FT: JAV derasi dėl Izraelio atsisakomų „Patriot“ baterijų siuntimo Ukrainai

Franko Hammerschmidto (dpa / „Scanpix“) nuotr.

JAV, Izraelis ir Ukraina derasi, kad Kyjivui būtų perduotos visos ar dalis iš aštuonių oro gynybos sistemų „Patriot“, kurių žydų valstybė ketina nebenaudoti.

Jei toks susitarimas būtų pasiektas, tai gerokai padidintų Ukrainos galimybes atremti Rusijos oro smūgius, praneša britų leidinys „Financial Times“ (FT).

Tikėtina, kad „Patriot“ sistemos pirmiausia būtų siunčiamos iš Izraelio į JAV, o tik po to pristatomos Ukrainai.

Pasak penkių asmenų, informuotų apie derybas, susitarimo kontūrus aptarė trijų šalių ministrai ir aukšto rango pareigūnai.

Balandžio mėnesį Izraelis pareiškė, kad pradės atsisakyti savo aštuonių „Patriot“ baterijų, kurios pagamintos prieš daugiau nei 30 metų, ir pakeis jas pažangesnėmis sistemomis.

Tačiau baterijų naudojimas dar nenutrauktas dėl susirūpinimo, kad įtampa su Irano remiama „Hezbollah“ kovotojų grupuote gali peraugti į tikrą karą.

Izraelio turimos „Patriot“ baterijos (M901 PAC-2) yra senesnės nei tos, kurias šiuo metu naudoja Ukraina. Vis dėlto, pasak karinių analitikų, senesnis modelis vis dar visiškai suderinamas su naujesniais.

Vienas šaltinis, susipažinęs su Izraelio arsenalo dydžiu, teigia, kad Izraelis taip pat turi pakankamai perėmimo raketų atsargų, kurių Ukrainai irgi reikia.

Anot analitikų, senosios Izraelio perėmimo raketos skrieja ilgesnį nuotolį ir turi didesnę kovinę galvutę nei naujesnis PAC-3 modelis.

FT šaltinių teigimu, nors buvo svarstoma galimybė perduoti visas aštuonias sistemas, gali būti, kad ne visos jos bus išsiųstos į Ukrainą.

Jei susitarimas būtų įgyvendintas, tai reikštų esminį Ukrainos gynybinių pajėgumų pokytį. Šiuo metu šalis turi mažiausiai keturias „Patriot“ sistemas, kurias suteikė JAV ir Vokietija.

Vieną „Patriot“ sistemą yra pažadėjusi ir Rumunija.

Be to, praėjusią savaitę JAV paskelbė, kad stabdo „Patriot“ sistemose naudojamų raketų tiekimą kitoms valstybėms ir pirmenybę teikia Ukrainos užsakymams.

Izraelis anksčiau yra atmetęs Kyjivo prašymus dėl oro gynybos sistemų.

Jis stengėsi nestoti į jokią pusę Rusijai įsiveržus į Ukrainą, atsižvelgdamas į Maskvos įtaką Sirijoje, kur Izraelio karinės oro pajėgos dažnai veikia prieš Irano remiamas grupuotes.

Tačiau JAV pareigūnai stengėsi įtikinti Benjamino Netanyahu vyriausybę, kad vis glaudesni Rusijos ryšiai su Iranu, ypač karinio bendradarbiavimo srityje, kelia didesnį susirūpinimą.

Be to, Izraelio ir Rusijos santykiai ėmė šlyti, kai po palestiniečių teroristinės grupuotės „Hamas“ išpuolio pernai spalio 7 d., nuo kurio ir prasidėjo dabartinis karas Gazos Ruože, Rusija neišreiškė paramos Izraeliui ir netrukus priėmė „Hamas“ delegaciją Maskvoje.