Paskirtasis premjeras su prezidentu aptarė kandidatus į ministrus, daugumą jų paskelbė

Po beveik valandą trukusio susitikimo paskirtasis premjeras žurnalistams pranešė su prezidentu aptaręs kandidatus į ministrus.

„Aptarėme pavardes, prezidento susitikimai su kandidatais į ministrus prasidės jau šį penktadienį“, – teigė G. Paluckas.

Jis patvirtino, kad į užsienio reikalų ministrus teikia prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą, į krašto apsaugos – Seimo narę Dovilę Šakalienę, į švietimo – parlamentarę Ramintą Popovienę, vidaus reikalų – Alytaus m. merą Nerijų Cesiulį.

Susisiekimo ministru teikiamas Seimo narys Eugenijus Sabutis, socialinės apsaugos – parlamento narė Inga Ruginienė.

Kandidatę į sveikatos ministrus G. Paluckas teigė pateikęs prezidentui, bet jos pavardės kol kas neįvardijo, žadėjo tai padaryti vėliau.

Šaltinių duomenimis, Finansų ministerijai kviečiamas vadovauti ministru jau 2012-2016 m. buvęs Rimantas Šadžius, Kultūros – taip pat šiai ministerijai jau vadovavęs Šarūnas Birutis.

Visi šie kandidatai yra deleguojami socialdemokratų, kuriems, pagal pasirašytąją valdančiosios koalicijos sutartį, naujame ministrų kabinete priklausys devyni portfeliai iš 14-os.

Paklaustas, ar jis savarankiškai teikia prezidentui užsienio reikalų ministru skirti K. Budrį, ar pats valstybės vadovas siūlo savo patarėją, G. Paluckas atsakė: „Be abejo, kad tai mano atnešta pavardė. K. Budrys yra tikrai savo srities – nacionalinio saugumo – profesionalas, turintis nemenką tarptautinę tinklaveiką, ir šiandien toje geopolitinėje situacijoje, kurioje esame, jo patirtis ir bendradarbiavimas su prezidentu bei Krašto apsaugos ministerija tikrai bus labai didelė paspirtis.“

Paskirtasis premjeras taip pat patvirtino, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ deleguoja Seimo narį Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus, o į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas, kuris šias pareigas jau ėjo 2016-2020 m.

G. Paluckas kol kas neįvardijo partijos „Nemuno aušra“ trijų deleguojamų kandidatų į jai priklausančius ministrų portfelius: „Kol kas diskusija dėl dėl šių kandidatų vyksta ir aš noriu su jais asmeniškai susitikti.“ 

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad G. Paluckas būtų skiriamas ministru pirmininku. Už tai balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė šeši parlamentarai, pranešė BNS. 

G. Palucko kandidatūrą palaikė visi valdančiosios koalicijos atstovai ir trys Mišrios Seimo narių grupės nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas bei Artūras Zuokas.

Seimo opozicijos atstovai G. Palucką daugiausia kritikavo dėl to, kad Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai į valdančiąją koaliciją pakvietė partiją „Nemuno aušra“, kurios lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.

Dėl tos pačios priežasties vakare prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, rengiama antroji pilietinė akcija „Dešimt tylos minučių“. 

G. Palucko kandidatūrą vadovauti 19-ajai Vyriausybei pateikė prezidentas, atsižvelgęs į socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ koalicijos siūlymą. Ši koalicija Seime turi 86 parlamentarų balsus.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį premjeru paskyrė socialdemokratą Gintautą Palucką. Kaip numatyta šalies vadovo dekrete, socialdemokratui pavesta per 15 dienų suformuoti Ministrų kabinetą ir Seimui pristatyti Vyriausybės programą.

45-erių informatiko G. Palucko kandidatūra pasirinkta, kai Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutarė likti Europos Parlamente ir atsisakė tiek Seimo narės mandato, tiek galimybės dirbti ministre pirmininke.

