumpu aptars „ilgalaikę taiką“ Ukrainoje.

D. Trumpas sakė, kad Rusija yra pasirengusi sutikti su tuo, kad Europos kariai būtų dislokuoti Ukrainoje kaip susitarimo dėl kovos veiksmų nutraukimo garantai, ir sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali apsilankyti Baltuosiuose rūmuose jau „šią arba kitą savaitę“.

D. Trumpas sako, kad karas Ukrainoje gali baigtis per kelias savaites

Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Baltuosiuose rūmuose pirmadienį susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas  pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis „per kelias savaites“, praneša agentūra BNS. 

„Karas gali užsibaigti greitai, net per kelias savaites, jei būsime protingi, – sakė D. Trumpas. – Jei nebūsime protingi, jis tęsis. Mes to nenorime. Prisiminkite, ką sakiau – jis gali išsiplėtoti net iki trečiojo pasaulinio karo, mes to taip pat nenorime.“ 

E. Macronas siekė įtikinti D. Trumpą palaikyti Kyjivą ir tvirtino, kad Ukraina „turi dalyvauti“ derybose po to, kai JAV prezidentas pradėjo tiesiogines derybas su Maskva dėl karo.

D. Trumpas sako su V. Putinu aptariantis svarbius ekonominius susitarimus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu aptaria „svarbius“ ekonominius susitarimus, apie kuriuos kalbama vykstant diskusijoms dėl karo, prasidėjusio Maskvos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, užbaigimo, praneša agentūra BNS.

„Rimtai diskutuoju su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo, taip pat dėl svarbių ekonominės plėtros sandorių, kurie vyks tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Pokalbiai vyksta labai gerai!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.

Donaldas Trumpas pasitiko Emmanuelį Macroną Baltuosiuose rūmuose

Emmanuelis Macronas atvyko į Baltuosius rūmus ir su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pasisveikino itin ilgu ir stipriu rankos paspaudimu (reporteriai pastebėjo, jog taip prezidentai sveikinasi jau nuo 2017 m.), praneša BBC. 

Susitikimo vietoje gausų reporterių iš Prancūzijos, tačiau kol kas prezidentai neatsakė į jokius žurnalistų klausimus. Tikimasi, jog komentarus žiniasklaidai jie pateiks apie 21 val. Lietuvos laiku. 

Jungtinės Tautos patvirtino rezoliuciją, kurioje Rusija įvardinama agresore

Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusijos agresija, pripažįstamas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Nepaisant JAV pastangų pakeisti Jungtinių Tautų rezoliucijos tekstą, 93 Generalinės Asamblėjos nariams balsavus už, 65 susilaikius ir 18 balsavus prieš, patvirtintas Ukrainos ir jos sąjungininkių parengtas rezoliucijos tekstas, praneša skynews.com

Rezoliucijoje patvirtinama „plataus masto invazija į Ukrainą, kurią pradėjo Rusijos Federacija“, taip pat minimas Ukrainos teritorinis vientisumas, reikalaujama išvesti Rusijos karius iš Ukrainos teritorijų. 

JAV anksčiau buvo atsiuntusi teksto korekcijas, be Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų paminėjimo bei Rusijos pripažinimo agresore. 
Šiame balsavime JAV balsavo prieš. 

Daugiau skaitykite čia.

R. T. Erdoganas: Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, pirmadienį pareiškė, kad Ukraina būtinai turi dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabijoje įvyko Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimas, praneša agentūra BNS. 

„Jei norime, kad naujasis procesas duotų rezultatų, Ukraina būtinai turi būti įtraukta į šį procesą ir šis karas turi būti užbaigtas abipusėmis derybomis“, – po šalies ministrų kabineto posėdžio sakė R. T. Erdoganas.

Turkijos prezidentas sakė, kad remia JAV prezidento D. Trumpo iniciatyvą užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą.

„Iš esmės pritariame pono Trumpo norui užbaigti karą derybomis, – sakė jis. – Tačiau nereikėtų pamiršti svarbaus dalyko. Kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką gali būti atvertas tik sudarius lygtį, kurioje dalyvautų visos svarbios šalys“.

JAV ragina pritarti jos rezoliucijai Jungtinėse Tautose, kitus pasiūlymus vetuos

Vašingtonas pirmadienį paragino Ukrainą ir Rusiją pritarti jo planui užbaigti karą Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai rengiantis balsuoti dėl JAV rezoliucijos, skirtos trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, praneša agentūra BNS.

„Jungtinių Valstijų pateiktame rezoliucijos projekte būtent tai ir pabrėžiama. Mūsų projekte prašoma greitai užbaigti konfliktą ir raginama užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. Būtent to reikia dabar, ir mes raginame visas valstybes nares, įskaitant Ukrainą ir Rusiją, prisidėti prie šių pastangų“, – sakė Dorothy Shea, JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose.

Taip pat JAV pagrasino vetuoti bet kokius siūlomos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pakeitimus, įskaitant pasiūlytuosius Europos sąjungininkų.

„Mes vetuosime Rusijos [pasiūlytą] pakeitimą, jei jis bus mums pateiktas Saugumo Taryboje, mes vetuosime europiečių pakeitimus, jei jie bus mums pateikti Saugumo Taryboje“, – anonimiškai sakė Valstybės departamento pareigūnas.

Pareigūnas sakė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija sutelkė dėmesį į Saugumo Tarybą, o ne į atskirą ankstesnį balsavimą Generalinėje Asamblėjoje, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos metinėms paminėti.

„Siekiama, kad rezoliucijoje nebūtų triukšmo, kad ... joje būtų atsižvelgta į pagrindus to, ko nori prezidentas, kad mes padarytume, t. y., kad Jungtinės Tautos padėtų rasti kelią į taiką“, – sakė pareigūnas.

Pasak diplomatinio šaltinio, keturios ES narės Saugumo Taryboje ir Didžioji Britanija planuoja pasiūlyti teksto pakeitimus, kuriuose Rusija būtų įvardyta kaip agresorė ir būtų primygtinai reikalaujama užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą.

JAV penktadienį Jungtinėms Tautoms (JT) pasiūlė rezoliuciją dėl karo Ukrainoje, kurioje neminima Rusijos okupuota ukrainiečių teritorija, naujienų agentūrai AFP pranešė keli diplomatiniai šaltiniai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino JT narius patvirtinti „paprastą, istorinę“ rezoliuciją.

„Jungtinės Valstijos Jungtinėse Tautose pasiūlė paprastą, istorinę rezoliuciją, kurią raginame visas valstybes nares paremti, kad būtų rastas kelias į taiką“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė M. Rubio. 

