V. Zelenskis: dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas
Papildymai visame tekste
„Deja, gyvename laikais, kai Europa vėl nustojo būti taikos žemynu. Laikais, kai grįžta nacizmas. Laikais, kai Europoje griaunami miestai, deginami kaimai. Kai į Europą grįžta filtravimo stovyklos, trėmimai ir neapykanta, tapusi nauju Rusijos kultu“, – sakė V. Zelenskis.
„Pažiūrėkite, ką reiškia rusų okupacija: sudeginti, tušti mūsų miestų ir kaimų griuvėsiai (...), Pažiūrėkite, kuo (Vladimiras) Putinas verčia savo šalį ir savo žmones“, – kalbėjo jis.
„Tai priešingybė laisvei, priešingybė lygybei, priešingybė brolybei ir priešingybė Europai. Antieuropietiškumas, štai kam atstovauja Putinas“, – sakė V. Zelenskis.
Penktadienį jis išreiškė viltį, kad kitą savaitę Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje pavyks paspartinti konflikto užbaigimą teisingomis sąlygomis.
„Inauguracinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų tapti formatu, kuris priartintų teisingą šio karo pabaigą“, – kalbėdamas Prancūzijos parlamente sakė V. Zelenskis.
„Esu dėkingas už viską, ką jau darote, ir tai yra labai daug. Tačiau, kad taika būtų teisinga, reikia padaryti daugiau“, – sakė jis.
„Būtent Ukrainoje slypi raktas į Europos saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis, leisdamas suprasti, kad taika negali būti pasiekta remiantis dabartinėmis kontrolės linijomis.
„Nes neturėdama Ukrainos kontrolės Rusija turės būti normali nacionalinė valstybė, o ne kolonijinė imperija, nuolat ieškanti naujų teritorijų Europoje, taip pat Azijoje ir Afrikoje“, – sakė jis.
Virtinė lyderių, tarp jų – JAV vadovas Joe Bidenas, Britanijos karalius Karolis III, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pagerbė dešimtis tūkstančių sąjungininkų karių, 1944 metų birželio 6-ąją šturmavusių Normandijos paplūdimius Prancūzijos šiaurėje.
Vienas iš svečių buvo V. Zelenskis, taip primindamas apie daugiau kaip dvejus metus Europoje vykstantį karą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Vėliau penktadienį V. Zelenskis Paryžiuje surengs dvišalį susitikimą su J. Bidenu, o po pietų vyks ukrainiečių lyderio derybos su E. Macronu.
Kaip jau skelbta, E. Macronas ketvirtadienį pranešė, kad Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“ ir apmokys ukrainiečių pilotus, vykdydama naują karinio bendradarbiavimo programą su Kyjivu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, esą naujausi E. Macrono pareiškimai kursto įtampą Europoje ir rodo, kad jis ruošia Paryžių tiesioginiam vaidmeniui Ukrainoje.
„E. Macronas demonstruoja absoliučią paramą Kyjivo režimui ir deklaruoja pasirengimą tiesioginiam Prancūzijos dalyvavimui kariniame konflikte“, – Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
„Manome, kad šie pareiškimai yra labai, labai provokuojantys, didinantys įtampą žemyne ir neskatinantys nieko pozityvaus“, – pridūrė D. Peskovas.
Prancūzijos prezidentas atsisakė atmesti galimybę siųsti karius į Ukrainą, nepaisydamas kitų NATO narių santūrumo šiuo klausimu ir Maskvos piktų įspėjimų.
Prancūzija šiuo metu oficialiai nėra dislokavusi Ukrainoje savo kariškių, kurie padėtų ukrainiečiams ar juos apmokytų.
Antradienį Kremlius perspėjo, kad bet kokius į Ukrainą siunčiamus užsienio šalių instruktorius laikys teisėtu taikiniu.
