Ministras viliasi, kad per vasarą Lietuvos dronų gamintojai atsisakys kiniškų detalių
„Kada (Lietuvos – BNS) gamintojų dronai labiau integruosis į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas? Yra viena momentas, kurį mes jau sprendžiame, bet dar šiek tiek reikia laiko, girdėjome, kad vyksta lūžis – šiokia tokia priklausomybė nuo kiniškų detalių“, – Kyviškių aerodrome penktadienį susirinkusiems žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Klausėme gamintojų, kiek jiems liko laiko, kad išsivaduotų visiškai nuo kiniškų detalių. Kai kurie kalba apie birželio pabaigą, kai kurie kalba apie vasarą. Judame į priekį. Kai tik tai bus padaryta, iškart atsiveria galimybės visiškai kitaip persiplanuoti ir pastatyti visą mūsų pramonę ir ant Lietuvos kariuomenės poreikių“, – kalbėjo ministras.
Įstatymai Lietuvos kariuomenei savo naudojamoje ginkluotėje neleidžia naudoti Kinijoje pagamintų detalių.
Vienerių metų išimtis padaryta tik tai įrangai, kuri yra teikiama kaip parama Ukrainai, testavimo ir mokslinių tyrimų tikslams.
Vystydama dronų pajėgumą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojams ketina skirti 10 mln. Eur vystyti kovinius FPV, žvalgybinius ir kitų rūšių dronus.
Iš jų 3 mln. Eur bus skirta paramai Ukrainai koviniais FPV dronais. Dar 7 mln. Eur bus skirta įvairių rūšių dronų gamybai ir vystymui.
„Tai – sąsaja su parama Ukrainai. Bus perkami dronai, jie bus teikiami kaip parama Ukrainai, ten bus testuojami, tikrinamos naujausios technologijos ir jos bus perkeliamos atgal į Lietuvą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad lietuviškų dronų reikia ne tik kariuomenei, bet ir kitoms šalies institucijoms.
„Pasienis mūsų šitai naudoja. Institucijų, kurioms to reikia, taip pat ir antidroninės įrangos, yra daugiau nei kariuomenė. Mes tuos poreikius, tiek, kiek įmanoma, norėtume tenkinti savo gamintojų produkcija, nes tokiu būdu ne tik remiame savo pramonę, bet ir paliekame pinigus namuose“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, prioritetas yra vystyti bepiločių orlaivių pajėgumą ne iš užsienio įsigytais dronais, o Lietuvos pramonės produkcija.
„Akivaizdu, kad tu turi žiūrėti pagal kiekvieno pajėgumo, kurį reikia plėtoti, specifiką, ką gali arba ką galės mūsų pramonė pagaminti. Ne faktas, kad ką šiandien matome, yra tai, ką mūsų pramonė galės. Mūsų pramonė galės daugiau“, – teigė I. Šimonytė.
Šią savaitę KAM pristatytame Lietuvos bepiločių orlaivių ekosistemos plėtojimo plane numatytos keturios priemonės: įsteigti dronų kompetencijų centrą prie Lietuvos karo akademijos, skatinti bepiločių orlaivių pramonę Lietuvoje, dronus vystyti Lietuvos šaulių sąjungoje, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Valstybės gynimo taryba kovo pabaigoje nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.