Ukrainos ir jos sąjungininkių pateiktame tekste pabrėžiama, kad reikia padvigubinti diplomatines pastangas, kad karas baigtųsi dar šiais metais.

Jame taip pat nurodomos kelios susijusios iniciatyvos, kartu kaltinant Rusiją dėl beveik trejus metus trunkančios plataus masto invazijos ir įsipareigojant užtikrinti Ukrainos „teritorinį vientisumą“.

Tekste taip pat pakartojami ankstesni JT Generalinės Asamblėjos reikalavimai nedelsiant ir besąlygiškai išvesti Rusijos karius iš Ukrainos.

Vašingtono pateiktoje rezoliucijoje, su kuria susipažino AFP, raginama „greitai užbaigti konfliktą“, tačiau nėra minimas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Ursula von der Leyen: Ukraina galėtų prisijungti prie ES iki 2030 m.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos prezidentė, konferencijoje teigė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) dar iki 2030 m., jei tokiu pat tempu toliau įgyvendintų reformas.

„Ukraina daro pažangą ir jei ji tęstu tokiu spartumu ir tokia pokyčių kokybe, ji galėtų įstoti į Europos Sąjungą dar iki 2030 m.,“ – sakė U. Von der Leyen. 

V. Zelenskis jai padėkojo ir pridūrė, kad narystė ES ir NATO labai atgrasytų būsimą Rusijos agresiją. 

V. Zelenskis: tikimės šiemet užbaigti karą

V. Zelenskis, paklaustas, kokios jo viltys po trejus metus trukusio karo, atsako, kad jo tautai tai buvo sunkus laikas.

„Tikimės, kad šiais metais galėsime užbaigti karą“, – teigia jis.

Ukrainos prezidentas sako, kad artimiausiu metu Ukrainai reikalingos saugumo garantijos, kad Rusija po metų negrįžtų.

Jis priduria, kad greitas įstojimas į ES ir NATO „mums labai padės“.

Prezidentas: Lietuva Ukrainai perduos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų

Minint trečiąsias Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje metines, prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuva Ukrainai netrukus perduos trumpo nuotolio oro gynybos sistemų RBS-70.

Taip jis kalbėjo pirmadienį viešėdamas Kyjive, kur dalyvavo paramos Ukrainai viršūnių susitikime.

„Lietuva, savo ruožtu, jau turime gerų žinių Ukrainai, pristatysime netrukus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas RBS-70“, – sakė G. Nausėda.

„Šiuo metu, kuomet daug kas pasaulyje keičiasi, atsiranda naujų srovių, priešpriešinių vėjų, panašiai mąstančios valstybės turi dar stipriau susitelkti tarpusavyje, – sakė prezidentas. – Šiandien prie stalo aš šitą susitelkimą mačiau, aš mačiau valstybes, kurios nori padėti Ukrainai kariniu požiūriu, kalbėjome nemažai ir apie finansinę paramą.“

Atsako į klausimus

Papildyta 17:35

Besibaigiant paramos grupės „Support Ukraine“ aukščiausiojo lygio susitikimui, šalių vadovai atsako į žiniasklaidos klausimus.

Mette Frederiksen, Danijos premjerė, paklausta, ar jos šalis palaiko karių į Ukrainą siuntimą, sakė, kad jos šalis yra „atvira“.

„Mes esame atviri siųsti karius į Ukrainą, nes ją remsime iki galo. Bet dabar yra svarbiausia, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia mūšio lauke, todėl visus raginu remti Ukrainą daugiau. Daug klausimų turi būti atsakyta, kol siųsime savo karius į Ukrainą“, – sakė ji.

Alexandras Stubbas, Suomijos prezidentas, paklaustas, ar Europa galėtų atsverti JAV paramą, pažymėjo, kad reikia kalbėtis su Amerika ir, Vašingtonui parodyti aiškų planą ir gaires, ką gali pasiūlyti Europos šalys.

„Artimiausios savaitės daug ką parodys“, – teigė A. Stubbas, turėdamas omenyje Europos valstybių gynybos išlaidas ir paramą Ukrainai.

D. Šakalienė ragina investuoti į gynybą: „Kai jauti, kad tau dega užpakalis, pradedi judėti greičiau“

Dovilė Šakalienė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė, paragino Europos šalis greičiau stiprinti savo gynybą, atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius pokyčius.

„Kai jauti, kad tau dega užpakalis, pradedi judėti greičiau“, – sakė ministrė Kyjive, ukrainiečių verslininko Viktoro Pinčiuko fondo surengtoje konferencijoje.

Ji vylėsi, kad per artimiausius mėnesius Europos šalys pradės skirti daugiau lėšų gynybai.

„Turime stiprinti savo transatlantinį ryšį. Nors esame disfunkcinė šeima, skyrybos nėra išeitis“, – sakė D. Šakalienė renginyje.

Tuo metu Gabrielius Landsbergis, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, konferencijoje teigė: „Europa turi suprasti, kad šioje kovoje greičiausiai esame vieni, tik mes, ukrainiečiai ir niekas kitas. Mes imamės šios kovos arba pralaimime.“

„Ar Europa iš tikrųjų yra gyva? Jei ji vis dar neatsibudo, kas vyksta su ligoniu?“ – klausė G. Landsbergis.

Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas paragino Europą konfiskuoti Europos sąskaitose įšaldytą maždaug 200 mlrd. USD vertės turtą ir dislokuoti Ukrainoje taikdarius.

„Vienintelis klausimas, kuris lieka, ar mes prašome Putino leidimo. Tai nėra pokštas. Europos lyderiai sako: „Pasiųsime karius, jei V. Putinas leis.“ Toks yra mentalitetas, kurį mes turime pakeisti“, – sakė jis.

F. Merzas pakomentavo E. Macrono kelionę į JAV

Būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat sakė, kad ilgai kalbėjosi telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu išvykusiu į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu D. Trumpu.

„Apkalbėjome temas, kurias jis nori aptarti su amerikiečių prezidentu, ir supratau, kad tai, ką jis ketina pasakyti, visiškai sutampa su tuo, ką sakyčiau aš transatlantinių ryšių klausimu“, – teigė F. Merzas.

E. Macronas atvyko į JAV: žada įtikinti D. Trumpą

Atnaujinta 15:30

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį Vašingtone susitinka su Donaldu Trumpu, JAV prezidentu, ir pareiškė, kad pateiks „pasiūlymų dėl veiksmų“, kuriais siekiama kovoti su Rusijos grėsme Europoje ir užtikrinti taiką Ukrainoje. Daugiau skaitykite čia.

