Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili: rinkimų kampanijoje buvo per daug populizmo

„Buvo labai daug populizmo. Daug manipuliavimo, tuo, kad bandoma savotiškai apgauti rinkėją ir prikalbėti to, kas nėra visiškai prezidento galiose. Sakyčiau, kad to buvo per daug. Suprantu, kad iš dabartinės valdžios, atmetus prezidentą, turėjome tik premjerę, ir kiti kandidatai tuo naudojosi ir kaltino valdžią, bet nekalbėjo apie tai, kaip konkrečiai ir ką darys. Iš visų kandidatų populizmo sulaukėme, tik skiriasi mastas, kai kurie daugiau jo pažėrė“, – VŽ sekmadienio vakarą teigia G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Jos vertinimu, populizmą galėjo nulemti žemas visuomenės politinis raštingumas – nemažai rinkėjų tiksliai nežino, kaip pasiskirsto valdžių atsakomybės. Politologė sako, kad manipuliuodami kandidatai galėjo sulaukti daugiau dėmesio

„Seimo ir Europos Parlamento rinkimai irgi yra priežastis (populizmo – VŽ). Dalis kandidatų dalyvavo, nors suprato, kad šansų nugalėti nėra, orientuodamiesi į Seimo rinkimus, nes tai puiki proga pasireklamuoti, parodyti savo politinę liniją. Matėme, kaip kažkas deklaravo, kad kurs naują politinę jėgą. Dalis kalbėjo apie tai, ką visgi galėtų spręsti Seimas, rodė savo rudens programas“, – aiškina ji.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili, vertindama pirminius rezultatus, kuriuose pirmauja G. Nausėda ir R. Žemaitaitis, sako, kad jie nestebina.

„Galbūt kam nors kelia nuostabą, kad yra nemažai apylinkių, kur R. Žemaitaitis lenkia I. Vėgėlę, bet manęs tai nestebina, nes R. Žemaitaitis yra įsitvirtinęs Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos mieste ir kaimiškose vietovėse jau nuo savivaldos rinkimų, kitas dalykas, rinkėjo portretas yra toks, kad galbūt I. Vėgėlė, atstovaudamas advokatūrai, gali kai kuriems rinkėjams atrodyti pernelyg inteligentiškas. Kai juos palygini, R. Žemaitaičio politinė patirtis ir žinomumas žymiai didesni, nei I. Vėgėlės“, – komentuoja politologė.

Rinkimų rezultatus sekite su VŽ šioje įvykių juostoje.  

Anot jos, E. Vaitkus, 22:45 val. duomenimis, surinkęs 7,36% balsų, galėjo pritraukti tuos rinkėjus, kurie įprastai į rinkimus neidavo.

„Manau, kad tam įtakos turėjo jo kitokia mąstysena, buvo nišų visokiausioms pozicijoms, ir tai puikiai išnaudojo E. Vaitkus, jo prie pralaimėtojų priskirti negalime“, – teigia ji.

Klaipėdos universiteto lektorė sako, kad šioje rinkimų kampanijoje turėjome kandidatų įvairovę „nuo vienos kraštutinės linijos iki kitos“.

„Tai yra sveikintinas reiškinys. Mes turime labai įvairių pasaulėžiūrų, prioritetų rinkėjų, tad sveikintina, jog turėjome tokią įvairovę, net jei kartais matėme demagogijų, manipuliacijų ir populizmo. Dabar reikia dirbti su gyventoju politiniu raštingumu“, – vertino politologė.

Aktyvumas džiugina

Sekmadienį vakare paaiškėjo, kad prezidento rinkimuose šiemet dalyvavo 59,37% rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78% rinkėjų. Dar 11,59% jų balsavo iš anksto.

Anot politologės, aktyvumas džiugina: „Kai lygini su 2019 m., tai pokytis realiai keli proc. punktai, gal ne taip ir stipriai pajudėjo reikalai, bet kokiu atveju, jis tikrai džiugina, svarbu, kad neišbarstytume aktyvumo ir ateityje lygiai taip pat eitume į rinkimus.“

Rinkėjų aktyvumas kas valandą : [infogram id="31b46eb2-5a16-4cb3-bf0f-5421eac39019" prefix="HZA" format="interactive" title="Prezidento rinkimai: rinkėjų aktyvumas I ture"] 

[infogram id="86e447fb-9719-456e-a69f-4f2d0d5f0d2f" prefix="FYw" format="interactive" title="Prezidento rinkimai: 8 programos"]