Premjerė su prezidentu aptarė kandidatus į ministrus, bet jų viešai dar neįvardijo

Papildyta prezidento pasisakymu bei premjerės komentarais apie uždavinius naujiems ministrams, taip pat dėl eurokomisaro kandidatūros
Po maždaug 20 min. užtrukusio susitikimo su prezidentu premjerė tikino, kad dekretų dėl ministrų skyrimo projektus pateiks dar šią savaitę.
Ji pripažino su G. Nausėda aptarusi kandidatus į laisvus portfelius Vyriausybėje, tačiau jų neįvardijo, tik leido suprasti, kad liko po vieną kandidatą į kiekvieną poziciją.
„Tikiuosi, kad pateiksiu iki savaitės pabaigos, priklausomai nuo to, kada prezidentas turės galimybę susitikti su pretendentais. Kai pasirašysiu teikimą prezidentui, tada iškart ir atskleisiu tas pavardes, ne dabar. Teikime bus po vieną pavardę į kiekvieną poziciją“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas: „Kandidatūros šią minutę priimtinos“
G. Nausėda teigė, kad susitikime su premjere aptartos švietimo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų kandidatūros jam kol kas yra priimtinos.
„Kandidatūros yra. Ir tos kandidatūros šią minutę atrodo priimtinos“, – žurnalistams sakė prezidentas.
Jis nurodė susitiksiantis su kandidatais kitos savaitės antradienį.
„Jeigu nėra jokių problemų, tikrai nevilkinsiu proceso“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, būsimasis švietimo ministras nebeturės laiko brėžti strateginių vizijų, jam reikės „iškuopti tas arklides švietimo sektoriuje“.
„Net ir tam laiko nėra pernelyg daug, bet tokio sugrįžimo į normalią būseną ir švietimo bendruomenės nuraminimo šiuo metu reikia labiausiai“, – tvirtino prezidentas.
Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje darbas yra pakankamai sklandus.
„Naujas žmogus turėtų tiesiog tęsti darbus ir pasirengti, be abejo, kitų metų biudžetui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Neoficialiai minimos kelios pavardės
Po praėjusią savaitę įvykusio prezidento ir Vyriausybės vadovės susitikimo G. Nausėda paminėjo, kad svarstomos dvi kandidatūros į švietimo ministrus ir viena į socialinės apsaugos.
Viena realiausių pretendenčių į švietimo, mokslo ir sporto ministres yra laikoma konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji ir pati pripažino tokią galimybę aptarusi su premjere.
Kitu galimu pretendentu neoficialiai minimas Švietimo ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovus pretenduoja vienas iš dabartinių viceministrų Vytautas Šilinskas.
Balandį atsistatydinus Gintautui Jakštui nuolatinio vadovo neturi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dėl įtartinų jos ryšių iš pareigų pasitraukė praėjusią savaitę.
Šiuo metu laikinai tiek švietimo, tiek ir socialinės apsaugos ministro pareigas eina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ko tikimasi iš naujų ministrų?
Anot premjerės, iš būsimų ministrų tikimasi, jog jie atliks privalomus atlikti per likusį kadencijos laiką darbus.
„Švietimo ir mokslo ministrui pagrindinis uždavinys yra pasirengti naujiems mokslo metams, atsižvelgiant į tas pamokas, kurias teko išmokti gal ir skaudžiuoju būdu – pradėjus taikyti naujas programas praėjusių metų rugsėjo 1-ąją dieną ir tarpiniams atsiskaitymams įvykus šiais metais“, – sakė ji.
Premjerė kalbėjo besitikinti, kad Vyriausybė jau kitą savaitę galės paskirti papildomas lėšas mokytojų algoms tam, kad jų atlyginimai pasiektų 130% vidutinio šalies darbo užmokesčio pagal naujus duomenis.
Kalbėdama apie lūkesčius būsimam socialinės apsaugos ir darbo ministrui, I. Šimonytė sakė, kad dauguma dalykų iš šios ministerijos politinės darbotvarkės yra padaryta.
VERSLO TRIBŪNA
„Reikės Seimui pateikti pasiūlymus dėl pensijų antrosios pakopos, kur po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo derinama“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pagal Konstituciją, ministrus Lietuvoje premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Aptarė ir eurokomisarą
Premjerė žurnlistams trečiadienį trumpai pakomentavo ir situaciją su Lietuvos deleguojamu naujosios Europos Komisijos (EK) narius.
Kalbėdama apie kol kas nepateiktą kandidatą į šią poziciją ES struktūroje I. Šimonytė teigė, kad nebūtiai reikia skubėti tai daryti.
„Gal tas pasipiktinimas yra natūralus, nes pasipiktinti manimi ar konservatoriais yra gero tono ženklas, bet reikia suprasti, koks tai yra procesas. Čia yra sudėtingos derybos, kur nebūtinai yra išmintinga pirmam išbėgti, nei yra gerai paskutiniam būti“, – pareiškė ji.
Taip premjerė sakė mažiesiems koalicijos partneriams „laisviečiams“ ir liberalams besitikint artimiausiu metu išgirsti konservatorių siūlomą kandidatą ir teigiant, jog pavėlavusi šalis liks su nesvarbiu portfeliu.
Vyriausybės vadovė priminė, kad kol kas absoliuti dauguma ES šalių irgi dar nėra oficialiai pateikusios savo kandidatus į eurokomisarus, nes ir pačios Bendrijos viršūnės dar nėra formaliai sutarusios dėl EK ir kitų institucijų vadovų, todėl nėra prasidėjęs Komisijos sudarymo procesas.
I. Šimonytė trečiadienį su prezidentu sakė aptarusį procesą dėl eurokomisaro, tačiau detaliau komentuoti jį atsisakė.
Realiausiu pretendentu tapti naujuoju Lietuvos deleguotu eurokomisaru yra laikomas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nors dėl jo kandidatūros abejones reiškia ir opozicija, ir valdančiosios koalicijos partneriai, ir prezidentūra.