Moteris, nebijanti pasakyti V. Putinui to, ko jis girdėti nenori

60 metų E. Nabiulina – viena ilgiausiai dirbančių Rusijos pareigūnių, Centriniam bankui vadovaujanti nuo 2013 m. 

Prieš užimdama šias pareigas, ji dirbo V. Putino patarėja ekonominiais klausimais, prieš tai ėjo ekonomikos ministrės pareigas. 

Jei ministrus vyriausybėje V. Putinas keičia kaip savo generolus Ukrainos mūšio lauke, E. Nabiulina, regis, nepajudinama. Panašu, kad be jos Kremliaus šeimininkas negali išsiversti.

Nieko nuostabaus. Kai 2022 m. Rusijos ekonomikai smogė Vakarų sankcijos, Centrinio banko vadovė buvo viena tų, kuriai teko tvarkytis su karo Ukrainoje padariniais ekonomikai. 

2022 m. vasarį ji pasakė kalbą, kaip planuoja atremti Vakarų spaudimą: padidinti palūkanų normą, uždaryti akcijų rinką, įvesti griežtą kapitalo kontrolę. 

Teigiama, kad 2022 m. kovą ji rengėsi trauktis iš pareigų, bet V. Putinas ją asmeniškai perkalbėjo. 

Šiandien nuo E. Nabiulinos sprendimų stipriai priklauso, ar Rusijos ekonomika, kuri yra pajungta karo reikmėms, išgyvens sudėtingus laikus. 

Tiesa, „Bloomberg“ atkreipia dėmesį, kad naujojoje Rusijos vyriausybėje – nemažai E. Nabiulinos kritikų. Jiems neįtinka kai kurie Centrinio banko sprendimai, vienas jų – griežta kova su infliacija. 

Nepaisant to, spėjama, kad V. Putinas savo Centrinio banko vadovę planuoja išlaikyti poste tiek, kiek galės. 

Tiesmuka, bet teisinga

Šaltiniai Kremliuje sako, kad V. Putinas laiko E. Nabiuliną „tiesmuka“, tačiau „nesusitepusia korupcija“. O labiausiai jis vertina E. Nabiulinos darbo rezultatus.  

Todėl, pasak šaltinių, „banko vadovė turi išskirtinę teisę pasakyti prezidentui, kas jam nepatinka; ji gali labai atvirai kalbėti apie tikrąją padėtį, o jis (V. Putinas – VŽ) tai toleruoja“.

V. Putinas „vertina  E. Nabiulinos patarimus ir jais pasitiki, nes mano, kad ji padės jam subalansuoti ekonominę komandą“.

E. Nabiulina Rusijos Centriniam bankui vadovauja ilgiau nei dešimtmetį. 

Ilgą laiką būtent Rusijos Centrinis bankas laikytas viena labiausiai nepriklausomų institucijų šalyje. 

Apskritai, Rusijos valdžios aparate tiek ilgai dirbančių moterų – ne tiek jau daug.  

Skiriasi nuomonės dėl karo

„Bloomberg“ teigimu, kiti V. Putiną supantys technokratai, turintys įtakos šalies ekonominei politikai, yra kur kas labiau entuziastingi karo Ukrainoje atžvilgiu, lyginant su E. Nabiulina. 

Pavyzdžiui, finansų ministras Antonas Siluanovas teigia, kad biudžetas turi būti formuojamas taip, kad „būtų užtikrinta pergalė“. Kitaip sakant, valstybės finansai turi būti neribojamai skiriami karo reikmėms. 

Dar griežčiau kalba Maksimas Oreškinas, buvęs V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais, neseniai tapęs Kremliaus administracijos vadovo pavaduotoju. 

Pasak jo, karas Ukrainoje – „pasaulinis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų dėl Ukrainos“.

Kai kurie pažįstantys E. Nabiuliną sako, kad vienas jos skiriamųjų bruožų – „principingumas ir idealizmas“, „siekis žaisti pagal taisykles, nors dalis jų nebegalioja“.

Jau kelis pastaruosius mėnesiu E. Nabiulina skambina pavojaus varpais, kad karas Ukrainoje mažina darbo jėgą Rusijoje, taip pat ji įspėja dėl rekordinių karo išlaidų.

Centrinis bankas taip pat nepritarė dar griežtesnei kapitalo kontrolei, nors V. Putinas, nepaisydamas E. Nabiulinos prieštaravimo, pernai pasirašė su tuo susijusį dekretą.

E. Nabiulina, tuo tarpu, teigia, kad Rusija turi teikti pirmenybę „ekonomikos atvirumo užtikrinimui“.

Kalbėdama rusiškuoju Davosu vadinamame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, E. Nabiulina ragino Rusiją būti „atvira ekonomika“, nepaisant virtinės Vakarų sankcijų ir prekybos apribojimų, kurių šalis sulaukė dėl karo Ukrainoje.