„Turime jėgą, kuri yra pernelyg apsiginklavus ir toliau ginkluojasi, – teigė E. Macronas prieš išvykdamas į Vašingtoną. – Nežinome, kur ji šiandien sustos. Todėl visi turime imtis veiksmų, kad ją sulaikytume.“

Atvykęs į Baltuosius rūmus, E. Macronas pamojavo prieš įeidamas pro duris, vedančias į Ovalųjį kabinetą, kur prisijungs prie pokalbio su Didžiojo septyneto (G 7) grupe, kuriai taip pat priklauso Kanada, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinė Karalystė.

Užsienio šalių parama

Per trečiąsias karo metines užsienio šalys skelbia naujus paramos Ukrainai paketus. 

Pavyzdžiui, Ispanija šiais metais suteiks Ukrainai naują 1 mlrd. Eur vertės karinės pagalbos paketą, pirmadienį Kyjive sakė Pedro Sanchezas, sakė ministras pirmininkas.

Skiriama parama yra 2024 m. gegužę pasirašyto 10 metų trukmės dvišalio saugumo ir gynybos susitarimo dalis, sakoma P. Sanchezo biuro pranešime. Praėjusiais metais Madridas jau nusiuntė daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos Ukrainos gynybai.

Norvegija paskelbė, kad ketina panaudoti 3,5 mlrd. NOK (301 mln. Eur) pirkiniams iš Ukrainos gynybos pramonės.

Dar 600 mln. NOK (51,6 mln. Eur) įsipareigota skirti Ukrainai skirtų dronų pirkimui ir bepiločių orlaivių technologijų kūrimui.

„Ukrainos kariniai ir civiliniai poreikiai yra didžiuliai. Labai svarbu stiprinti Ukrainos gynybos pramonės gebėjimą tiekti karinę įrangą į fronto liniją“, – sakė Jonas Gahras Store, Norvegijos ministras pirmininkas.

Tuo metu Danija pranešė, kad žada skirti Ukrainai 2 mlrd. DKK (268 mln. Eur) karinės pagalbos, o dar 405 mln. DKK (54,3 mln. Eur) – humanitarinei ir su atstatymu susijusiai pagalbai Ukrainai.

Rusija: su Ukraina pasiektas susitarimas dėl Kursko srities gyventojų evakuacijos

Maskva susitarė su Kyjivu ir Raudonuoju Kryžiumi evakuoti civilius gyventojus iš Rusijos Kursko srities, kurios dalį užėmė Ukraina, pirmadienį pranešė Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė, rašo BNS.

„Yra žmonių, kurie šiandien jau yra (Ukrainos Sumų regione). Su Raudonuoju Kryžiumi ir Ukrainos puse susitarta, kad jie bus evakuoti per Baltarusiją į Rusiją“, – sakė Tatjana Moskalkova, cituota Rusijos naujienų agentūrų.

Ukrainai 2024 m. rugpjūtį pradėjus puolimą, iš Kursko srities buvo evakuota tūkstančiai žmonių, bet kai kurie gyventojai dar liko regione. 

T. Moskalkova nenurodė, kiek pagal susitarimą iš Kursko srities bus evakuota gyventojų. 

JK premjeras G 7 šalis ragina prisiimti didesnę riziką

Papildyta 15:01

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pabrėžė, kad G 7 šalių grupė „turėtų būti pasirengusi prisiimti didesnę riziką“.

Anot jo, tai apima naftos kainų viršutinės ribos nustatymą, sankcijų Rusijos naftos milžinėms taikymą ir persekiojimą bankų, „kurie leidžia agresorei apeiti sankcijas“.

JK premjeras teigė, kad D. Trumpas per pastarąsias kelias savaites „sukūrė galimybę Europai“.

„Dabar turime teisingai išspręsti esminius klausimus. Jei norime, kad taika išliktų, Ukraina turi sėdėti prie derybų stalo. O susitarimas turi būti grindžiamas suverenia Ukraina, paremta tvirtomis saugumo garantijomis. Jungtinė Karalystė yra pasirengusi ir nori tai paremti, kartu su kitais europiečiais dislokuodama savo karius ir sudarydama tinkamas sąlygas. Ir galiausiai JAV parama bus gyvybiškai svarbi siekiant atgrasyti Rusiją nuo dar vienos invazijos vos po kelerių metų“, – pridūrė JK lyderis.

VŽ primena, kad šią savaitę JK premjeras lankysis Vašingtone, kur susitiks JAV prezidentu.  

Taip pat JK paskelbė didžiausią sankcijų Rusijai paketą nuo 2022 m. Sankcijos, apibūdinamos kaip „svarbiausias paketas“, nukreiptos prieš „Rusijos trapias tiekimo grandines, pajamas, kuriomis kurstomas neteisėtas Putino karas, ir Kremliui pelną nešančius kleptokratus“, teigiama vyriausybės pranešime.

Anot pranešimo, sankcijos pritaikytos maždaug 40 tanklaivių, po šio paketo viso ribojimai pritaikyti 133 laivams. 

Sankcijos taip pat taikomos fiziniams asmenims, iš kurių kai kurie, pasak JK, „remia strateginius Rusijos ekonomikos sektorius“.

K. Budrys: Lietuva norėjo ambicingesnių sankcijų Rusijai

Atnaujinta 13:28 

Lietuva norėjo, kad naujosios Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai būtų ambicingesnės, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje.

„Iš Lietuvos pozicijų norėjome ambicingesnio (sankcijų – BNS) turinio, terminų ir apimties“, – LRT teigė K. Budrys.

Anot jo, jau dabar ruošiamas naujas sankcijų paketas Rusijai, tačiau situaciją gali sunkinti prasidėję pokalbiai tarp Vašingtono ir Maskvos.

„Jeigu mūsų (ES ir JAV – BNS) partnerystė paklibėtų sankcijų temoje, Europos Sąjungai būtų dar sunkiau išlaikyti tą vienybę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

ES pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.

Naujomis sankcijomis suvaržomas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus.

Naujausiomis ES sankcijomis taip pat draudžiama parduoti Rusijai kompiuterinių žaidimų konsoles, kurias galima naudoti dronams mūšio lauke valdyti, o aštuonioms rusų žiniasklaidos priemonėms uždraudžiama transliuoti 27 valstybių ES teritorijoje. 

Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys taip pat sakė, kad kovo mėnesį ES turės priimti sprendimus dėl Vakaruose įšaldyto Rusijos turto.

