„Bloomberg“: Rusija Nigeryje taikosi į Prancūzijos urano verslą

Rusijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Rosatom“, remiantis gerai informuotais šaltiniais, norėtų iš Prancūzijos perimti pelningas Nigeryje veikiančias urano kasyklas.

Tai yra dar vienas įtampos tarp Paryžiaus ir Maskvos židinys buvusiose Prancūzijos kolonijose, įskaitant Nigerį, Burkiną Fasą ir Malį, kur prancūzai pamažu praranda įtaką.

Teigiama, kad „Rosatom“ palaiko glaudžius ryšius su Nigerio kariuomenės atstovų dominuojamomis šalies institucijomis, sprendžiant „Orano SA“ šioje Afrikos valstybėje valdomo turto perėmimo klausimą.

„Orano SA“ – viena didžiausių urano gavybos kompanijų pasaulyje, kurios pasaulinės rinkos dalis siekia 9%. 

Didžiąją dalį įmonės akcijų valdo Prancūzijos valstybė.

Be Nigerio, „Orano SA“ kontroliuoja urano kasyklas Kanadoje, Kazachstane, Gabone. Nigeryje įmonė valdo iš viso dvi kasyklas šiaurinėje šalies dalyje, taip pat kitą su urano produkcija susijusią infrastruktūrą.

Nigeryje išgaunama apie 4% pasaulio urano. Tai yra septintas rezultatas pasaulyje.

Pernai liepą įvykęs perversmas Nigeryje – naujausias iš serijos perversmų vadinamojoje prancūzakalbėje Afrikoje. 

Daugelį perversmų organizavo ir įvykdė kariuomenės atstovai, kurie pastaruoju metu mezga glaudžius santykius su Rusija.

Maskva, savo ruožtu, didina įtaką Afrikoje, nes tokiu būdu siekia atsverti Vakarų spaudimą ir izoliaciją dėl karo Ukrainoje. 

Be to, Rusiją vilioja gausūs Afrikos ištekliai.

„Rusija plečia ekonominę įtaką, taip pat intensyvina karinius ir diplomatinius ryšius su šio žemyno valstybėmis. Po perversmų Nigeryje ir kitose regiono šalyse Rusija neabejotinai žvelgia į šį regioną kaip į strateginę reikšmę turinčią teritoriją“, – komentavo Markas Hibbsas, Karnegio tarptautinės taikos fondo Berlyne analitikas.

Tiesa, šiuo metu sudėtinga pasakyti, kiek tiksliai turto Nigeryje siekia perimti „Rosatom“ – derybų su chunta etapas dar yra labai ankstyvas, tad nenustatytos jokios pardavimo sąlygos.

„Bloomberg“ paklausus, „Orano SA“ pabrėžė, kad nežino apie jokias derybas tarp Rusijos verslo subjektų ir Nigerio valdžios. Pasak bendrovės, ji ir toliau bendradarbiauja su naujaisiais Nigerio vadovais.

Nigerio ministro pirmininko Ali Mahamane Lamine Zeine‘o biuras taip pat atsisakė komentuoti. Komentarų neteikė ir „Rosatom“ bei Kremlius.

Nigeris – viena skurdžiausių pasaulio šalių – po perversmo išprašė Prancūzijos karines pajėgas ir nutraukė dešimtmetį galiojusį saugumo susitarimą su JAV.

Balandį į Nigerio sostinę atvyko apie 100 Rusijos karinių instruktorių, kurie, kaip skelbiama, moko Nigerio ginkluotąsias pajėgas naudotis iš Maskvos gautomis oro gynybos sistemomis.

Kovą Nigerio delegacija dalyvavo Sočyje surengtame Rusijos branduolinės energetikos pramonės renginyje, kurį remia „Rosatom“.

Prancūzija iš Nigerio gauna apie 15% jai reikalingo urano, kuris naudojamas šalies branduolinėse jėgainėse, kurių Prancūzija turi 57. 

Tuo tarpu atominėse elektrinėse pagaminama apie 65% Prancūzijos suvartojamos elektros energijos.

Šiandien urano kainos tarptautinėse rinkose yra aukštos, nes po perversmo Nigeryje buvo laikinai sutrikęs jo tiekimas.

Pentagonas kovą pranešė, kad pasiuntė savo atstovus į Nigerį, kad išreikštų susirūpinimą šylančiais Nigerio santykiais su Rusija ir Iranu.

Nepaisant piktos retorikos tarp Rusijos ir Prancūzijos dėl karo Ukrainoje, Paryžius ir Maskva ir toliau bendradarbiauja branduolinėje srityje. „Rosatom“ tiekia Prancūzijai įrenginius, skirtus gaminti kurą rusiškiems reaktoriams Rytų Europoje, tuo tarpu Prancūzija siunčia dalį savo branduolinių atliekų perdirbti į Rusiją.

„Orano SA“ Nigeryje veikia jau pusę šimto metų. Ji ne tik eksploatuoja jau esamus urano telkinius, bet ir investuoja į naujus, kurie turėtų užtikrinti stabilų urano tiekimą Prancūzijai dar beveik 40 metų.

„Orano SA“ galimas pasitraukimas iš Nigerio būtų stiprus smūgis kompanijai.