Europarlamentarai apie A. Kubiliui tekusi portfelį: vertina teigiamai, pabrėžia didelę atsakomybę

Anot A. Kubiliaus partijos kolegės, europarlamentarės Rasos Juknevičienės A. Kubiliaus portfelis yra didelė atsakomybė ir iššūkis.

„Neatsitiktinai tokia „ledlaužio“ pareigybė buvo paskirta būtent A. Kubiliui. Politikui su didžiule patirtimi ir strateginiais gebėjimais. Tai politikas, kuris siekia ir pasiekia rezultato, nesivaikydamas populiarumo. Jis kūrė europietišką Lietuvą, padėjo pagrindus mūsų energetinei nepriklausomybei, todėl neabejoju, kad jis bus tas, kuris padės tvirtus pamatus ir Europos gynybos sąjungai“, – EP pranešime spaudai cituojama Rasa Juknevičienė. 

Gynybos ir kosmoso portfelis – tai visiškai nauja pareigybė, todėl analitikai dar prieš paskelbiant kam priklausys šis eurokomisaro portfelis pabrėžė, kad nuo asmenybės kurį ji gaus priklausys, kiek galios jis turės naujoje EK. 

„Laukia „nearti dirvonai“ kuriant pačią struktūrą, rūpinantis daug didesniu ES gynybos pramonės finansavimu, kuriant naujus politikos instrumentus, kurie padėtų ES būti tikrai daug stipriau pasirengusiai gynybos ir resursų reikaluose. Jei NATO yra ta organizacija, kuri rūpinasi gynybos planais, kariniu vadovavimu, tai ES gali prisidėti prie bendrų gynybos reikalų pasirūpindama reikalingais resursais. Stipri gynybos srityje Europa sustiprins visą NATO ir Europos saugumui esminį euroatlantinį ryšį“, – teigė europarlamentarė R. Juknevičienė.

Tuo metu europoarlamentaras Vytenis Andriukaitis, priklausantis Socialistų ir demokratų frakcijai EP, negailėjo kritikos ES postų paskirstymui. Jis taip pat teigė, kad išlieka „daug klausimų kaip apibrėžiami portfeliai ir kokios jų atsakomybės sritys“.  Anot jo, visų pirma per mažai dėmesio skiriama socialinei Europai.

„Bet apskritai kalbant apie EK formavimą pagal šalių norimus portfelius, dalybos kvepia absurdu. EK nėra tarpvyriausybinė institucija, tai, kaip dabar deramasi dėl portfelių, pažeidžia EK esmę. Ji – Bendrijų metodo, ne tarpvyriausybinė institucija. Sutarčių sargas, Bendrijų metodo gynėjas – štai kas yra Komisija, o ne portfelių dalybų tarp šalių narių biuras. EK – nepriklausoma, o dabar atrodo, kad ji patenka į šalių narių įtakos sferą. Tai – nepriimtina, tai prieštarauja Lisabonos sutarčiai. Negali būti dviejų tarpvyriausybinių institucijų. Siunčiamas blogas signalas europiečiams“, – pastebėjo V. Andriukaitis.

Aurelijus Veryga, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai priklausantis europarlamentaras, teigė, kad A. Kubiliaus gautas portfelis yra geras pasiekimas. Jis atkreipė dėmesį ir į kitus du svarbius postus tekusius Baltijos šalims.

„Visoms trims šalims atitekę portfeliai yra labai svarbūs. Estijos atstovė bus atsakinga už užsienio ir saugumo politiką, Latvijos atstovas – už ekonomiką ir produktyvumą. Visos šios sritys yra labai svarbios globaliame saugumo kontekste. Labai įdomus ir man nelabai suprantamas sprendimas suplakti į vieną portfelį sveikatą ir gyvūnų gerovę. Manau, kad tai yra savotiškas sveikatos srities nuvertinimas, sukeliant riziką, kad labai išplėtus portfelį jai tiesiog nebus skiriama reikiamo dėmesio“, – teigė A. Veryga.

