Argentinoje skurdo lygis perkopė 50%

Šios savaitė pabaigoje nacionalinės statistikos agentūros paskelbtas rodiklis yra blogiausias per du dešimtmečius ir 11,2 proc. punkto didesnis nei 2023 m. antrąjį pusmetį, kai siekė 41,7%, o tai reiškia, kad vien šiemet skurde atsidūrė 3,4 mln. argentiniečių.

J. Milei vyriausybė taiko drastišką, visapusišką fiskalinio taupymo programą, siekdama iki 2024 m. pabaigos pasiekti „nulinį biudžeto deficitą“, pažabojant chronišką infliaciją.

Liepą metinės infliacijos lygis Argentinoje sumažėjo iki 263,4% nuo 271,5% birželį, bet tebebuvo didžiausias pasaulyje.

Biudžeto mažinimas, įskaitant viešųjų darbų paralyžiavimą, kartu su stipriu peso devalvavimu daugiau nei perpus gruodį sumažino gyventojų perkamąją galią.

Kaip skelbta, birželį parlamentas patvirtino J. Milei, kuris save vadina „anarchistu kapitalistu“, ekonomikos reformų paketą – leido paskelbti vienerių metų nepaprastąją ekonominę padėtį, išformuoti federalines agentūras ir privatizuoti keliolika valstybinių įmonių.

Kitomis priemonėmis siekiama susilpninti darbo apsaugą – kairiojo sparno oponentai tai vadina leidimu atleisti darbuotojus. Naujosiomis nuostatomis taip pat numatomos mokesčių, muitų ir kitos lengvatos investicijoms ekonomikos krizės krečiamoje šalyje skatinti.

Ekonomistai teigia, kad pagrindinė didelės infliacijos priežastis yra ankstesnių kairiųjų peronistų vyriausybių išlaidoms finansuoti atspausdinti pinigai, tačiau prie to prisidėjo ir kainų kontrolės panaikinimas bei peso devalvavimas valdant J. Milei.

J. Milei atstovas spaudai Manuelis Adorni „Financial Times“ sakė, kad be taupymo programos Argentinoje būtų prasidėjusi hiperinfliacija. Tačiau vyriausybei sunkiai sekėsi ištraukti šalį iš gilaus nuosmukio.