G. Nausėda: Lietuva remia M. Rutte kandidatūrą į NATO vadovus
Papildymai visame tekste
Tą jis pareiškė antradienį bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų ministru pirmininku, šiuo metu viešinčiu Vilniuje.
M. Rutte laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu.
„Tai buvo vienas iš tų politikų, kuris labai anksti atpažino Rusijos grėsmes, kuris adaptavo ir pakeitė savo požiūrį į Rusiją labai smarkiai. Ir kuris yra ypatingai jautrus ir suprantantis NATO rytiniam flangui kylančias grėsmes“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad labai svarbu turėti kandidatą, suprantantį, jog Rusijos grėsmės yra ilgalaikės ir jos – ne tik karinės.
G. Nausėda teigė besiviliantis, kad NATO vadovu tapęs M. Rutte spaus sąjungininkus sparčiau finansuoti gynybą.
„Tikimės iš kandidato į generalinius sekretorius taip pat ir raginimo, spaudimo kitoms NATO valstybėms, kurios šiuo metu dar nėra pasiekusios 2% BVP išlaidų gynybai lygio, padaryti tai kiek galima greičiau“, – sakė Lietuvos vadovas.
Jis pabrėžė, kad 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai „dabartinėmis aplinkybėmis, net ir kaip minimali riba, yra pernelyg mažas ir nepakankamai adekvatus uždavinys“.
Pats M. Rutte teigė, kad „agituoti už save nėra lengva“.
„Nyderlandų matymu, pirmiausia mes siekiame Rusijos pralaimėjimo ir Ukrainos pergalės. Rytinis NATO flangas, mūsų manymu, turi būti ginamas, todėl prisidedame prie daugelio iniciatyvų, skirtų rytinio flango gynybai“, – sakė kandidatas į Aljanso vadovus.
Nyderlandų premjerui paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Vengrija tvirtina, kad nerems anksčiau jos vyriausybę kritikavusio M. Rutte.
Norą siekti NATO vadovo posto yra išreiškęs ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Dabartinio NATO vadovo J. Stoltenbergo kadencija yra pratęsta iki 2024 metų spalio 1 dienos.
J. Stoltenbergas Aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, jo kadencija buvo pratęsta du kartus dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