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ekspertai ironiškai kalbėjo, kad Rusijos kariuomenė, nepaisant ilgų pasirengimo invazijai metų, buvo tokia prasta, tokia neefektyvi, kad nesugebėjo nieko doro pasiekti. O rusų technokratai buvo tokie sumanūs, kad, nors tiksliai nežinojo apie karinius V. Putino planus, sugebėjo išvengti ekonomikos kracho.

E. Nabiulina visais įmanomais būdais siekė užkirsti kelią ekonomikos žlugimui, nes tai galėtų reikšti dar didesnes represijas ir, žinoma, politinį chaosą, kurį ji matė sužlugus Sovietų Sąjungai.  

Viename privačiame renginyje E. Nabiulina teigė, kad „visi norime, jog tai (ekonomikos žlugimas – VŽ) neįvyktų. Apibūdindama ekonominę situaciją, ji pažymėjo, kad pastaroji yra „ekstremali“, todėl prašė darbuotojų (Centrinio banko – VŽ) vengti politinių diskusijų, kurios tik „degina energiją, o ši – būtina darbui tinkamai atlikti“.

Vertinama pozityviai

Ekonomistai giria Centrinio banko vadovę. 

„Neatidėliotini ir koordinuoti vyriausybės ir Centrinio banko veiksmai sušvelnino Vakarų sankcijų poveikį. Šie veiksmai papildė vieni kitus ir, galima sakyti, išgelbėjo ekonomiką“, – komentavo Olga Belenkaja, ekonomistė iš finansinių paslaugų įmonės „Finam Group“.  

Visgi, prezidento pasitikėjimas dar nereiškia, kad E. Nabiulina – atspari kolegų kritikai.

Kritiką jai reiškia ne tik M. Oreškinas, bet ir Rusijos premjeras Michailas Mišustinas. 

Labiausiai Centrinio banko vadovei kliūva už, kaip teigia kritikai, pernelyg griežtą finansinę politiką, be to, kad ji pernelyg kategoriškai kovoja su infliacija.

Vis dėlto šaltiniai Kremliuje teigia, kad Centrinio banko vadovė turi didesnę manevro laisvę, nei vyriausybė.

„Ji yra V. Putino komandos narė. Ji atlieka aiškų vaidmenį. Ji turi didesnę laisvę už vyriausybę“, – kalbėjo šaltiniai.

„Taigi, ji gali būti nepriklausoma, nes visi žino jos charakterį. Ja galima pasikliauti“, – pridūrė jie.  

JAV, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys taiko Rusijos Centrinio banko vadovei sankcijas už karo ekonomikos palaikymą. Visgi, prieš karą E. Nabiulina buvo vadinama „puikia dirigente“. 

Bent taip ją kadaise apibūdino dabartinė Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde.

Bet ar pavyks E. Nabiulinai išlaviruoti tarp ekonomikos ir karo poreikių?  

Sergejus Dubininas, buvęs Rusijos Centrinio banko vadovas, pabrėžė, kad „abejoja tolesne antiinfliacinės politikos sėkme“, kurią dabar vykdo bankas.

„Karinės išlaidos kasmet didėja ir tokią padėtį Centriniam bankui labai sunku kontroliuoti“, – tvirtino jis. 

Ekonomikos atvirumas

Sankt Peterburge E. Nabiulina pabrėžė esanti prieš Rusijos ekonomikos izoliavimą. 

Ji sakė, kad „nepaisant sankcijų, turėtume būti pasirengę integruoti savo ekonomiką“ į pasaulio ekonomiką.

Visgi, karas Ukrainoje stipriai apribojo Rusijos galimybes plėtoti ekonominę veiklą, ypač su Vakarais. 

Kadaise Sankt Peterburgo ekonomikos forume buvo sudaroma daug sandorių su Vakarų investuotojais, bet šiemet jis sulaukė nedaug Vakarų dalyvių. 

Sankcijos iš esmės išstūmė Rusiją iš tarptautinės finansų sistemos ir sužlugdė jos buvusią pelningą partnerystę su Vakarais energetikos srityje. Nuo karo pradžios iš Rusijos pasitraukė ir daugybė Vakarų bendrovių.

Per pastaruosius dvejus metus pagrindine Rusijos ekonomine partnere tapo Kinija, nors V. Putinas piktinosi, kad JAV daro „spaudimą“ šiems santykiams, grasindamos sankcijomis verslo santykius su Rusija palaikantiems Kinijos bankams.

Forume taip pat kalbėjęs finansų ministras A. Siluanovas išsakė kitokią mintį.

Jis aiškino, kad Rusijai reikia didinti savo „finansinį suverenumą“.

„Ateinančiais metais tai spręsime“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu E. Nabiulina taip pat sakė, kad Rusijai reikia plėtoti savo kapitalo rinkas, ir įspėjo, kad planuojamas mokesčių didinimas, iš kurio vyriausybė galėtų surinkti 30 mlrd. USD, neturi būti įgyvendinamas taip, kad atgrasytų investicijas.