Armėnija ir Azerbaidžanas pradėjo sienos žymėjimą
Azerbaidžano Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad ekspertų grupės, remdamosi geodeziniais duomenimis, tikslina koordinates. Tuo tarpu Armėnijos Vidaus reikalų ministerija atmetė galimybę nustatant sieną perduoti Baku kontrolėn „bet kokias Armėnijos suverenios teritorijos dalis“.
Praėjusį mėnesį Nikolas Pašinianas, Armėnijos ministras pirmininkas, sutiko su Azerbaidžano reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kuriuos XX a. 10 deš. užėmė armėnų pajėgos.
Praėjusią savaitę abi šalys dar kartą patvirtino, kad paspartins sienos nustatymo procesą šioje teritorijoje, atsižvelgdamos į sovietinių laikų žemėlapius.
Šis sprendimas sukėlė netoliese esančių armėnų kaimų gyventojų protestus.
Vietos gyventojai baiminasi, kad jie gali likti atskirti nuo likusios šalies dalies, o kai kurie namai gali patekti į Azerbaidžano kontroliuojamą teritoriją.
Šios teritorijos – strategiškai svarbios Armėnijai, neturinčiai išėjimo į jūrą, nes jos kontroliuoja dalį gyvybiškai svarbaus šalies užsienio prekybai greitkelio į Sakartvelą, taip pat Rusijos dujotiekį ir tuo, kad jose yra palankios karinės pozicijos.
Antradienį abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos paskelbė, kad pradedamas sienos žymėjimas.
Po šio pranešimo Armėnijoje kilo nauji mitingai.
Dešimtys protestuotojų užblokavo svarbų Armėniją su Sakartvelu jungiantį greitkelį keliose vietose, be kita ko – netoli Sevano ežero ir Novemberiano, esančio netoli sienos su Azerbaidžanu.
N. Pašinianas pabrėžė, kad reikia išspręsti likusius ginčus dėl sienų, „kad būtų išvengta naujo karo“.
Jis sakė, kad nuo 1992 m. regione dislokuotus rusų pasieniečius pakeis armėnų kariai.
Azerbaidžanas praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę.
Rugsėjį Baku surengtas puolimas užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache.
Nors tiek N. Pašinianas, tiek Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas teigia, kad galima pasiekti platesnio masto taikos susitarimą, užsitęsę teritoriniai nesutarimai kelia nuolatinę naujo konflikto grėsmę.