„Manyčiau, kad kovas yra tas terminas, kada reikės nuspręsti, nes po to tiesiog pavėluosime ir viskas nuvažiuos, mes sėdėsime, skėsčiosime rankomis, apgailestausime ir liūdėsime“, – pirmadienį dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tam, kad to išvengtume, mes turime šį laikotarpį, šias ateinančias savaites susidėlioti taškus“, – teigė jis.

Anot ministro, Lietuva ragina „stumti šį procesą į priekį“.

„Pagaliau įgytume dar vieną didesnį svertą kaip Europa, tai tikrai bus priežastis mus pakviesti prie (derybų – BNS) stalo, mes turėsime resursą Ukrainai paremti  ir turėsime svertą Rusijai daryti įtaką“, – kalbėjo K. Budrys. 

„Aš neįsivaizduoju, kodėl mes čia vis striginėjame“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budrio, anksčiau Bendrijoje kalbėta apie galimas teisines kliūtis panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, tačiau Lietuva pateikė savo analizę, kaip galima būtų jas apeiti.

„Dabar girdžiu, kad yra ekonominių, finansinių su tuo susijusių rizikų, gerai, pasižiūrėkime, kokios jos yra, išsidalinkime, galų gale, tas rizikas. (...) gali prisiimti kiekviena ES šalis, kuri dalyvauja kolektyviniame sprendime, tam tikras rizikas“, – kalbėjo ministras.

„Turime priimti sprendimą, nes dabar šalia stalo yra toks pojūtis, kad štai, padėta, bet kažkodėl mes nepasiimame to įrankio į rankas“, – sakė jis.

JAV ir Ukraina finalizuoja susitarimą dėl naudingųjų iškasenų

Olha Stefanišyna, Ukrainos ministrė, atsakinga už Europos ir euroatlantinę integraciją, nurodė, kad Ukraina ir JAV yra paskutinėse derybų stadijose dėl naudingųjų iškasenų susitarimo.

„Derybos buvo labai konstruktyvios, beveik visos svarbiausios detalės yra suderintos. Esame pasiryžę greitai užbaigti šį procesą, kad būtų galima pasirašyti susitarimą. Tikimės, kad tiek JAV, tiek Ukrainos vadovai artimiausiu metu galės jį pasirašyti ir patvirtinti Vašingtone, kad pademonstruotume savo įsipareigojimą ateinantiems dešimtmečiams“, – teigė O. Stefanišyna. 

Sekmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad nepasiduos JAV spaudimui pasirašyti susitarimo dėl 500 mlrd. USD vertės Ukrainos naudingųjų iškasenų, teigdamas, kad šis reikalavimas yra daug didesnis už faktinį JAV karinį įnašą, kuris sudaro 100 mlrd. USD ir pridūrė: „Aš nepasirašysiu kažko, už ką vėliau mokės dešimt ukrainiečių kartų.“

Lenkija siūlo steigti naują instituciją apginkluoti Europą

Pasak Lenkijos finansų ministro Andrzejaus Domanskio, Europa, įskaitant Jungtinę Karalystę, turėtų įsteigti bendrą instituciją, kuri finansuotų Europos apginklavimą neramiais laikais. Lenkija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, ragina lyderius imtis veiksmų dėl bendrų išlaidų gynybai.

A. Domanskis sakė, kad ES pirmininkaujanti Lenkija šiuo metu rengia „išsamią Europos gynybos finansavimo koncepciją“, kurią šalis ketina pristatyti artimiausiomis savaitėmis. Žemynas turėtų turėti vieną bendrą instituciją, kuri finansiškai remtų jo „milžiniškas pastangas“ persiginkluoti, sakė Lenkijos finansų ministras. Jį cituoja „Bloomberg“. 

„Tai gali būti fondas arba bankas“, – sakė A. Domanskis.

Tarp kitų svarstomų galimybių yra ES fiskalinių taisyklių išlyga, leidžianti valstybėms didinti išlaidas gynybai nepažeidžiant ES biudžeto taisyklių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad artimiausiomis savaitėmis surengs diskusiją su valstybėmis narėmis dėl to, kaip įgyvendinti šią išlygą. Numatoma, kad ES susitikimas šia tema turėtų įvykti kovo 6 d. 

Lenkijos finansų ministras nurodė, kad Lenkijos siūloma išlyga išplėstų gynybos išlaidų apibrėžtį, kuri, anot jo, užtikrintų „tvaresnius ir ilgalaikius sprendimus“. Tai būtų kiek kitokia negu šiuo metu siūloma Europos Komisijos šio mechanizmo vizija. Pasak Lenkijos finansų ministro, Varšuvos pasiūlymo kontūrai turėtų būti žinomi ne vėliau kaip gegužės mėnesį.

G. Nausėda Ukrainos narystė NATO yra geriausia ir pigiausia saugumo garantija

Ukrainos narystė NATO yra geriausia, efektyviausia ir pigiausia saugumo garantija kariaujančiai šaliai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ukrainai reikalingos tikros saugumo garantijos. Narystė NATO yra neabejotinai geriausias, efektyviausias ir, esu įsitikinęs, pigiausias variantas. Šis variantas privalo likti ant stalo mūsų derybinei pozicijai sustiprinti“, – pirmadienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pristatydamas Lietuvos poziciją „Support Ukraine“ susitikime, šalies vadovas pabrėžė, kad trečiosios Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą metinės – proga patvirtinti bendrą įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą jos kovoje už laisvę.

„Nėra laiko laukti, Europos saugumas priklauso nuo Ukrainos saugumo“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas paragino visas valstybes, palaikančias Ukrainą, ir toliau tiekti jos poreikius atitinkančią pažangią ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas ir giluminių smūgių pajėgumus, perduoti karines technologijas ir drauge remti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus gynybos srityje.

Pasak G. Nausėdos, būtina dideliu mastu investuoti į Ukrainos gynybos pramonę, kuo daugiau Ukrainai skirtos ginkluotės pirkti pačioje Ukrainoje.

Taip pat, anot jo, turi būti kuriamos naujos ir plečiamos esamos Ukrainos kariuomenės rengimo programos, tokiu būdu stiprinant jos kovinę parengtį, efektyvumą ir integraciją su NATO pajėgomis, dalis tokio rengimo turėtų vykti pačioje Ukrainoje.

Kaip skelbia Prezidentūra, prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti nuolatinę finansinę paramą Ukrainos karinėms reikmėms, kaip pavyzdį pateikęs Lietuvos įsipareigojimą tam skirti mažiausiai 0,25% bendrojo vidaus produkto.

