G. Nausėda: rotacine oro gynyba regione rūpinsis NATO, o ne pačios šalys atskirai
Pasak G. Nausėdos, sąjungininkai sutinka, kad oro gynybos priemonių rotaciją Lietuvoje ir kitur regione planuotų vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR).
„Yra numatyta ir dėl oro gynybos sistemų rotacinio principo įgyvendinimo tam tikrų naujovių. Tai bus atiduota SACEUR dispozicijai. Manau, kad tai įgis panašų statusą, kaip dabar yra oro policijos misijos“, – žurnalistams trečiadienį Jungtinėse Valstijose sakė Lietuvos vadovas.
NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.
Tačiau per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“, o politikai teigia toliau besiderantys su kitomis šalimis dėl tolesnio modelio įgyvendinimo.
NATO oro policijos misija be pertraukų Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
„Ne prezidentui ar krašto apsaugos ministrui reikės važinėti per sostines ir prašyti duoti vienokias ar kitokias oro gynybos sistemas, tai koordinuotu mastu bus daroma NATO. Manau, kad judame į priekį, palyginti su Vilniaus tekstu“, – teigė prezidentas.
Jis tvirtino, kad sutarimas Vilniuje buvo „labai gera bazė, ant kurios galime dėti naujas plytas“, o planuojama Vašingtono deklaracija suteks daugiau „nuoseklaus judėjimo“.
„Yra be galo sunku mėginti fragmentiškai pildyti tą oro gynybos sistemą Lietuvoje, kadangi tiesiog trūksta resursų. Tą turi daryti žmonės, kurie vadovauja karinėms pajėgoms“, – kalbėjo G. Nausėda.
NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Pasiūlymas Ukrainai – geriausias įmanomas
Lietuvos prezidentas pakomentavo ir NATO šalių vadovų susitikimo Vašingtone deklaracijoje ketinamą įrašyti Kyjivo kelią narystės link pavadinti negrįžtamu. G. Nausėda sako, jog šiuo metu tai yra geriausias bendrasis vardiklis.
„Šiuo metu teksto derinimo darbai dar vyksta, bet dėl Ukrainos sutarta tiek, kad tekste bus atspindėta negrįžtamumo principas ir kad tai yra savotiškas tiltas į narystę“, – žurnalistams Jungtinių Valstijų (JAV) sotinėje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Šiuo požiūriu, matyt, šiandien NATO nėra pasirengęs pasakyti daugiau nei pasakė, kitaip tariant, bet koks įsipareigojimas penktam straipsniui reikštų, kad veiksmų reikia imtis čia ir dabar. Kaip tai padaryti? Jeigu net ir karių siuntimas į Ukrainą kol kas yra tabu (...), šioje vietoje belieka konstatuoti, kad tai yra geriausias bendrasis vardiklis, kurį šiuo metu įmanoma pasiekti“, – kalbėjo prezidentas.
JAV prezidentas Joe Bidenas, siekdamas nukreipti dėmesį į tvirtą JAV poziciją, viršūnių susitikimą pradėjo paskelbdamas, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
Susitikimą taip pat temdo baimės, susijusios su J. Bideno tinkamumu vadovauti JAV po demokrato nesėkmingų debatų su oponentu rudenį vyksiančiuose rinkimuose Donaldu Trumpu.
G. Nausėda sakė, kad J. Bidenas viršūnių susitikimo pradžioje atrodė labai gerai.
„Jei kažkas ieškojo fizinio silpnumo veiksnių, tikrai galėjo nusivilti, nes kalba buvo gera, fundamentali, nukreipta į tai, kad mes remsime Ukrainą ir kad Putinas negali laimėti karo Ukrainoje, kad Putinas nelaimi karo Ukrainoje, nes patiria didžiulius nuostolius ir kovoja ten gerokai ilgiau negu pats norėjo“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jis taip pat dar kartą pasmerkė praėjusią savaitę įvykusį Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą į Maskvą.
G. Nausėda tvirtino, kad, nors Vengrija pirmininkauja ES Tarybai, V. Orbanas neatstovauja Bendrijos interesams.
VŽ primena, kad viršūnių susitikimas Vašingtone vyksta minint 75-ąsias NATO įkūrimo metines, tačiau jo metu taip pat siekiama pasiųsti žinutes apie paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
