Verslas ir civilinė atsakomybė: optimistiškai tikisi išvengti, bet žalų išmokos auga kartais
Didžioji dalis šalies įmonių vis dar renkasi neturėti verslo civilinės atsakomybės (VCA) draudimo ir, pavyzdžiui, sukėlus žalą klientui ar biuro kaimynams, rizikuoja patirti reikšmingus nuostolius. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ vienam verslo klientui kompensavo 490 tūkst. eurų siekusią žalą, o pačių žalų skaičius per metus išaugo beveik 40 procentų.
„Pastebime, kad reikšminga dalis šalies įmonių vadovų, jei to nereikalauja sutartys su klientais ar teisinis reguliavimas, laikosi nuomonės, jog jų įmonė nepaklius į situaciją, kurioje grėstų civilinė atsakomybė. Tačiau statistika sako ką kita – tokių žalų dažnis ir išmokų dydžiai reikšmingai auga, o visuomenė vis geriau supranta savo teises ir kreipiasi dėl žalos atlyginimo“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
2023 metais „Lietuvos draudimas“ fiksavo 537 VCA žalas – tai yra 37 proc. daugiau nei ankstesniais 2022 metais. Iš viso penai bendrovė išmokėjo 1,59 mln. eurų VCA išmokų (228 proc. daugiau), o vidutinė išmokos suma išaugo 140 proc. ir siekė 2,9 tūkst. eurų.
„Iš pirmo žvilgsnio vidutinė išmokos suma gali neatrodyti reikšmingai didelė, tačiau analizuojant pavienę statistiką matome kitą vaizdą. Štai pernai vienai bendrovei po įvykio išmokėjome 490 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat pastebime, kad vis dažniau nukentėjusios įmonės prašo kaltininko atlyginti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negautas pajamas. Turėjome vieną pavyzdį, kai nuostoliai siekė 15 tūkst. eurų, bet dar 80 tūkst. eurų buvo prašoma už negautas pajamas. Tai reikšmingos sumos, galinčios reikšmingai paveikti verslo finansinę situaciją“, – teigia A. Juodeikis.
Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ daugiausia žalų fiksavo pastatų aptarnavimo ir kraštovaizdžio tvarkymo veikla užsiimančiose įmonėse (27 proc.) bei transporto priemonių prekyba ir remontu užsiimančiuose versluose (28 proc.).
Toliau rikiuojasi didmeninės (8 proc.) ir mažmeninės prekybos (6 proc.) įmonės, specializuotos statybos (5 proc.) ir nekilnojamojo turto operacijų (5 proc.) atstovai.
Analizuojant statistiką pagal regionus, pastaruosius trejus metus daugiausiai VCA žalų fiksuojama verslo traukos ir aukštos koncentracijos regionuose ? Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
„Verslo registruojamos žalos labai įvairios, pavyzdžiui, kliento patalpose kilus gaisrui buvo sugadintos kaimyninės patalpos ir jose buvęs turtas, tvarkant aplinką be leidimo nukirsti medžiai. Taip pat fiksavome atvejį, kai lankytojus sužalojo kliento nesaugios dekoracijos, o kitoje situacijoje – maisto įstaigos lankytojas nusidegino per karštu maistu. Tad turėti verslą ir tikėtis, kad man nieko tokio neatsitiks – trumparegiškas ir nepamatuotas sprendimas, žvelgiant iš rizikų valdymo praktikos pusės“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Jis pastebi, kad VCA draudžiamų rizikų skalė – labai plati. Klientai gali apsidrausti savo veiklą ir būti ramūs, jei jų patalpose kilęs gaisra ar potvynis apgadintų kitų asmenų turtą ar sutrikdytų sveikatą. Produkto civilinės atsakomybės draudimas apsaugos nuo produkto, pavyzdžiui, apsinuodijimo, ar paslaugos (remonto metu blogai pritvirtintas automobilio ratas sukėlė avarinę situaciją) sukeltų žalų. Taip pat verslai gali apsidrausti nuo žalos, padarytos atliekant statybų darbus, užteršus aplinką ar sukėlus nuostolius patikėtam turtui.
