Verslo civilinė atsakomybė: man taip nenutiks, draudimas nieko neišmokės ir kiti sklandantys klaidingi mitai
„Transporto civilinės atsakomybės draudimo reikalingumu ir veiksmingumu niekas neabejojame, bet jo analogas verslo veiklai kažkodėl vis dar apipintas mitais ar klaidingais lūkesčiais. Pirmasis, kurį dažniausiai išgirstame iš potencialių klientų lūpų – mums tai nenutiks. Toks požiūris į rizikų valdymą kelia didelę grėsmę verslui. Tokia tikimybė, kad nieko nenutiks, egzistuoja, bet taip pat yra tikimybė, kad jūsų patalpose įvyks gaisras ir išplis pas kaimynus, jūsų produktas ar paslaugos sukels žalą klientui ir visa tai virs į finansinę žalą“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius.
Pasak jo, tą liudija ir „Lietuvos draudimo“ statistika. Pernai bendrovės klientai fiksavo daugiau nei pusę tūkstančio VCA žalų, o jų skaičius per metus išaugo beveik 40 procentų.
Kitas dažnai sutinkamas mitas – „iš draudimo jokių pinigų negausime“. Kaip dėmesį atkreipia S. Lisauskas, vien pernai „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1,59 mln. eurų VCA išmokų, o pati didžiausia žalos išmoka verslui siekė net 490 tūkst. eurų.
„Šį mitą vis pakursto viešojoje erdvėje pasirodančios istorijos, kad draudikai nusprendė, jog įvykis nedraudžiamasis ar kompensavo tik dalį sumos. Tačiau tokių situacijų galima išvengti tinkamai pasiruošus dar prieš pasirašant draudimo sutartį – kartu su konsultantais iki detalių apsibrėžti įmonės veiklas, rizikas, laikotarpius ir sumas. Visa tai leis jaustis ramiau ir padės ateityje išvengti galimų nesusipratimų“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Taip pat įmonių vadovai itin pasitiki savo darbuotojais ir jų gebėjimu nedaryti klaidų. Tai sveikintinas dalykas, tačiau, kaip žinia, klaidų padaro net geriausieji: „Dažnai girdime argumentą, kad komanda itin profesionali ir klaidų, galinčių sukelti žalą klientams, partneriams ar kaimynystėje esančioms įmonėms, tikrai nepadarys ar užbėgs joms už akių. Smagu matyti tokį aukštą vadovų pasitikėjimą savo darbuotojais, tačiau vis tik visi esame žmonės ir net patys geriausi gali padaryti mažą klaidą, pavyzdžiui, sutartyje sumaišyti kablelio vietą, ir visa tai gali virsti į milžiniškus nuostolius.“
S. Lisauskas pastebi, kad taip pat gajus tikėjimas, jog partneriai ar klientai neteiks pretenzijų kompensuoti nuostolius dėl netinkamai suteiktos paslaugos ar žalą sukėlusių produktų. Visgi statistika rodo ką kita. Pavyzdžiui, pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė per 10 tūkst. vartotojų skundų (apie 10 proc. daugiau nei 2022 m.).
„Šiuo atveju tai apima tik privačių vartotojų skundus įmonėms. Bet pastebime iš savo patirties, kad kuo toliau, tuo labiau savo teises gina tiek privatūs klientai, tiek verslo partneriai. Pavyzdžiui, fiksuojame tendenciją, kad įmonės vis dažniau prašo kaltininkų atlyginti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negautas pajamas, ir tai gali virsti verslui sunkiai pakeliamomis sumomis“, – sako S. Lisauskas.
