Santykiai atšilo: pirmąkart nuo 2018 m. susitinka Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės

Tokios Lenkijos ir Vokietijos tarpvyriausybinės konsultacijos – pirmos nuo 2018 metų, rašo „Reuters“.

Šalių santykiai atšilo po to, kai gruodžio mėnesį į valdžią atėjo D. Tusko proeuropietiška koalicija ir baigėsi aštuonerius metus trukęs nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) suformuotos vyriausybės valdymas – pastaroji Vokietiją neretai vaizdavo kaip nedraugišką jėgą.

Susitikimas vyksta šalims susiduriant su saugumo iššūkiais, susijusiais su karu Ukrainoje ir neramia geopolitine aplinka, kai kraštutiniai dešinieji laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą Prancūzijoje, o Europos lyderiai ruošiasi galimybei, kad Donaldas Trumpas grįš į JAV prezidento postą. Tad saugumo klausimai Varšuvoje – vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų.

Nors abi valstybės pripažįsta, kad svarbu stiprinti savo gynybą, skiriasi požiūriai į tai, kaip tai turėtų būti pasiekta.

D. Tuskas buvo aktyvus bendro ES gynybos projektų finansavimo šalininkas, o O. Scholzas tam nepritarė.

Be to, daugelis Lenkijos gyventojų mano, kad Vokietija nepakankamai atlygino žalą už Antrąją pasaulinį karą, dėl kurio šalis buvo sugriauta ir žuvo maždaug penktadalis jos gyventojų, įskaitant didžiąją daugumą iš 3 mln. žydų tautybės piliečių.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ pirmadienį pranešė, kad Berlynas pasiūlys paketą, į kurį bus įtraukta parama Lenkijos rytinei sienai ginti, taip pat lėšos nukentėjusiems nuo nacistinės Vokietijos okupacijos, taip pat memorialo bei susitikimų vietos statybai.

Vokietijos vyriausybė jau patvirtino finansavimą Berlyne steigiamiems „Vokiečių ir lenkų namams“, kurie bus skirti nacistinės Vokietijos okupacijos Lenkijoje aukoms atminti.