Sirijos diktatoriui B. Al Assadui teks nusiimti karūną – režimo negelbės nei Rusija, nei Iranas

Prieš dešimtmetį Rusijos įsikišimas į Sirijos karą padėjo šalies diktatoriui B. al Assadui „svetimomis rankomis“ įtvirtinti savo valdžią. Tačiau šįkart sukilėliai atsirado tarsi iš niekur – kaip tik tuo metu, kai Sirijos diktatoriaus draugai turi savų galvos skausmų: Iranas – konfliktą Viduriniuose Rytuose, o visi Rusijos resursai metami į Ukrainos puolimą.

Po 2011-aisiais kilusio Arabų pavasario – kai tiek Jemene, tiek Sirijoje ir Bahreine kilo masiniai protestai prieš „amžinuosius“ autokratinius lyderius, Rusija ir Iranas padėjo juos numalšinti. Taip pat ir prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kuris yra besitęsiančios autoritarinių režimų dinastijos palikuonis – anksčiau valdžiusio jo tėvo Hafezo al Assado sūnus.

Kruvinam diktatoriui tuomet į pagalbą atėjo Rusija, Iranas ir teroristinė organizacija „Hezbollah“.  Opozicijos kova prieš valstybinį režimą sustingo. Žvelgiant iš šono, galėjo atrodyti, kad B. al Assadas laimėjo – tačiau dideles šalies dalis toliau kontroliavo Junginių Amerikos Valstijų palaikomi Sirijos kurdai arba Turkijos remiami sunitai. Negana to, kartais (kai matydavo poreikį) į vieną ar kitą šalies vietą smogdavo Izraelis, o jau nugalėta teroristinė organizacija Islamo valstybė (ISIS) surengdavo pavienes „susprogdink ir pabėk“ atakas – siekiančias tiesiog padaryti lokalią žalą be jokių platesnio masto koordinuotų karinių veiksmų.

Sukilėliai pajuto, kad nesulaukia rimtesnio pasipriešinimo

Taigi Sirijoje sėkmingai egzistavo autoritarinio režimo kontrolės regimybė. Iki praėjusios savaitės, kai nuo organizacijos „Al Qaeda“ atskilusi grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) pradėjo puolimą iš Idlipo provincijos ir per 72 valandas užėmė antrą pagal dydį, bei seniausią Sirijos miestą Alepą. Dabar grupuotė juda link Hamos miesto ir taikosi į pačią sostinę – Damaską.

Sukilėliai kontroliuoja Alepo ir Idlipo provincijas, kuriose gyvena apie 5 mln. gyventojų. Nepatvirtintais duomenimis, diktatorius B. al Assadas su šeima jau yra išvykęs iš šalies ir pasislėpęs Maskvoje. Taip pat pranešama, jog per šį konflikto etapą jau žuvo apie 300 karių ir 100 civilių, tačiau šių duomenų neįmanoma nepriklausomai patikrinti, Sirijoje šiuo metu nedirba užsienio žurnalistai.

Kažkada dabartinio prezidento B. al Assado tėvas jau būtų įvykdęs mirties bausmes tūkstančiams besipriešinančiųjų režimui (taip jis pasielgė 1982-aisiais), tačiau šiandien sukilėliai, atrodo, šalyje jaučiasi drąsiai. Kodėl?

Atsakymas – nei Rusija, kuri anksčiau bombarduodavo civilius iš oro, nei Iranas šiuo metu neturi pajėgumų ir galimybių įsikišti į konfliktą. 

„Panašu, kad sukilėliai jau viršijo savo planą – supratę, kad jiems priešinasi labai menka Sirijos kariuomenė, jie įgavo pagreitį. Ir nusitaikė į Damaską“, – televizijai „Al Jazeera“ sakė Joshua Landis, Vidurinių Rytų studijų centro Oklahomos universitete vadovas. Jį cituoja „Bloomberg“. 

Iranas jau pasiuntė pagalbą

Pasak tarptautinės nepriklausomos idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“, Rusija vis dar turi Sirijoje karinių lėktuvų, sraigtasparnių, karo policijos pajėgų. Tačiau iki šiol ji atremdavo oro smūgius tuo metu, kai „Hezbollah“ grupuotės nariai dalyvaudavo susirėmimuose sausumoje.  Dabartinėje situacijoje vien tik oro pajėgų neužteks sukilėliams sustabdyti.

Portalas „Financial Times“ taip pat praneša, jog šalies ekonominių problemų ir nuolatinių konfliktų išvarginta Sirijos oficiali kariuomenė tiesiog palieka savo pozicijas ir nesigina. Taip portalui teigė Charlesas Listeris, Vidurinių Rytų Instituto ekspertas.

Portalas taip pat cituoja Jihadą Yazigį, Sirijos ekonomikos ekspertą, kurio teigimu, per pastaruosius penkerius metus sirai vis labiau skurdo, o valdžia nepadarė nieko, kas palengvintų žmonių gyvenimą. Uždėti didesni mokesčiai, įvykdytas prievartinis žemės nusavinimas. Valstybės skola tik auga, o korupcija įsismelkė į kiekvieną valstybinę instituciją.

J. Landis teigia, kad Sirijos diktatorius B. al Assadas dabar yra krizinėje situacijoje. Susitikęs su Irano pasiuntiniu, jis pabrėžė „sąjungininkų ir draugų pagalbą kovojant su užsienio jėgų remiamais sukilėliais.“

Tačiau Rusija kol kas tik „išreiškė didelį susirūpinimą“. Tokia informacija gauta po šeštadienį įvykusio Sirijos ir Rusijos diplomatų skambučio.

