Valdantieji: prezidento kalba – teisinga, bet trūko pasiūlymų; opozicija išsakytą kritiką vadina švelnia
Papildyta opozicijos vertinimais
Prezidentas savo kalboje ragino politikus susitelkti ieškant sprendimų dėl mokesčių, švietimo ar nacionalinio saugumo. Pasak jo, visos politinės jėgos privalo siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo, o rinkėjai – principingai jas vertinti.
Visgi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad pats prezidentas nevengia konflikto su valdančiaisiais konservatoriais.
„Prezidentas paminėjo vienijimo būtinybę, bet jam pačiam nesvetimas konfliktas šitame politiniame lauke. Tie konfliktai tarp prezidento, Prezidentūros ir konservatorių vargina bei trukdo“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.
Ji pažymėjo, jog kalboje daug minėtų aspektų yra teisingi, tačiau girdėti, politikė teigė pasigedusi konkretaus plano, aiškių krypčių.
Prezidentas metiniame pranešime, be kita ko, ragino greičiau spręsti problemas, vengti skaldymo, vyresnių žmonių teises apibrėžti įstatymu, Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“, kritikavo švietimo sistemos būklę, pernelyg mažą dėmesį regionams.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė kalboje išgirdusi kvietimą solidarumui.
„Aš sakyčiau, kad kalboje pirmiausia išgirdau daug tokio kvietimo solidarumui, telkimui. Nuskambėjo atgarsiai, žinoma, prezidento priešpriešos su konservatoriais, bet tai netapo pagrindiniu kalbos akcentu“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji stebėjosi, kad kalboje net nebuvo paminėta žmogaus teisių sąvoka.
„Na, man šito tikrai pritrūko“, – sakė politikė.
Teisėsaugos ir priežiūros institucijoms tiriant galimai neskaidrią finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą, o Monikai Navickienei dėl ryšių su įmonės savininke netekus socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto, prezidentas G. Nausėda kalboje pastebėjo, kad sąsajų su verslo interesais kartelė nuleista per žemai, o M. Navickienei ir institucijoms dar reikės atsakyti į neatsakytus klausimus.
„Aš kitais žodžiais ją sakyčiau. Galbūt ir nevadinčiau to kritika. Taip, klausimų tikrai yra, ir kasdien tų klausimų vis daugėja“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Armonaitė sakė, jog būtų keista, jeigu metiniame pranešime M. Navickienės situacija liktų neaptarta.
Reaguodamas į G. Nausėdos kritiką dėl stringančios kariuomenės komplektacijos, krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad visada galima padaryti daugiau, ir apgailestavo, kad valstybės vadovas nepaminėjo svarbių nuveiktų darbų.
„Visą laiką galima padaryti daugiau. Darysiu daugiau, kiek tik reikės, tą priimu“, – antradienį Seime BNS sakė ministras.
„Tik dėl socialinių garantijų (kariams – BNS) turėkime galvoje, kad per šią kadenciją yra du kartus keltos socialinės garantijos. Jeigu reikės, kelsime ir dar kartą“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas tvirtino negalįs nesutikti, kad kariuomenės personalo motyvacija ir kiti prezidento metiniame pranešime paminėti dalykai yra svarbūs.
Kita vertus, jis pasigedo jau nuveiktų darbų paminėjimo.
„Bendrų pastangų dėka, ir prezidento, ir krašto apsaugos sistemos, ir Seimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pajudėta su visuotine gynyba, kuri iš principo ir atliepia valią priešintis, įtraukimą. Tikrai daug dalykų padaryta – nuo komendantūrų, Šaulių sąjungos stiprinimo, valstybės gynybos plano, kur prezidentas turi pagrindinį vaidmenį, manau, tie dalykai buvo verti paminėti kaip tikrai nemaži mūsų valstybės pasiekimai“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras.
Opozicija: prezidento kritika švelni ir neperlenkta
Parlamentinė opozicija prezidento metiniam pranešimui ypatingų pastabų teigia neturinti, o kritiką Seimui ir Vyriausybei vadina santūria, subtilia ir neperlenkta.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pranešimą pavadino „švelniu ir pūkuotu“, tačiau taikliai atliepusiu pastarųjų ketverių metų Vyriausybės darbą.
„Pagrįsta, švelni kritika, dalykiškas pranešimas. Tikrai, matyt, jau sutapo su tuo, kad tai yra paskutinis šios kadencijos pranešimas, tai labai taikliai atliepė visas tas valstybės ydas. Matyt, esminis akcentas, kad matosi, jog nuvylė šita Vyriausybė su savo neįgyvendintais darbais prezidentą per šiuos ketverius metus“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Kaip ir tikėjausi, kad tai yra toks paskutinis pakankamai švelnus, pūkuotas pranešimas, bet akcentavęs šios Vyriausybės ketverių metų veiklos etapą“, – pridūrė politikas ir buvęs premjeras.