Kalbėdamas apie Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas, G. Nausėda nurodė, kad orientacinė data Ukrainos įstojimui į ES galėtų būti 2030 metų pradžia, o pirmasis derybų paketas galėtų būti uždarytas jau artimiausiomis savaitėmis.

U. von del Leyen žada siūlyti programą, kaip sustiprinti ES gynybos pramonę

Atnaujinta 13:07 

Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, kalbėdama „Support Ukraine“ susitikime, sakė, kad kitą savaitę vykstančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pasiūlys programą, kaip sustiprinti Bendrijos ir Ukrainos gynybos pramonę.

„Ukraina turi karinę pramonę, kuri sustiprintų ES pajėgumus. Turi daug startuolių, dirbančių su dronais ir dirbtiniu intelektu, kuriuos kuria energingi ir sumanūs ukrainiečiai. Ukraina gali paremti ES konkurencingumą. Mes norime remti jūsų energetikos sektoriaus atsparumą, apmokysime karus, turime užtikrinti saugumo garantijas, kurias remtų JAV. Mes didinsime sankcijas Rusijai, kol jie nesudarys taikos Ukrainoje“, – kalbėjo EK pirmininkė.

„Karas Ukrainoje lieka svarbiausia Europos ateičiai krizė. V. Putinas labiau nei bet kada bando laimėti šį karą Ukrainos teritorijoje. Jo tikslas išlieka Ukrainos kapituliacija“, –  per viršūnių susitikimą Kyjive, surengtą minint trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą metines, sakė U. von der Leyen. 

Mette Frederiksen, Danijos premjerė, per savo pasisakymą paragino visas ES šalis didinti paramą Ukrainai tiek finansinę, tiek karinę.

„3% nuo BVP gynybai yra nepakankama, mes turime kelis mėnesius priimti sprendimus, kitaip gali būti per vėlu“, – per savo pasisakymą sakė ji.

Turkija: taikos derybose turėtų dalyvauti abi kariaujančios šalys

Papildyta 15:58

Turkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Ankara remia JAV iniciatyvą užbaigti Ukrainos ir Rusijos konfliktą, tačiau pabrėžė manantis, kad derybose turėtų dalyvauti abi kariaujančios šalys, rašo BNS.

„Mes teikiame didelę reikšmę naujai JAV iniciatyvai kaip į rezultatus orientuotam požiūriui. Manome, kad sprendimas gali būti pasiektas derybomis, kuriose dalyvautų abi pusės“, – sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas Ankaroje surengtoje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.

Jam antrino Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas.

Jo teigimu, Maskvai ir Kyjivui turi būti atstovaujama sąžiningai bet kokiose derybose dėl konflikto užbaigimo.

„Kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką gali būti nutiestas tik tada, kai abiem karo pusėms bus atstovaujama vienodai ir sąžiningai“, – per vaizdo ryšį Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime sakė R. T. Erdoganas, pakartodamas paramą Ukrainos „teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.

Turkija teigė esanti pasirengusi priimti galimas Ukrainos ir Rusijos derybas ir palaikys bet kokią iniciatyvą, kuria siekiama taikos.

„Atsižvelgdami į tai, esame pasirengę prisidėti prie visų formų paramos, kad taika būtų pasiekta derybomis. Esame pasirengę priimti šias derybas, kaip tai darėme anksčiau“, – sakė H. Fidanas.

S. Lavrovas sakė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms dėl karo Ukrainoje, bet kovos veiksmus sustabdys tik tada, kai taikos susitarimas tiks Maskvai.

„Mes nutrauksime karo veiksmus tik tada, kai šiose derybose bus pasiektas tvirtas ir tvarus rezultatas, tinkantis Rusijai“, – sakė jis.

H. Fidanas, kurio šalis Ukrainos ir Rusijos derybas buvo surengusi karo pradžioje, sakė, kad Ankara yra pasirengusi žengti bet kokį žingsnį, padėsiantį pasiekti taiką.

„Turkija visuomet pasirengusi prisiimti bet kokį palengvinantį ar paspartinantį vaidmenį. Mūsų tikslas yra kuo greičiau užbaigti šį niokojamą karą ir užgydyti žaizdas regione“, – sakė turkų ministras.

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pirmadienį apkaltino Europą, kad ji, priešingai nei JAV, nori pratęsti kovas.

„Europiečiai ir toliau eina sankcijų keliu žemyn, įsitikinimo, kad reikia tęsti karą, keliu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po to, kai ES patvirtino 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Šis europiečių įsitikinimas visiškai kontrastuoja su mąstysena, kad reikia rasti susitarimą dėl Ukrainos, ką dabar darome kartu su amerikiečiais“, – kalbėjo jis.

Kanados premjeras žada paramą Ukrainai

Justinas Trudeau, Kanados ministras pirmininkas, Kyjive sako, kad pasaulis negali grįžti prie požiūrio „stipresnis teisus“ tarptautiniuose santykiuose.

Jis grupės „Support Ukraine“ susitikime pažymėjo, kad jo šalis remia ir toliau rems Ukrainą, o Rusijos pilno masto invaziją apibūdino kaip „karą prieš mūsų gyvenimo būdą, karą prieš demokratiją, teisinę valstybę ir apsisprendimą, karą prieš teisingumą, karą prieš tiesą“ ir pasmerkė „bjaurius Rusijos karo nusikaltimus“.

Anot jo, „ukrainiečiai triumfuos, nes ukrainiečiai kovoja už tai, kas teisinga, tačiau jie negali ir neturi to daryti vieni“.

„Ukrainiečiai neteko gyvybių drąsiai kovodami už savo žemę, vaikai buvo atimti iš savo šeimų, namų ir bendruomenių, o tai yra šlykštus karo nusikaltimas“, – pažymėjo J. Trudeau.

Kanados premjeras taip pat pranešė, kad jo šalis Kyjivui suteiks 25 šarvuočius, ginklų ir amunicijos.

„Taip pat suteiksime nusileidimo sistemas lėktuvams F-16. Artimiausiais mėnesiais pateiksime keturis F-16 skrydžių treniruoklius. Suteiksime pirmąją 5 mlrd. USD pagalbos Ukrainai dalį, kuri bus finansuojama pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto“, – pridūrė J. Trudeau.

Antonio Costa, EVT pirmininkas, pažymėjo, kad be Ukrainos ir ES negali vykti taikos derybos.