Tiesa, BBC, remdamasis Sirijos žmogaus teises stebinčios organizacijos (SOHR) duomenimis, praneša, jog Rusija sekmadienį paleido 5 oro smūgių seriją į Siriją, Alepo miestą ir Idlipo pabėgėlių stovyklą.

Taip pat portalas „The Guardian“ pranešė, jog Irano remiami kariai įžengė į Siriją ir traukia į šiaurinę jos dalį „palaikyti savo bičiulių fronto linijoje“. Taip pat portalas praneša, jog per B. al-Assado pokalbį su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu pastarasis pažadėjo „suteikti visą reikiamą pagalbą, siekiant kovoti su terorizmu“, taip pat teigė, jog Sirijos stabilumo ir vientisumo pažeidimas kelia grėsmę visam Vidurinių Rytų regionui.

Sirijos gynybos ministras BBC žurnalistams teigė, jog sukilėliai yra ginkluoti karine technika, raketų paleidimo įranga. 

„B. al Assadas šią vasarą turėjo progą susėsti su Recepu Tayyipu Erdoganu ir išsiaiškinti – galbūt atiduoti dalį šiaurės Sirijos teritorijos Turkijos įtakai“, – leidiniui „Financial Times“ sakė Malikas al Abdehas, Sirijos ekspertas.

Tačiau Sirija toliau smūgiais daužė Idlibo stovyklavietę, stumdama vis daugiau pabėgėlių link Turkijos sienos. Į šią šalį iš viso jau yra pabėgę apie 3 mln. sirų. Todėl Turkija Sirijos šiaurėje yra dislokavusi savo karius, kontroliuoja dalį šiaurinių teritorijų. 

Rusija šįkart „nemato poreikio“ padėti Sirijai

2016-aisiais Rusija padėjo Sirijos kariuomenei atsiimti Alepo miestą. Šiandieninėje situacijoje, net ir su išorės pagalba miesto atsiėmimas gali užtrukti „savaites ar net mėnesius“, sako Elena Suponina, vis dar Maskvoje dirbanti Vidurinių Rytų ekspertė.

„Maskva šiandien nemato poreikio ženkliai padidinti pagalbą prezidentui B. al Assadui“, – teigė E. Suponina. 

Iš tiesų Rusija negali „kovoti dviem frontais“ ir jos dėmesys, kariai bei technika sutelkti Ukrainoje, todėl net ir „matydama poreikį“ išlaikyti savo įtaką Sirijoje, ji tiesiog neturi tam galimybių.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tikino, kad Rusija „toliau palaikys B. al Assadą“, tačiau nedetalizavo, kokiais veiksmais. 

„Palaikome kontaktą su B. al Assadu, analizuojame situaciją“, – sakė D. Peskovas. Jį cituoja „CBS News“. 

Tuo metu anonimiškai kalbėjęs Turkijos saugume dirbantis šaltinis atskleidė leidiniui „Middle East Eye“, jog Rusija lėtai atsako į Sirijos konfliktą būtent todėl, kad yra daugelį savo oro pajėgų sutelkusi ties Ukraina. 

Pajėgumai, kurie yra likę Sirijoje, yra per maži, kad sukilėlių pajėgos patirtų reikšmingų praradimų. 

Leidinio žurnalistai taip pat citavo Omerą Ozkizilciką, Atlanto tarybos vyresnįjį mokslinį bendradarbį. 

„Rusija šiame konflikte nėra tik stebėtoja, tačiau šįkart greičiausiai matome Rusijos kariuomenės ribas“, – sakė O. Ozkizilcikas. 

Pasak eksperto, Rusijos oro smūgiai (jų kiekis) rodo, „kad didžioji dalis jos oro pajėgų pajėgumų buvo perdislokuota į Ukrainą“.  

Režimas valdo jau pusę amžiaus, bet nieko nėra amžino

Pasak M. al Abdeho, Sirijos eksperto, dabar diktatorius B. al Assadas yra įspraustas į kampą ir turės pradėti „dalintis“ valdžia, ko taip ilgai vengė.

„B. al Assado nuolaidžiavimas partneriams visuomet buvo silpnumo ženklas.  Tačiau dabartinis „Hayat Tahrir al-Sham“ sukilimas atskleidė, kaip stipriai jis yra priklausomas nuo Rusijos, Irano ir įvairių su šia šalimi susijusių grupuočių. Jis pirmą kartą po sukilimo pradžios pasirodė viešai tik tuomet, kai šalyje apsilankė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis. B. al Assadas gali išgyventi... bet ilguoju laikotarpiu jam teks dalį valdžios atiduoti į opozicijos rankas ir tai bus režimo pabaiga“, – sakė M. al Abdehas.

Assadų režimas šalį valdo nuo 1971-ųjų, daugiau nei pusę amžiaus. Per šį laikotarpį vidutinio siro gyvenimas pasistūmėjo nuo blogo į dar blogesnį. Įsigalėjusi korupcija ir prastas valdymas stabdė ekonominį progresą, o po 2011-ųjų dauguma gyventojų arba žuvo, arba emigravo tęsti gyvenimo kitur.

„Niekas – nei režimai, nei lyderiai, neegzistuoja amžinai“, – tokią išvadą daro CNN apžvalgininkas Benas Wedemanas šįkart prognozuodamas, jog B. al-Assadui teks nusiimti „karūną“.