JAV prokurorai pasiekė susitarimą su Rugsėjo 11–osios atakų sumanytoju
Susitarimai su Kh. Sh. Mohammedu ir kitais dviem kaltinamaisiais priartina jų ilgai besitęsiančias bylas prie sprendimo.
Jos daugelį metų buvo įstrigusios ikiteisminiuose manevruose, kol kaltinamieji buvo laikomi Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.
Pentagono pareiškime teigiama, kad jokios susitarimo detalės dabar nebus skelbiamos, tačiau „The New York Times“ pranešė, kad Kh. Sh. Mohammedas, Walidas bin Attashas ir Mustafa al Hawsawi sutiko pripažinti savo kaltę dėl sąmokslo mainais į bausmę iki gyvos galvos, taip išvengdami teismo, po kurio jiems galėtų būti skirta mirties bausmė.
Tokį pasiūlymą prokurorai išsamiai išdėstė praėjusių metų laiške, tačiau jis suskaldė beveik 3.000 žmonių, žuvusių per 2001 m. rugsėjo 11–osios išpuolius, šeimas. Kai kurie jų vis tiek norėjo, kad kaltinamiesiems būtų skirta griežčiausia bausmė.
Dauguma teisinių ginčų dėl šių vyrų bylų sukosi aplink klausimą, ar jie gali sulaukti teisingo teismo po to, kai buvo metodiškai kankinami Centrinės Žvalgybos Agentūros (CŽA) per daugybę metų po Rugsėjo 11–osios atakų.
Susitarimai dėl kaltės pripažinimo padeda išvengti šios dilemos.
Iki sulaikymo 2003 m. kovą Pakistane Kh. Sh. Mohammedas buvo laikomas vienu iš artimiausių „al Qaeda“ vadovo Osamos bin Ladeno patikėtinių.
Po to jis trejus metus praleido slaptuose CŽA kalėjimuose, kol 2006 m. pateko į Gvantanamą.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis vyras, kuris yra sakęs, jog Rugsėjo 11–osios išpuolius rengė „nuo A iki Z“, dalyvavo keliuose dideliuose sąmoksluose prieš JAV. Šioje šalyje jis lankė universitetą.
Be to, kad planavo Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių sugriovimo operaciją, Kh. Sh. Mohammedas teigia 2002 m. pats nukirtęs JAV žurnalistui Danieliui Pearlui galvą ir padėjęs 1993 m. įvykdyti dar vieną sprogimą Pasaulio prekybos centre, per kurį žuvo 6 žmonės.
Tuo metu iš Jemeno kilęs Saudo Arabijos pilietis W. bin Attashas parengė du iš Rugsėjo 11–osios išpuolius įvykdžiusių užgrobėjų.
JAV pareigūnai taip pat sakė, kad jis prisipažino pirkęs sprogmenis ir verbavęs komandos narius, kurie per išpuolį prieš amerikiečių laivą „USS Cole“ nužudė 17 jūreivių.
Po JAV invazijos į Afganistaną 2001 m. jis prisiglaudė kaimyniniame Pakistane ir 2003 m. ten buvo sulaikytas. Vėliau buvo laikomas slaptų CŽA kalėjimų tinkle.
M. al Hawsawi įtariamas vadovavęs Rugsėjo 11–osios išpuolių finansavimui. Jis buvo sulaikytas Pakistane 2003 m. kovo 1 d., taip pat buvo laikomas slaptuose kalėjimuose, kol 2006 m. buvo perkeltas į Gvantanamą.
JAV Gvantanamą, izoliuotą jūrų laivyno bazę, panaudojo kovotojams, suimtiems per „karą su terorizmu“ po Rugsėjo 11–osios išpuolių, laikyti, kad kaltinamieji negalėtų reikalauti teisių pagal JAV įstatymus.
Pats didžiausias kalinių skaičius jame buvo 800, tačiau vėliau jie pamažu buvo repatrijuoti į kitas šalis.
Prezidentas Joe Bidenas prieš praėjusius rinkimus pažadėjo pabandyti uždaryti Gvantanamo kalėjimą, tačiau jis tebeveikia.
Kitoje su Rugsėjo 11–ąją susijusioje byloje Teisingumo departamentas atmetė vadinamojo 20–ojo užgrobėjo Zacario Moussaoui prašymą likusią bausmės iki gyvos galvos dalį atlikti Prancūzijoje.
Ranka rašytame laiške apygardos teisėjai Leonie Brinkemai Z. Moussaoui – vienintelis JAV nuteistas asmuo, susijęs su Rugsėjo 11-osios išpuoliais – išreiškė nuogąstavimus, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė, jei lapkritį prezidentu vėl bus išrinktas Donaldas Trumpas.
Teisingumo departamento atstovė spaudai sakė, kad agentūra nekomentuoja kalinių perkėlimo prašymų. Ji pažymėjo, kad Z. Moussaoui „atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes yra nuteistas už teroristinius nusikaltimus“.
„Teisingumo departamentas planuoja vykdyti šią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę JAV kalėjime“, – pridūrė atstovė spaudai.