„Tai negali būti paprastos paliaubos, tai turi būti susitarimas, kuris neleistų atnaujinti atakos. Mes turime pasimokyti iš Budapešto ir Minsko susitarimų: tik saugumo garantijos užtikrins taiką Ukrainoje ir Europoje“, – kalbėjo jis.

Anot A. Costos, ES yra pasiryžusi remti Ukrainą, investuoti į savo karo pramonę: „Ukraina, gali pasitikėti mumis (ES – VŽ).“

Kinijos ir Rusijos prezidentai pasikalbėjo telefonu

Papildyta 13:17

Xi Jinpingas, Kinijos prezidentas, pirmadienį kalbėjosi telefonu su Vladimiru Putinu, Rusijos autoritariniu lyderiu, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Vasario 24-osios popietę prezidentas Xi Jinpingas kalbėjosi su V. Putinu“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV, rašo BNS.

Anot žiniasklaidos, Kinijos lyderis su V. Putinu aptarė karo Ukrainoje klausimus. Remiantis CCTV pranešimu, Pekinas „palankiai vertina Rusijos ir kitų suinteresuotų šalių pastangas išspręsti Ukrainos krizę (Rusijos sukeltą karą Ukrainoje – VŽ)“.

Pasak pranešimo, Xi Jinpingas sakė, jog „istorija ir tikrovė rodo, kad Kinija ir Rusija yra geros kaimynės, kurių negalima atitolinti, ir tikros draugės laimėje ir nelaimėje, remiančios viena kitą ir pasiekiančios bendrą augimą“.

Kremlius taip pat išplatino pranešimą apie Xi Jinpingo ir V. Putino pokalbį. 

„V. Putinas informavo Kinijos prezidentą apie naujausius Rusijos ir JAV ryšius. Kinijos pusė išreiškė paramą Rusijos ir JAV dialogo pradžiai ir pasirengimą padėti ieškoti taikaus Ukrainos konflikto sprendimo“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Vokietijos prezidentas: pastarosios savaitės sustiprino mūsų ryžtą

Frankas-Walteris Steinmeieris, Vokietijos prezidentas, vaizdo ryšiu besikreipdamas į paramos grupės „Support Ukraine“ aukščiausio lygio susitikimo dalyvius, pažymėjo, kad karą Ukrainoje sukėlė Rusija.

„Ar kas nors nuoširdžiai galvoja, kad keli neapgalvoti pokalbiai ar neapgalvoti pareiškimai gali palaužti mūsų ryžtą? – klausė jis. – Ne, priešingai. Pastarosios dvi savaitės tik sustiprino mūsų, europiečių, ryžtą. Kaip niekada anksčiau turime ginti save ir Ukrainą.“

„Šį karą pradėjo Rusija, – pridūrė jis. – Rusija gal ir įgijo ryšių Baltuosiuose rūmuose, bet ji neįgijo nė centimetro teisėtumo.“

V. Zelenskis: Rusija taikosi į europietišką gyvenimo būdą

Kyjive prasidėjo paramos Ukrainai grupės „Support Ukraine“ viršūnių susitikimas. Volodymyras Zelenskis, tardamas įžanginį žodį, sako, kad Ukraina dabar turi „daugiau draugų pasaulyje nei bet kada anksčiau“.

„Niekas pasaulyje netiki Rusijos melu apie mūsų šalį ir mūsų žmones, net ir tie, kurie tapo Rusijos sąjungininkais“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas pakartojo, kad jo šalis „turi sėsti prie derybų stalo kartu su Europa“.

„Rusijos strateginis taikinys yra Europa, europietiškas gyvenimo būdas ir Europos ateitis, – perspėjo jis. – O Europos ateitis negali būti sprendžiama be Europos“.

Jis kalbėjo, kad D. Trumpo administracijai perdavė visų susitarimų, kuriuos yra pažeidusi Rusija sąrašą.

„Taika negali būti sudaryta per valandą, dieną, šiandien, rytoj, poryt“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Kai generolas Keithas Kelloggas (JAV pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai – VŽ) buvo atvykęs į Kyjivą, įteikiau jam ir JAV prezidentui dokumentą su visomis paliaubomis ir konkrečiomis datomis, kada Rusija jas pažeidė“, – pridūrė jis.

K. Budrys: laikinos paliaubos Ukrainoje būtų kritinė klaida

Paliaubos Ukrainoje dabar būtų kritinė klaida, kuri leistų Rusijai vėl sustiprėti ir pulti Ukrainą ar kitą taikinį Europoje, pirmadienį Briuselyje dalyvaudamas Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje sakė Kęstutis Budrys, užsienio reikalų ministras.

„Mūsų nuomone, paliaubos būtų kritinė klaida. Šį kartą tai suteiktų galimybę (Vladimirui – BNS) Putinui persigrupuoti, apsiginkluoti, sustiprėti ir vėl pulti Ukrainą ar bet kurį kitą potencialų taikinį Europoje“, – žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, dėl to Šiaurės ir Baltijos šalys (NB8) pasisako už ilgalaikę ir teisingą taiką, kuri įmanoma įgyvendinus dvi sąlygas.

„Pirma, Ukraina išlaiko savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Be to, Rusija yra laikoma atsakinga už agresiją“, – kalbėjo K. Budrys.

Jis kartu su kitų NB8 šalių ministrais pateikė bendrą pareiškimą, kuriuo reiškiamas solidarumas Ukrainai trečiųjų plataus masto invazijos metinių proga.

„Šiandien minime trečiąsias nelegalaus Putino karo metines ir norime pasiųsti solidarumo žinutę – atėjo laikas sustiprėti. Vyksta daug diskusijų apie pokario planą ir taip toliau, tačiau mes manome, kad šiuo metu svarbiausia yra sustiprėti ir suteikti Ukrainai galios, kad ji turėtų kuo geresnę poziciją, kai tik ateis laikas taikos deryboms“, – teigė Larsas Lokke Rasmussenas, Danijos užsienio reikalų ministras.

Pareigūnai: ukrainiečių dronai sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Rusijoje

Ukraina pirmadienį paskelbė praėjusią naktį atakavusi vieną naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje. Tai patvirtina ir rusų žiniasklaida, pranešdami apie gaisrą šiame objekte.

„Atakuota Riazanės perdirbimo gamykla, viena didžiausių Rusijoje“, – sakė Andrijus Kovalenka, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas, rašo BNS.

Jis pridūrė, kad šioje gamykloje gaminami aviaciniai degalai, „labai reikalingi Rusijos kariuomenės fronto linijos aviacijai“.

