Paviešintas V. Putino interviu su prieštaringai vertinamu JAV žurnalistu

Per dvi valandas trukusį interviu, kurį surengė buvęs televizijos „Fox News“ laidų vedėjas, V. Putinas taip pat sakė, kad gali būti pasiektas susitarimas dėl įkalinto leidinio „The Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho.

„Specialiųjų tarnybų kanalais aptariamos tam tikros sąlygos“, – sakė jis, tvirtindamas, kad žurnalistas yra šnipas, ką pats žurnalas ir JAV vyriausybė griežtai neigia.

Tai buvo pirmasis nuo 2019 metų Vakarų žiniasklaidos atstovui gyvai duotas V. Putino interviu.

Tačiau T. Carlsonas, kuris yra artimas buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, nesistengė užduot sudėtingų klausimų ir daugiausia klausėsi, kol Kremliaus vadovas dėstė jam savo požiūrį į Rusijos istoriją, vaizduodamas šalį kaip Vakarų išdavysčių auką.

V. Putinas gynė savo sprendimą 2022-ųjų vasarį įsiveržti į Ukrainą, ir sakė, kad Vakarai dabar supranta, jog Rusija nebus nugalėta, nepaisant JAV, Europos ir NATO pagalbos Ukrainai.

„Iki šiol buvo triukšmaujama ir šaukiama apie Rusijos strateginį pralaimėjimą mūšio lauke. Tačiau dabar jie, matyt, ima suprasti, kad tai pasiekti sunku, jei apskritai įmanoma. Mano nuomone, tai neįmanoma pagal apibrėžimą“, – kalbėjo jis.

V. Putinas taip pat kreipėsi į JAV Kongresą, kuriame D. Trumpo respublikonai vis labiau priešinasi tolesnei Ukrainos paramai ginklais ir kita karine pagalba.

„Pasakysiu jums, ką mes sakome šiuo klausimu ir ką perduodame JAV vadovybei. Jei tikrai norite nutraukti kovą, turite nutraukti ginklų tiekimą“, – sakė jis.

Tuo tarpu anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragindamas JAV Kongreso narius išlaikyti karinę paramą su Rusijos agresija kovojančiai šaliai, įspėjo apie pasekmes NATO. Jis teigė, kad nutrukusi parama keltų Rusijos puolimą prieš NATO šalis riziką bei galiausiai pareikalautų JAV karių tiesioginio įsitraukimo.

„Jei Rusija nužudys mus, jie puls NATO šalis, ir jūs siųsite savo sūnus ir dukras. Ir tai bus, atsiprašau, aukštesnė kaina“, – interviu NBC televizijai sakė V. Zelenskis.

Paklaustas, ar Maskva svarstytų galimybę įsiveržti į kitas regiono šalis – NATO nares Lenkiją ir Latviją – arba apskritai į visą Europos žemyną, V. Putinas atsakė, kad apie tai negali būti nė kalbos.

„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.

Karas su Lenkija, pasak jo, įvyktų „tik vienu atveju: jei Lenkija užpultų Rusiją“. Vis dėlto patirtis rodo, kad Kremlius, reikalui esant, suformuoja propagandinį naratyvą, neva ginasi nuo menamo užpuolimo  – būtent tokia dingstimi pradėtas karas prieš Ukrainą, kai Rusija įsiveržė į Donbasą ir Krymą. JAV ir ES politikai nuolat įspėja apie Rusijos keliamą grėsmę Aljanso narėms.

JAV prezidentas J. Bidenas anksčiau perspėjo, kad jei V. Putinas laimės Ukrainoje, tuomet Rusija užpuls NATO šalį.

„Jei V. Putinas užims Ukrainą, jis nesustos. Čia svarbu matyti ilgalaikę perspektyvą. Jis ketina tęsti. Jis tai gana aiškiai pasakė. Jei V. Putinas užpuls NATO sąjungininkę, mes, kaip NATO narė, esame įsipareigoję ginti kiekvieną teritorijos centimetrą. Tuomet turėsime tai, ko nesiekiame ir ko neturime šiandien: amerikiečių kariai kariaus prieš Rusijos karius“, – kalbėjo J. Bidenas.

V. Putino Rusijos grėsmę mato ir Lietuva – didinami gynybos pajėgumai, siekiama, kad šalyje būtų nuolat dislokuota Vokietijos brigada. 

Paklaustas apie galimą vadovybės pasikeitimą po JAV rinkimų, kuriuose, kaip tikimasi, J. Bidenas susikaus su D. Trumpu, taip pakartojant 2020-ųjų scenarijų, V. Putinas nurodė, kad jo manymu, pokyčiai būtų nedideli.

„Jūs ką tik paklausėte, ar ateis kitas vadovas ir ką nors pakeis? Tai nėra susiję su vadovu. Tai nėra susiję su konkretaus žmogaus asmenybe“, – tvirtino jis.

Antradienį įrašytame ir paties T. Carlsono interneto svetainėje paskelbtame interviu puošniame Kremliaus kambaryje sėdėdamas priešais Rusijos vadovą ant vienodų baltų kėdžių su nedideliu staliuku tarp jų, žurnalistas neaštrino pokalbio ir nekvestionavo V. Putino dėl jo santykių su D. Trumpu.

Būdamas prezidentu ir po to, kai jį nugalėjo J. Bidenas, D. Trumpas ne kartą gyrė V. Putiną ir nepasmerkė invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad jei bus perrinktas, sugebės išspręsti šį karą per „24 valandas“, nors nepasakė, kaip.

Tuo tarpu J. Bidenas yra pavadinęs V. Putiną karo nusikaltėliu ir paramą išrinktai provakarietiškai Ukrainos vyriausybei paskelbė vienu svarbiausių savo prezidentavimo prioritetų.