G. Nausėda kvietė tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą, kad Astravo AE būtų uždaryta
Taip jis kalbėjo sekmadienį viešėdamas Šveicarijoje vykstančioje Ukrainos taikos konferencijoje, kurioje dalyvavo diskusijoje apie branduolinę saugą.
G. Nausėdos konferencijoje iškėlė Astravo AE, kurios statyba, anot šalies vadovo, buvo vykdoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus, saugos klausimą.
„Prezidentas kvietė tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą Baltarusijos režimui, kad neatitinkanti tarptautinių standartų atominė elektrinė būtų uždaryta“, – rašoma sekmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime.
Prezidentas pasaulio šalių lyderiams taip pat pabrėžė, kad tiek taktinio branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijos teritorijoje, tiek grasinimas panaudoti branduolinius ginklus vykstant karui prieš Ukrainą yra visiškai nepriimtini.
Pasak pranešimo, G. Nausėda konferencijoje taip pat kvietė tarptautinę bendruomenę suvienyti jėgas ir dirbti kartu siekiant užtikrinti Ukrainos energetinį atsparumą.
Prezidento teigimu, besitęsiančios Rusijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą rodo, kad energetikos sektorius yra vienas pagrindinių šių išpuolių taikinių.
Prezidentas akcentavo, kad pirmą kartą istorijoje veikiantį branduolinį objektą jėga užgrobė okupantų kariuomenė – daugiau nei dvejus metus Zaporižios AE yra kontroliuojama Maskvos.
„Tik Ukrainai atgavus visišką Zaporižios AE kontrolę, galima bus užtikrinti elektrinės branduolinę saugą“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Pasak jo, Rusijos veiksmai užgrobus Zaporižios AE kelia pavojų branduolinei saugai ir yra visiškai nepriimtini visai tarptautinei bendruomenei.
G. Nausėdos teigimu, Rusija privalo nedelsdama išvesti savo karinį ir civilinį personalą, išgabenti ginklus ir įrangą iš Zaporižios AE ir saugiai perduoti jos kontrolę Ukrainai pagal TATENA principus.
„Prezidentas pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė taip pat turėtų spręsti tam tikrų Rusijos įmonių projektų neatitikties branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartams problemą“, – rašoma pranešime.
Su Ukrainos pergale turime pasiekti ilgalaikę taiką Europoje
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tarptautinė bendruomenė turi dėti pastangas, kad su Ukrainos pergale kare būtų pasiekta tvari ir ilgalaikė taika Europoje, taip jis kalbėjo plenarinėje taikos konferencijos sesijoje.
„Šiandien Ukraina gina savo laisvę ir teritorinį vientisumą bei taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Mūsų kolektyvinis įsipareigojimas – būti visiškai solidariems su Ukraina siekiant šio tikslo“, – sekmadienį išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat pakartojo, kad Lietuva visiškai remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės principus.
Anot G. Nausėdos, taika Ukrainoje gali būti pasiekta tik visiškai atkūrus šalies teritorinį vientisumą, o kad tai įvyktų, Rusija turi nedelsdama nutraukti agresiją ir išvesti visas savo pajėgas ir karinę techniką iš Ukrainos teritorijos.
„Bet kokiais raginimais Ukrainai pasiduoti, eiti į kompromisus dėl savo suvereniteto ir teritorinio vientisumo ar priimti Rusijos ultimatumus tik pataikaujama Rusijai ir kviečiama tęsti agresijos karą prieš Ukrainą. (...) sunku šią paramą agresoriui pavadinti „alternatyviais taikos planais“, – rašoma pranešime.
V. Zelenskis pastangas pritraukti pasaulio lyderius į birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją laikė vienu svarbiausių šių metų uždavinių. Jis asmeniškai lankėsi įvairiose šalyse, kad pakviestų jų vadovus į susitikimą.
Maskva anksčiau pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti pirmajame taikos konferencijos susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.
Šveicarijos prezidentė V. Amherd šią savaitę sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į tarptautine teise grindžiamą visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje bei nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.