Pavelas Malkovas, Riazanės srities gubernatorius, socialiniame tinkle „Telegram“ sakė, kad numušus dronų „vienos įmonės teritorijoje dėl krintančių nuolaužų kilo gaisras“.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos praėjusią naktį numušė 22 ukrainiečių dronus, įskaitant du virš Riazanės srities, esančios į pietryčius nuo Maskvos.

A. Kovalenkos teigimu, tai buvo trečia šiais metais ataka prieš Riazanės gamyklą, priklausančią Rusijos naftos milžinei „Rosneft“.

Sprogimas netoli Rusijos konsulato Marselyje

Papildyta 11:20

Netoli Rusijos konsulato Prancūzijos pietiniame Marselio mieste girdėjosi sprogimas, praneša vietos žiniasklaida, kurią cituoja agentūra „Reuters“. Anot ugniagesių, teritorijoje įvyko incidentas, Prancūzijos policija kol kas pranešimų nekomentavo.

Stanislavas Oranskis, generalinis konsulas mieste, sakė, kad sprogimas įvyko konsulato viduje, ir esą jis turi „teroristinio išpuolio“ požymius. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo ištirti sprogimus, skelbia valstybinė naujienų agentūra TASS.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad į konsulato sieną buvo mesti plastikiniai buteliai, o vienas iš jų sprogo. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Patvirtintas sankcijų paketas Rusijai

Atnaujinta 10:32

ES užsienio reikalų ministrai patvirtino 16-ą sankcijų Rusijai paketą, nors Peteris Szijjart, Vengrijos užsienio reikalų ministras, užsiminė, kad jo šalis blokuos bet kokį susitarimą. 

Kaip skelbta, į paketą įtrauktas draudimas importuoti aliuminį, žaidimų konsolių pardavimas, taip pat sankcijos pritaikytos 73 šešėlinio laivyno laivams. Viso jau apriboti 153 laivai.

„Šis naujas sankcijų raundas nukreiptas ne tik prieš Rusijos šešėlinį laivyną, bet ir prieš tuos, kurie remia nesaugių naftos tanklaivių eksploatavimą, vaizdo žaidimų valdiklius, naudojamus dronams pilotuoti, bankus, naudojamus mūsų sankcijoms apeiti, ir propagandos kanalus, naudojamus melui skleisti“, – sakė Kaja Kallas, ES diplomatijos vadovė, ją cituoja BNS.

Kaip pirmadienį skelbia EK, sankcijos taip pat uždėtos 53 naujoms įmonėms, 48 fiziniams asmenims.

Be to, ES nusprendė visiškai uždrausti laikinai sandėliuoti Rusijos žalią naftą ar naftos produktus ES uostuose. Tai iki šiol buvo leidžiama, jei nafta atitiko G 7 nustatytą kainos viršutinę ribą ir keliavo į trečiąją šalį. 

Anksčiau, kalbėdama Kyjive, Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, sakė, kad Ukrainai Bendrija kovą skirs naują 3,5 mlrd. Eur išmoką.

ISW: daugiausia mūšių vyksta Donecko srityje

Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) praneša, kad prieš trečiąsias neišprovokuotos karinės invazijos metines Rusija į Ukrainą paleido rekordinį skaičių dronų – 267.

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, jos numušė 138 dronus, dar 119 buvo perimti elektroninio ryšio priemonėmis.

Pasak ISW analitikų, Donecko srityje Ukrainos pajėgos neseniai pasistūmėjo prie Torecko, o Rusijos pajėgos – prie Siversko, Pokrovsko ir Velykos Novosilkos.

Tuo metu Steve'as Witkoffas, JAV specialusis pasiuntinys Vidurio Rytams, 2022 m. pradžioje pasirašytus Stambulo protokolus sekmadienį pavadino „gairėmis“ Rusijos ir Ukrainos deryboms. Vis dėlto, dokumente daugiau apibrėžtas Kyjivo įsipareigojimas būti „neutraliam“, atsisakyti narystės NATO, apriboti savo kariuomenės skaičių.

 „Mažai tikėtina, kad Ukraina sutiks su bet kokiu Stambulo derybomis grindžiamu taikos susitarimu, nes tokios sąlygos faktiškai reiškia visišką Ukrainos pasidavimą ilgalaikiams Rusijos karo tikslams“, – pažymi analitikai.

Anot ISW, Rusija, siekdama paremti savo karą Ukrainoje, labiau pasikliauja Iranu ir Šiaurės Korėja. Taip pat, kaip pastebi ekspertai, Rusijos pajėgos toliau vykdo egzekucijas ukrainiečių karo belaisviams, akivaizdžiai pažeisdamos tarptautinę teisę.

[infogram id="2b964fd9-fe17-4e85-90ca-95ebefeae3e4" prefix="giN" format="interactive" title="Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė 2025-02-23"]

Vyksta į JAV

Papildyta 10:05

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pirmadienį lankysis Vašingtone, kur susitiks su D. Trumpu.

Prancūzų lyderis sakė planuojantis pasakyti respublikonui, kad „negalima būti silpnam prezidento Putino akivaizdoje“.

Kaja Kallas, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė, pranešė, kad antradienį lankysis Jungtinėse Valstijose ir kalbėsis su savo kolega Marco Rubio, Vašingtonui dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

„Su Putinu (autoritariniu Rusijos lyderiu – VŽ) galite diskutuoti apie ką tik norite, bet, jei kalbama apie Europą ar Ukrainą, tuomet Ukraina ir Europa taip pat turi sutikti su šiuo susitarimu“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistams sakė K. Kallas.

Kalbėdama apie D. Trumpo teiginius, kad Volodymyras Zelenskis yra – „diktatorius“, K. Kallas sakė: „Žinoma, mes negalime kalbėti už prezidentą D. Trumpą, ir šie pareiškimai yra gana įdomūs. Turiu omenyje, diktatorius? Pirmiausia, kai apie tai išgirdau, tada buvau įsitikinusi, kad jis painioja šiuos du žmones, nes V. Putinas neturėjo rinkimų 25 metus, o V. Zelenskis yra išrinktas lyderis, išrinktas laisvuose ir sąžininguose rinkimuose.“

„Jei pažvelgtume į pranešimus, kurie ateina iš JAV, tai akivaizdu, kad Rusijos naratyvas ten yra labai stipriai atstovaujamas“, – pridūrė ji.

Tuo metu Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, į Vašingtoną atvyks ketvirtadienį. Anot politikos apžvalgininkų, tai bus kol kas sudėtingiausias susitikimas jo neilgu premjeravimo laikotarpiu, kai Vašingtonas ir Londonas turi skirtingus požiūrius dėl Ukrainos padėties.

