Blyškus Berlynas: O. Scholzo lyderystės nesulaukė nei Europa, nei patys vokiečiai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Christopho Reichweino (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama Vokietija pastaruoju metu nuolat sulaukia kritikos, kad Europos Sąjungoje (ES) trūksta ryškios Berlyno lyderystės. Tačiau analitikai teigia, kad to tikėtis sunku jau vien todėl, kad šaliai neįprasta trijų partijų valdančioji koalicija tarpusavyje nesutaria, tad ir Berlynas nekalba vienu balsu. Situaciją dar labiau sunkina augantis kraštutinių dešiniųjų spaudimas nepopuliariai vyriausybei.

„Atrodo, kad, būdamas kancleriu, O. Scholzas nesugeba prisitaikyti prie kantraus buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel požiūrio į susitarimo paieškas Europoje. Per Bendrijos vadovų susitikimus jis išdėsto Vokietijos poziciją ir atrodo nustebęs, kai kiti neskuba prie jos prisitaikyti“, – situaciją įvertino įtakingas leidinys „The Economist“.

2010-ųjų viduryje, kai ES blaškėsi nuo vienos krizės prie kitos, išliko vienas pastovus dalykas – Vokietija, ypač jos kanclerė A. Merkel. Ji buvo žvaigždė, aplink kurią sukosi likusi Europa. Pietų Europos šalys tuomet kentė dėl griežto taupymo, kurį jos turėjo nuryti kaip finansinės pagalbos kainą. Rytų Europos šalys norėjo, kad A. Merkel būtų griežčiau pasielgusi su Rusija po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos. Kad ir kokie sprendimai buvo priimti, visų jų pagrindinė ašis ir derybininkė buvo Vokietija su A. Merkel priešakyje.