Jis teigė prezidento kalboje vietomis įžvelgęs ironijos, įskaitant ir kai kuriuos ministrus, tačiau išgirdęs ir daug kritikos.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
„Kartais netgi tas toks subtilus paminėjimas yra geriau priimamas negu tiesmuka, beatodairiška kritika. (...) Bet tikrai nebuvo perlenkta. Manau, kad prezidentas pasakė, jog beviltiška žiūrėti atgal ir kas yra dabar, ir daug lūkesčių jis deda į rudenį (Seimo rinkimus – BNS)“, – teigė Seimo narys.
Prezidentui, be kita ko, pareiškus, kad valdžios asmenų sąsajų su verslo interesais kartelė nuleista per žemai, o atsistatydinusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir institucijoms dar reikės atsakyti į neatsakytus klausimus, S. Skvernelis mano, kad šalies vadovas taip atliepė į politines aktualijas.
„Galbūt tai toks simbolinis akcentas į tai, ką Tėvynės Sąjunga ir jos politikai kalbėjo, veikė anksčiau, kol nebuvo valdžioje. Tai dabar galbūt visos ketverių metų jų skaidrumo politikos vyšnia ant torto yra šita istorija“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jo teigimu, prezidentas „labai taikliai“ įvertino pastabas apie regioninę atskirtį: „Akivaizdžiai matosi, kad šitai Vyriausybei prioritetas buvo tik Vilnius, (...) bet apie regionus tikrai buvo mažiausiai galvojama“.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino prezidento kalbą vertinąs teigiamai.
„Jis palietė beveik visus gyvenimo kampelius. Kritika, manau, tokia santūri, jis (G. Nausėda – BNS), girdėjau, ir geriau moka išsireikšti. Tai šiuo atveju galbūt pakritikuota tik viena ministrė, kuri dabar pati populiariausia“, – Seime žurnalistams teigė jis.
A. Sysas kritikavo, kad prezidentas vardijo, kam reikia papildomo finansavimo, bet nepasakė, ką daryti, kad finansavimas augtų.
„Paminėjo, kad daugeliui sričių reikia pinigėlių, paminėjo, kad jų reikėtų vis daugiau, kad pasiektų ir krašto apsaugą, ir socialinę apsaugą, ir švietimui, ir neįgaliesiems. Ta prasme, visoms sritims reikia pinigų, deja, tik paminėjo“, – kalbėjo A. Sysas.
Jo teigimu, prezidentas žadėjo per penkerius metus pasiekti, kad lėšų perskirstymas per biudžetą būtų 35%, o dabar prisipažino, kad yra 33%.
„Jeigu būtų tie du procentai, tai čia virš milijardo eurų, kurie būtų biudžete, ir dalis tų problemų būtų užlopytos. Prezidentas turi iniciatyvos teisę ir reikėtų, kad jis siūlytų ne tik pasiūlymus rūpinantis silpniausiais, padidinant mažiausias pensijas, bet būtent tai, ką jis paminėjo, kad turtingiausi neproporcingai mažai sumoka mokesčių ir tai yra tikrai galimybė Lietuvos biudžetą papildyti žymiai didesniais mokesčiais, jeigu turtingi sumokėtų didesnius progresinius mokesčius nuo savo pajamų“, – kalbėjo A. Sysas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad frakcija panašiai, kaip valstybės vadovas, vertina politinę padėtį šalyje – svarbu, kad prezidentas akcentuoja paramą šeimai, tradicijoms, regionams.
„Šeimos, pajamų nelygybės ir regionų atskirties klausimus matome vienodai, šiais klausimais viskas, kas buvo pasakyta, skambėjo tarsi iš mūsų rinkiminės programos“, – BNS atsiųstame komentare teigė ji.
„Prezidentas kalboje sako tai, ką visus metus akcentuojame mes – valdantieji negirdi kitos nuomonės, atsakomybę bando perkelti kitiems, negirdi konstruktyvios kritikos, kad Lietuva ne tik didmiesčiai, bet ir kaimai, miestai ir miesteliai“, – pridūrė A. Norkienė.
Tačiau, pasak jos, norėjosi išgirsti daugiau šalies vadovo vertinimų dėl ekonominės šalies situacijos ir kaip ją būtų galima keisti.
Pasak jos, G. Nausėda aiškiai pabrėžė valdančiųjų klaidas be tai, kad nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