D. Šakalienė tęstų pirmtako darbus

Į krašto apsaugos ministres siūloma D. Šakalienė tarp prioritetinių darbų įvardina Vokietijos brigados priėmimą, finansavimo gynybai didinimą, ginkluotųjų pajėgų stiprinimą, diviziją, skelbia BNS. Tokius tikslus sau kėlė ir praėjusios kadencijos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Plačiau planuojamus darbus politikė žada pristatyti penktadienį, susitikusi su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Socialdemokratų programa atspindi tai, kokie prioritetai mums yra svarbūs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.

„Vokietijos brigada, kaip ypatingai svarbus dalykas, finansavimo gynybai didinimas, mūsų pačių ginkluotųjų pajėgų stiprinimas, nacionalinė divizija, (...) kolektyvinės gynybos stiprinimas, tarptautinio bendradarbiavimo, gynybos pramonė, (...) bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija dėl civilinės gynybos, kitais klausimais“, – kalbėjo politikė.

Klabėdama apie prioritetines sritis, D. Šakalienė akcentavo G. Nausėdos pozicijos svarbą šiais klausimais.

„Prezidento, kaip vyriausio ginkluotųjų pajėgų vado, pozicija ir jo matymas man yra labai svarbus. Ir tada matyt žiūrėsime rytoj kokia yra ta bendra mūsų pozicija“, – teigė ji.

E. Sabutis pabrėžia kelių finansavimą

Į susisiekimo ministrus siūlomas socialdemokratas E. Sabutis sako, kad pagrindinis jo, kaip ministro, rūpesnis būtų didesnis tvarus kelių finansavimas, skelbia BNS.

„Pats pagrindinis klausimas yra tvarus kelių finansavimas – (...) naujų projektų, esamų projektų, lygiai taip pat griūnančių tiltų ir panašiai. Nes bandant aiškintis, kaip yra finansuojami keliai, kaip galų gale lieka keliams tiek, kiek lieka, susidaro įspūdis, kad visada yra svarbesnių sričių, kurias reikia labiau finansuoti negu kelius ir tada, kas lieka, lieka keliams“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras E. Sabutis.

Anot jo, Lietuva galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir įsteigti kelių finansavimo fondą.

„Geras pavyzdys, apie kurį ir žiniasklaidoje ne kartą buvo minėta, tai yra Lenkijos pavyzdys, kai yra sukuriamas fondas su tvariomis pajamomis. Tokį fondą (...) – niekas kitas neįlįs ir nepasinaudos juo. Jis yra skirtas būtent kelių infrastruktūros finansavimui ir plėtrai“, – sakė E. Sabutis. 

Didintų mokytojų atlyginimus

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą socialdemokratė Raminta Popovienė sako, kad tarp prioritetinių darbų mato mokytojų atlyginimų didinimą, įsiklausymą į bendruomenių rūpesčius.

„Patys pirmieji prioritetiniai darbai, tie, kurie numatyti ir nacionaliniame partijų susitarime, tai ir mokytojų atlyginimų didinimas, ir tie darbai, kurie yra pradėti, bet juose yra problemos (...) – mokymo priemonių trūkumas, mokyklų tinklo klausimai“, – žurnalistams Seime sakė R. Popovienė.

„Pati pasiruošusi esu dirbti, kad Lietuvos moksleiviams ir mokytojams būtų geriau“, – pridūrė ji.

R. Popovienės teigimu, švietimo srityje yra „nemažai problemų“, o jų sprendimo būdai turi kilti iš pačios švietimo bendruomenės.

„Pirmiausia, reikėtų bendro dialogo, sutarimo, išklausymo, kas šiandien labiausiai rūpi švietimo bendruomenei. Visada akcentuoju, kad tie sprendimai, reformos neturi eiti iš viršaus, jos turi eiti iš apačios dialogo būdu – kalbėsime ir ieškosime sprendimų kartu“, – kalbėjo socialdemokratė.