Dalybos sėkmingos visoms trims 

VŽ primena, kad sveikatos ir gyvūnų gerovės portfelis bent jau kol kas atiteko Vengrijos eurokomisarui Oliveriui Varhelyi. Teisininko išsilavinimą turintis vengras ilgą laiką ėjo įvairias pareigas Briuselyje, o 2015 m. buvo paaukštintas iki Vengrijos ambasadoriaus ES. 2019 m. jis buvo siūlomas į komisaro postą tik po to, kai pirmasis šalies pasirinkimas buvo atmestas per EP posėdį.

O. Varhelyi laikomas tvirtu technokratu, tačiau jo politinė ištikimybė ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui kartais kėlė klausimų dėl nacionalinių interesų siekimo, dėl ko jam gali kilti sunkumų per klausymus EP, taip pat problemų gali būti ir dėl V. Orbano kišamų pagalių į ES darbotvarkę. Padėtis dar labiau komplikavosi po to, kai eurokomisaras apstulbino ES teisės aktų leidėjus, kai juos pavadino „idiotais“. Nuo pat karo Gazos Ruože pradžios vengras laikosi griežtos proizrailietiškos pozicijos.

Anot A. Verygos, kiek kiek stipri bus naujoji EK dar tik pamatysime ateityje.

Petras Auštrevičius „Atnaujinkime Europą“ frakcijos EP narys, teigė, kad jo nuomone,  A. Kubiliaus portfelis, yra sudėtingiausia Lietuvai tekusi atsakomybės sritis per du dešimtmečius ES.

„Jo patirtis lėmė, kad Lietuva gavo šį postą. Pasiekti keliamus tikslus reikės daug darbo, strategijos, bet, žinoma, ir pakankamų finansų. EK pirmininkė sakė, kad A. Kubiliui teks kurti ir veikti, kad pasiekimai būtų matomi visoje ES. Finansavimas, reikia pripažinti, lieka didžiųjų ES valstybių rankose. Todėl reikės sutarti: mes kalbame apie šimtų milijardų eurų poreikį. Europiečių saugumas neturėtų tapti finansinių dėlionių įkaitu. Turime investuoti pakankamai, nes reikia naujo Europos karinio ir gynybos pajėgumo“, – teigė P. Auštrevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į visų trijų Baltijos valstybių sėkmę šiose EK postų dalybose.

„Naujoji energingosios Estijos politikės Kajos Kallas pozicija – vyriausioji įgaliotinė ES užsienio reikalams ir saugumo politikai. Tai gera žinia ir Lietuvai, teisingas EK pirmininkės pasirinkimas. Saugumo ir gynybos reikalai – ir tarpvyriausybinio lygmens klausimas, todėl reikės rasti bendrą kalba su ES sostinėmis. Prireiks kompromisų, sutelkimo ir teigiamo bendrojo vardiklio.  Latvijos politikas Valdis Dombrovskis nebebus EK vicepirmininkas, bet gavo naują ir atsakingą postą – tai ekonomikos portfelis, Valdis bus atsakingas ir už biurokratijos mažinimą ES. Iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kokį tiksliai eurokomisaro postą latvių kolega gaus. Vis dėlto manau, kad Latvija ir Baltijos šalys šioje eurokomisarų paskyrimų dėlionėje tikrai laimėjo. Galbūt tai netgi istoriškai didžiausia Baltijos šalių pergalė per visą narystės ES laikotarpį“, – pastebėjo europarlamentaras.

Tikėtina naujos sudėties EK darbo pradžia – gruodį. Pati U. von der Leyen nesileido į diskusijas dėl naujosios EK sudarymo laiko, sakydama, kad „visa Europa nori, kad naujoji Komisija darbą pradėtų kuo greičiau“.

Ekspertų vertinimą naujosios EK kviečiame skaityti čia.