NŠA streike dalyvauja apie 2.400 švietimo įstaigų darbuotojų
Papildyta apie prie Seimo vykstantį mitingą
12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2.395 darbuotojai, iš jų 2.211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3% visų švietimo įstaigų.
Bendras darbuotojų skaičius įstaigose, kuriose vyksta streikas, siekia 11.800.
Per 400 darbuotojų streikuoja Klaipėdoje ir Vilniuje, per 200 – Panevėžyje. Po daugiau nei 100 darbuotojų streikuoja Alytuje bei Utenos ir Kaišiadorių rajonuose.
Dar 11 savivaldybių streikuoja po kelias dešimtis žmonių.
Streiką atnaujinusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį taip pat surengė mitingą prie Seimo – jame dalyvauja keli šimtai pedagogų.
Biudžeto svarstymą lygino su žinių patikrinimu
Prie Seimo pastatytoje scenoje matyti tuščia dėžė, ją pedagogai užpildo algalapiais, kuriuos vėliau trečiadienį profsąjungos atstovai pristatys į parlamentą.
Mokytojai į mitingą atėjo su plakatais „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“, „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“.
„Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais“, – susirinkusiesiems sakė A. Navickas, turėdamas omenyje Seimą.
Profsąjungos lyderis lygino Seimo narius su mokiniais, o ketvirtadienį vysiantį biudžeto svarstymą – su moksleivių žinių tarpiniu patikrinimu.
„Bet prieš žinių patikrinimą labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams gauti tinkamą informaciją, kad visi tinkamai suvoktų“, – sakė A. Navickas.
Jis vylėsi, kad Seimo nariai balsuos „ne taip, kaip kažkas liepa, bet taip, kaip mes juos bandėme informuoti“.
„Tikimės būti išgirsti“, – kalbėjo A. Navickas.
Profsąjungos lyderis antrino ir į mitingą susirinkę pedagogai.
„Kaip ir pirmą kartą sakėme, jeigu atėjome, tai jau iki galo norime, kad išgirstų“, – trečiadienį žurnalistams sakė lopšelio-darželio „Aušrelė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Mockienė.
Ji kalbėjo besitikinti, kad padėtis pagerės ir mokytojai bus išgirsti.
„Norisi, kad vertintų ir vaikai, ir visi, ir visuomenė. Čia turbūt ne tik alga, daug ten tų bėdų turime – ir aplinka, ir priemonės“, – teigė pedagogė.
Šilutės Vydūno gimnazijos fizikos mokytojas Jonas Jaunius sakė siekiantis didesnių algų mokytojams, kad „vaikai norėtų ateiti dirbti, kad būtų kam mane pakeisti.“
„Mano supratimu, jau truputėlį nebeaišku, kas čia ką Lietuvoje daro. Buvęs ministras (Algirdas – BNS) Monkevičius kažkada pripažino, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis yra blogas, tobulintinas. Per ketverius metus jo niekas nepataisė, o dabar ministras sako, kad profsąjungos prašo kažko, ko greitai padaryti negalima“, – BNS sakė mokytojas.
„Jeigu ketverius metus nieko nedarai, tai ir yra ne greitai. Ministerija turi pasiteisinimų, kad jie greitai padaryti negali, o naujas programas įvedė greitai ir be jokių vadovėlių, kitų priemonių, šiandien mokytojams liepė dirbti“, – pridūrė jis.
LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, todėl rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė.
Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10%, ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130% vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. Eur.
Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15%. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
