Lietuva Ukrainai pirks apie 3.000 dronų, imasi karių reabilitacijos iniciatyvos
Papildyta 4–5 skirsniais
„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už 2 mln. Eur (...) nupirks apie 3.000 papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat paskelbė, jog Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.
„Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo“, – teigė premjerė.
Šiai programai Lietuva ketina skirti iki 15 mln. Eur, kviesti prie jos prisidėti ir kitus tarptautinius donorus.
„Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva iki šiol Ukrainos reikmėms skyrė virš 1 mlrd. Eur, neseniai 35 mln. Eur prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.
Ragina kuo greičiau pradėti oficialias derybas dėl narystės ES
Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė šiuo metu taip pat derina Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, įgyvendinantį Lietuvos prisijungimą prie Didžiojo septyneto (G 7) šalių NATO viršūnių susitikime Vilniuje paskelbtų saugumo garantijų.
„Pabrėžiame, kad visapusišką Ukrainos ir tuo pačiu NATO saugumą gali užtikrinti tik pilnateisė Ukrainos narystė NATO“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), Bendrijos projektas „nėra baigtas“.
„ES, žengusi vieną žingsnį, privalo žengti ir kitą žingsnį – padėti derybas skyrius po skyriaus“, – tvirtino I. Šimonytė.
Anot jos, Ukraina net ir karo sąlygomis per trumpą laiką padarė didelę pažangą.
„Lietuvos pozicija yra daugiau nei aiški – oficialios derybos, sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją, turi prasidėti nedelsiant“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Jūs sėkmingai nuėjot šį kelią, o dabar padedate mums“
D. Šmyhalis dėkojo Lietuvai už paramą ir pažymėjo, kad Lietuva Ukrainos reikmėms jau skyrė maždaug 1,5% nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai yra tas procentas, kurį galima palyginti su kai kurių valstybių gynybos biudžetais. Mes tai labai vertiname“, – sakė Ukrainos premjeras.
D. Šmyhalis taip pat dėkojo Lietuvai ir už nuolatinį skatinimą Bendrijos lyderius greitinti Ukrainos narystės ES įgyvendinimą.
„Prieš dvidešimt metų jūsų valstybė įstojo į Europos Sąjungą, sėkmingai nuėjot šitą kelią, o dabar padedat mums jį nueiti“, – sakė D. Šmyhalis.
Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje. Kad Briuselis ir Ukraina galėtų pradėti šį procesą, dar reikia patvirtinti ir derybų programą.
Ukraina ir aktyviausi jos šalininkai siekia, kad stojimo derybos prasidėtų kuo greičiau ir jos vyktų sparčiau.
Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad Ukraina, norėdama pereiti į kitą etapą, turi įvykdyti prieš metus nustatytas sąlygas tokiais klausimais kaip teismų reformos ir kova su korupcija.
Vertinant NATO fondo iniciatyvą svarbus greitis
Vertindami iniciatyvą kurti 100 mlrd. Eur NATO fondą Ukrainai remti, Vilniuje susitikę Ukrainos ir Lietuvos premjerai akcentavo paramos teikimo greitį.
„Ar užtenka tokio fondo, reikia tiesiog palyginti, kiek agresorius skiria lėšų, ir suprasti, kokiam laiko tarpui ir kaip tas fondas prisipildys“, – penktadienį sakė D. Šmyhalis. – Čia labai reikšmingas greitis.“
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
I. Šimonytė kalbėjo norinti diskutuoti apie dalykus, kuriuos „galima padaryti čia ir dabar“.
„Visos kitos iniciatyvos yra gerai, tegu jos būna, bet jeigu diskusijos dėl jų užtruks ilgiau, nei yra protinga, tai vis tiek reikia ieškoti tų būdų, kaip Ukrainą ginkluotė gali pasiekti dabar“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Anot D. Šmyhalio, Rusija karui Ukrainoje išleidžia maždaug 120 mlrd. USD per metus. Jis pridūrė, kad Ukrainai Maskvos invazija kainuoja ne mažiau nei 100 mlrd. USD per metus.
„Ir tai yra tik karinės išlaidos“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu siūloma, kad 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį, tačiau kai kurios Vakarų šalys iniciatyvą kol kas vertina skeptiškai.
Vakarų instruktorių Ukrainoje klausimas
Spaudos konferencijoje I. Šimonytė taip pat sakė, kad su tinkama oro gynybos apsauga Vakarų kariuomenių instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečių karius jų šalies teritorijoje.
Lietuvos premjerė pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės instruktoriai ir dabar apmoko Ukrainos karius Lietuvoje ir kitose valstybėse.
„Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba tikrai tas rizikas yra įmanoma suvaldyti“, – penktadienį sakė ministrė pirmininkė.
Jos teigimu, į Ukrainą galėtų būti siunčiami specialistai, kurie padėtų Kyjivui kibernetinio saugumo srityje, išminavime, pasienio apsaugai.
Anot jos, dalis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą suprato kaip siūlymą Vakarų valstybių kariams dalyvauti kovos veiksmuose.
„Tų pagalbos formų ar įsitraukimo būdų yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų, (...) kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų, turi branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Prezidento (Macrono – BNS) iniciatyva, kad nėra dalykų, apie kuriuos negalime kalbėti ar negalime galvoti, yra sveikintina“, – pridūrė ji.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karių į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
