Kliūčių neliko: M. Rutte taps naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi
Pranešimas yra papildytas antru skyreliu.
Antradienį savo paramą M. Rutte patvirtino Vengrija ir Slovakija, ketvirtadienį Rumunija, paskutinė likusi jo kandidatūrai nepritarusi narė, taip pat sutiko nusileisti, o Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas atsiėmė savo paties kandidatūrą į aukščiausią NATO postą.
Per Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos posėdį K. Iohannisas sakė, kad pranešė NATO sąjungininkams apie savo kandidatūros atšaukimą.
M. Rutte perims vadovavimą NATO kritiniu metu. Jo naujasis darbas prasidės spalio 2 d., likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų JAV, kurie nulems karinio aljanso, kuris buvo sėkmingiausia Rytų Europos atgrasymo nuo agresyvios Rusijos priemonė, likimą. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, dabartinis respublikonų kandidatas, pažadėjo likti NATO, tačiau pagrasino, kad jei bus perrinktas, sumažins JAV pagalbą Ukrainai.
Vis dėlto analitikai dažnai M. Rutte vadina „D. Trumpo užkalbėtoju“, nes jis sugebėjo sudaryti susitarimus su skirtingų pažiūrų politikais ir netgi pelnė tuometinio JAV prezidento pagyrimą: „Man patinka šis vaikinas!“
Be to, M. Rutte patvirtinimas reiškia, kad įpėdinystės klausimas bus išspręstas iki liepos mėn., kai NATO vadovai vyks į Vašingtoną paminėti Aljanso 75-ųjų metinių.
M. Rutte siekis užimti aukščiausią NATO postą buvo ilgas. Kampaniją dėl šio posto jis vykdo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.
Kadenciją baigiančiam Nyderlandų premjerui ne kartą skriejo kritika, kad per 14 metų trukusį penktos pagal dydį ES ekonomikos premjeravimą M. Rutte nesugebėjo padidinti Nyderlandų išlaidų gynybai iki NATO nustatyto 2% nuo BVP tikslo. Remiantis naujausiais NATO duomenimis, tikimasi, kad šiais metais Nyderlandai pagaliau pasieks šį tikslą.
M. Rutte NATO vadovo poste dirbs ne trumpiau kaip ketverius metus.
„M. Rutte vertinamas dėl gebėjimo rasti bendrą kalbą su visais – potencialiai ypač aktualu ir geri santykiai su Donaldu Trumpu. Be to, turi didelę patirtį, pažįsta visus NATO šalių lyderius, tad turės autoritetą. Kadangi NATO generalinis sekretorius yra pirmiausiai valstybių narių konsensuso įgarsintojas, bendros darbotvarkės formuotojas ir atstovas. NATO yra tarpvalstybinė organizacija be viršnacionalinio dėmens, tad šios savybės būtinos“, – Nyderlandų premjero kandidatūrą įvertino Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala.
Ir vėl ne Rytų Europa
Su Rusija besiribojančios šalys nebuvo didžiausios M. Rutte gerbėjos. Rytų Europa nusivylusi, kad svarbiausias vaidmuo NATO visada tekdavo Vakarų ar Šiaurės Europos atstovui, nors rytinio pakraščio šalys jau ketvirtį amžiaus yra Aljanso narės.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas nedalyvavo grumtynėse dėl aukščiausio NATO vadovo posto, nes ji nebūtų sulaukusi tokių šalių kaip JAV, Prancūzija ir Vokietija paramos (dabar ji yra pagrindinė pretendentė tapti kita ES užsienio politikos vadove). Šios Aljanso šalys baiminosi, kad Maskva jos paskyrimą supras kaip karo veiksmų eskalavimą. Rumunijos prezidentas K. Iohannisas, kuris kandidatavo į šį postą, sulaukė tik Vengrijos paramos – trumpam ir tik dėl taktinių priežasčių.
Rytų flango šalys dabar tikriausiai prašys geresnio atstovavimo antriniame NATO lygmenyje: generalinio sekretoriaus pavaduotojo ir įvairių generalinio sekretoriaus padėjėjo postų.
Pareigų paskirstymas jau kurį laiką buvo skaudus klausimas Rytų Europos šalims. Tik vienas kadenciją baigiančio generalinio sekretoriaus pavaduotojas yra rumunas, o visi septyni generalinio sekretoriaus padėjėjai yra iš Vakarų – du iš JAV, po vieną iš Vokietijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos. Dar viena padėjėjo vieta yra laisva.
Iš tiesų, viena pirmųjų M. Rutte, kaip NATO vadovo, užduočių bus paskirti pavaduotoją. Jis neabejotinai sulauks spaudimo, kad tai būtų kas nors iš Rytų Europos šalies.