Chersono gubernatorius: ukrainiečiai nusivylė NATO neveiklumu

Oleksandras Prokudinas, Vilniuje viešėjęs Chersono srities gubernatorius, teigia, kad ukrainiečiai yra nusivylę NATO neveiklumu dėl Kyjivo narystės perspektyvų. 

„Taip, galima jausti nusivylimą, nes organizacija (NATO – VŽ), kuri turėtų užtikrinti taiką Europoje ir visame pasaulyje, iš esmės nedaro to, ką turėtų daryti“, – BNS sakė O. Prokudinas. 

Chersono srities gubernatorius pripažįsta, kad Ukraina tikėjosi greitesnių veiksmų narystės klausimu, tačiau delsimas, pasak O. Prokudino, kelia abejonių dėl NATO, kaip kolektyvinio saugumo garanto, vaidmens. 

„NATO veiksmai turi būti tokie pat ryžtingi kaip ir jų žodžiai, nes tik taip galima įrodyti, kad ši organizacija tikrai veikia kaip tikras kolektyvinės gynybos garantas“, – BNS teigė O. Prokudinas. 

Pasak jo, toks neveiklumas ir nesugebėjimas ryžtingai reaguoti į Rusijos agresiją sudaro sąlygas Maskvai be didesnio pasipriešinimo siekti savo tikslų, tačiau ne Ukrainoje, o kitose kaimyninėse šalyse – „Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Baltijos jūros regione“. 

Kalbėdamas apie JAV poziciją, Chersono gubernatorius teigė, Donaldo Trumpo teiginiai Ukrainą nuvylė, ir pridūrė, jog Kyjivas ir ukrainiečiai tikėjosi didesnės ir ryžtingesnės Vašingtono paramos ir veiksmų.

„Kai išgirsti tokius dalykus iš JAV prezidento, gali jaustis išduotas. Žmonės tikėjosi, bet dabar atrodo, kad tai nėra prioritetas Amerikos akyse“, – sakė O. Prokudinas. 

Pripažindamas „didžiulius iššūkius“, su kuriais susiduria ukrainiečiai, įskaitant ir jo vadovaujamos Chersono srities gyventojus – nuo kasdienio apšaudymo iki ekologinių katastrofų – O. Prokudinas pabrėžia, kad jie ir toliau kovoja už savo žemę. 

Anot jo, ryžtą kovoti kursto ir Rusijos šaltakraujiškumas bei žiaurumas mūšio lauke. 

„Rusai naudoja pažangias technologijas, ypač dronus, kad medžiotų žmones. Jie filmuoja bombardavimus, skelbia vaizdus savo kanalais ir vadina tai safariu“, – pridūrė Chersono gubernatorius. 

JK neįsileis Rusijos „elito“ į šalį

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė paskelbė, kad su Kremliumi ryšių turintiems Rusijos oligarchams ir kitam „elitui“ bus uždrausta atvykti į šalį – tai dalis naujo sankcijų paketo, skirto trečiosioms Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą metinėms, rašo „Sky News“.

Tarp asmenų, kuriems gali būti uždrausta atvykti į šalį, yra tie, kurie teikia „reikšmingą paramą“ Kremliui, tie, kurie už savo „reikšmingą statusą ar turtą“ yra skolingi Rusijos valstybei, ir tie, kurie „turi prieigą prie aukščiausių režimo lygių“.

„Sienų saugumas yra nacionalinis saugumas, ir mes panaudosime visas turimas priemones, kad apsaugotume savo šalį nuo Rusijos keliamos grėsmės, – sakė už saugumą atsakingas ministras Danas Jarvisas. – Šiandien skelbiamos priemonės užtrenkia duris oligarchams, kurie praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita, vykdydami šį neteisėtą ir nepateisinamą karą.“

„Mano žinia Putino draugams Maskvoje yra paprasta: Jungtinėje Karalystėje esate nepageidaujami“, – pridūrė jis.

G. Nausėda irgi lankosi Kyjive

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atvyko į Kyjivą, kur paminės trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.

„Ką tik atvykau į Kyjivą“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienio rytą pranešė šalies vadovas.

„Praėjo lygiai treji metai nuo brutalios plataus masto Rusijos karinės invazijos pradžios. Ukraina ir jos žmonės išgyveno daugybę sunkumų, tačiau išlieka išdidūs ir nepalaužiami“, – pažymėjo G. Nausėda.

Jis tvirtino besididžiuojantis, kad Lietuva šiuos metus visokeriopai palaikė Ukrainą bei pažymėjo, jog „darysime tai toliau“.

Kaip nurodė Prezidentūra, G. Nausėda dalyvaus paramos Ukrainai viršūnių susitikime „Support Ukraine“, susitiks su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pagerbs žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą.

Pasak V. Zelenskio, Kyjive pirmadienį lankysis 13 lyderių, o dar 24 dalyvaus specialiame internetu rengiamame susitikime.

V. Zelenskis: treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus.

„Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

„Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

Paminėti metinių į Kyjivą atvyko ES lyderiai

Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį atvyko į Kyjivą paminėti trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių ir pademonstruoti solidarumo išryškėjus nesantaikai tarp Ukrainos ir antrajai kadencijai sugrįžusio JAV prezidento Donaldo Trumpo.

„Šiandien esame Kyjive, nes Ukraina yra Europa. Šioje kovoje už išlikimą ant kortos pastatytas ne vien Ukrainos likimas. Tai (ir) Europos likimas“, – socialiniuose tinkluose parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jos ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos atvykimas į Kyjivą.

Tikriausiai priekaištaudamas dėl D. Trumpo žingsnių siekiant neleisti Kyjivui dalyvauti derybose dėl karo užbaigimo, A. Costa sakė: „Ukrainoje, apie Ukrainą, su Ukraina.“

Taip pat su Europos lyderiais Kyjive lankosi ir Justinas Trudeau, Kanados premjeras.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį turėtų patvirtinti 16-ą sankcijų Rusijai paketą ir pratęsti jau galiojančias sankcijas Rusijai. 

Tiesa, Vengrijos vyriausiasis diplomatas praėjusią savaitę pažadėjo nesutikti atnaujinti Bendrijos sankcijų daugiau kaip 2.400 asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos autoritarinį vadovą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

A. Costa sekmadienį paskelbė apie kovo 6 d. įvyksiantį specialų Europos vadovų susitikimą dėl Ukrainos.