Armėnijos lyderis teigia, kad šalis pasitrauks iš KSSO
Didėjant įtampai tarp Jerevano ir Maskvos, N. Pašinianas sakė, kad jo vyriausybė vėliau nuspręs, kada pasitraukti iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai, be Armėnijos, priklauso Rusija, Baltarusija ir buvusios sovietinės Centrinės Azijos šalys Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas.
Jerevanas anksčiau sustabdė savo narystę aljanse, atšaukė dalyvavimą bendrose karinėse pratybose ir nedalyvavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikimuose.
N. Pašinianas trečiadienį pirmą kartą pareiškė, kad Armėnija apskritai pasitrauks iš KSSO. Jis kalbėjo per klausimų ir atsakymų sesiją parlamente ir sakė, kad vyriausybė vėliau nuspręs, kada žengti galutinį žingsnį.
„Mes pasitrauksime. Nuspręsime, kada pasitraukti. Mes negrįšime, kito kelio nėra.“
Netrukus Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas pabrėžė, kad premjeras dar nepaskelbė apie visišką pasitraukimą.
„Tie, kurie teigia, kad premjeras pasakė, jog Armėnija pasitraukia iš KSSO, klysta“, – sakė vyriausiasis armėnų diplomatas.
Maskva kol kas nepateikė komentaro.
Atmosferą kaitina protestai
Armėnijos ryšiai su Rusija, ilgamete rėmėja ir sąjungininke, vis labiau prastėjo po to, kai Azerbaidžanas rugsėjį surengęs žaibišką karinę kampaniją užėmė Kalnų Karabacho regioną ir jame nutraukė tris dešimtmečius trukusį etninių armėnų separatistų valdymą.
Armėnijos valdžios institucijos apkaltino Rusijos taikos palaikymo pajėgas, kurios buvo dislokuotos regione po ankstesnių karo veiksmų 2020 metais, nesugebėjus sustabdyti Baku karių puolimo.
Trečiadienį kalbėdamas įstatymų leidėjams, N. Pašinianas kritikavo KSSO nesugebėjus apsaugoti Armėnijos, ir teigė, kad kai kurie organizacijos nariai stojo Azerbaidžano pusėn.
„Paaiškėjo, kad jos nariai nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir kartu su Azerbaidžanu planavo karą prieš mus“, – sakė jis.
Rusija stengiasi išlaikyti glaudžius santykius su Armėnija ir kartu palaikyti šiltus ryšius su Azerbaidžanu bei jo pagrindine sąjungininke Turkija. Ši yra svarbi Maskvos ekonominė partnerė Vakarų sankcijų sąlygomis.
Kremlių papiktino N. Pašiniano pastangos stiprinti Armėnijos ryšius su Vakarais ir atitolinti šalį nuo Maskvos dominuojamų aljansų. Rusiją ypač įsiutino Armėnijos sprendimas prisijungti prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), pernai apkaltinusio Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną karo nusikaltimais.
Armėnija pasiuntė ir keletą kitų garsių signalų apie savo santykius su Rusija, kuriais atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį, – išsiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos paketą, kurį asmeniškai įteikė N. Pašiniano žmona Ana Hakobian. Perdavusi siuntą, ji draugiškai nusifotografavo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, svarbiausiu Maskvos priešu, ir jo žmona.
N. Pašinianas savo šalyje susiduria su didele protestų banga. Protestuotojai reikalauja, kad jis atsistatydintų dėl vyriausybės sprendimo perduoti Azerbaidžano kontrolei keturis pasienio kaimus siekiant derėtis dėl taikos susitarimo su ilgamete priešininke.
Trečiadienį tūkstančiams protestuotojų, susirinkusių prie parlamento pastato, pabandžius prasiveržti pro policijos užtvaras, kilo smurtiniai susirėmimai. Demonstrantai mėtė butelius ir akmenis į policiją, o ši miniai išvaikyti panaudojo kurtinamąsias granatas. Pasak pareigūnų, apie 100 žmonių, įskaitant 17 policijos pareigūnų, buvo sužeisti, o 98 demonstrantus policija sulaikė.
Tarp sužeistųjų yra mažiausiai 10 žurnalistų. Šalies Žurnalistų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė, jos teigimu, neproporcingą policijos atsaką ir pareikalavo patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn.
