O klausimas kodėl Korėjoj materialinės vertybės jaunimui tokios svarbios niekam nekyla? Turtinė nelygybė milžiniška, didžioji dalis ekonominio augimo ir valdžios sukoncentruota kelių šeimų rankose, darbo sąlygos didžiajai daliai - gana vergiškos, perspektyvų kažko pasiekti - minimumas, socialinis saugumas vienas žemiausių tarp išsivyčiusių valstybių, savižudybių skaičius didžiausias tarp išsivysčiusių šalių. Natūralu, kad beviltiškumo jausmą jaunimas bando kompensuoti visokiais blizgučiais, ir vaikai visai ne galvoje. Tuo tarpu valdžiai daug patogiau šitas problemas ignoruoti ir apsimesti, kad sumaterialėjimas paties jaunimo problema, nes bet koks jų sprendimas kirstų per jų pačių (ar pagrindinių sponsorių) pajamas. Mums tai geras pavyzdys kuo nereikia tapti.

vidutinis statistinis korėjietis (Šiaurės plius Pietų) ir uždirba vidutiniškai ir išleidžia nedaug ir vaikų turi pakankamai. Jei pietiečiai nenori daugintis tai šiauriečiai mielai užims jų vietą ir problemos nebeliks.

Pietų Korėjos valdžia galėtų pažiūrėti (pakartotinai, jei matė, bet nesuprato) jų pačių šalies režisieriaus kurtą filmą "Parazitas", 2019 m. Manęs tikrai nestebina korėjiečių jaunimo pasirinkimas, jei filme esanti situacija bent iš dalies atspindi vyraujančią realybę.