A. Duda: esame pasirengę ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą
Antradienį tiesiogiai kreipdamasis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą Lenkijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva gali pasikliauti Lenkijos kariais.
„Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda. Šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė A. Duda.
Anot jo, šios pratybos demonstruoja Lenkijos pasirengimą ginti NATO teritoriją.
„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Kaimyninėje šalyje viešintis G. Nausėda patvirtino sulaukęs A. Dudos patikinimo, kad nėra jokių teisinių apribojimų, jog prireikus Lenkijos kariai negalėtų ginti Lietuvos.
„Tikrai tokių apribojimų nėra. Kalbėdamas jau neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – sakė jis.
Taip jis paneigė premjerės Ingridos Šimonytės praėjusią savaitę pasakytą teiginį, esą Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karių į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
„Lenkijos prezidentas A. Duda per spaudos konferenciją labai aiškiai pasakė, kad mūsų atsakomybė yra bendra atsakomybė už visos NATO teritorijos saugumą, todėl negali kilti jokių klausimų dėl to, kad mes ginsimės kartu“, – teigė G. Nausėda.
Lietuvos premjerės žodžius jis vadino nesusipratimu.
Tiesa, kaip skelbė VŽ, I. Šimonytė paaiškino, kad ji neturėjo omenyje, jog Lenkija negintų savo kaimynės, o kalbėjo apie „konkretų kontekstą“ dėl šalyje esančių teisinių apribojimų.
G. Nausėdos teigimu, NATO regioniniai gynybos planai numato bendrą gynybą, nesvarbu, ar reikėtų ginti Lenkijos, ar Lietuvos teritoriją, pavyzdžiui, jei kiltų pavojus Suvalkų koridoriaus saugumui.
„Tai yra karinio planavimo dalykai, ir čia negali būti jokių klausimų apie teisinį negalėjimą, nes tai tiesiog atvirai prieštarautų NATO 5–ojo straipsnio principams ir NATO kaip kolektyvinės saugumo organizacijos principams“, – pabrėžė G. Nausėda.
Pasak jo, ne vienos bendros karinės Lietuvos ir Lenkijos pratybos tik patvirtina abiejų valstybių pasiryžimą gintis ir ginti viena kitą.
„Pratybos, kurios numatytos balandžio mėnesio pabaigoje jau konkrečiai Suvalkų koridoriaus temai, jos dar kartą patvirtins, kad mūsų gynyba yra bendra ir nedaloma“, – pridūrė G. Nausėda.
REKOMENDUOJAME
