EK išvados: Ukraina ir Moldova pasirengusios pradėti derybas su ES, Sakartvelui – kandidatės statusas

„Ukrainiečiai nuodugniai reformuoja savo šalį ir ruošiasi narystei ES, net ir kovodami egzistencinį karą. Šiandien Europos Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su Ukraina“, – po paskelbtos ataskaitos teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.  

U. von der Leyen taip pat įvertino ir Moldovos pažangą.

„Moldova ėmėsi svarbių reformų, nepaisant nuolatinių destabilizuojančių veiksnių, nukreiptų prieš jos demokratiją. Europos Komisija rekomenduoja ES Tarybai pradėti stojimo derybas“, – pabrėžė EK pirmininkė. 

EK pranešime spaudai pabrėžiama, kad Sakartvelas pastaruoju metu ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų bendradarbiavimą su ES ir paspartino reformas. Tačiau EK rekomenduoja ES Tarybai suteikti Sakartvelui ES kandidatės statusą, su sąlyga, kad dar neįgyvendintos reformos bus pabaigtos.

EK išvadas įvertino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Sveikinu Europos Komisijos rekomendacijas pradėti ES stojimo derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikti ES kandidatės statusą Sakartvelui. Labai svarbu šias rekomendacijas paversti sprendimais gruodžio mėnesį vyksiančiame Europos Vadovų Taryboje. Turime istorinę galimybę sukurti stipresnę Europą“, – socialiniame tinkle X rašė Lietuvos prezidentas.

Politologas Linas Kojala pabrėžė, kad dar prieš kelerius metus toks EK pasiūlymas būtų atrodęs neįmanomas.

„Dar prieš kelerius metus to negalėjome įsivaizduoti; įtakingiausių Europos šalių pozicija buvo vienareikšmiška: su Ukraina reikia gilinti ekonominius ryšius, skatinti reformas, sudaryti prieigą prie ES rinkos. Bet nekurti iliuzijos, kad tai veda narystės link. Rusijos didelio masto invazija situaciją apvertė aukštyn kojomis. Net Prancūzija, tradiciškai akcentuojanti ES vidinės integracijos gilinimą, o ne plėtrą, tapo naujų narių priėmimo rėmėja. Tai anaiptol nereiškia, kad galima atsipūsti. Priešingai – šį sprendimą dar turės patvirtinti ES vadovai. Yra numatytos ir išlygos. Be to, Ukrainai teks įgyvendinti sudėtingas ir brangias (ir finansine, ir politine prasme) reformas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ EK sprendimą įvertino L. Kojala.

Politologas taip pat pabrėžė būtinybę ir pačiai Bendrijai įgyvendinti svarbias reformas.

„Galiausiai esama ES institucinė struktūra, biudžetas, sprendimo priėmimo mechanizmai nėra pritaikyti Ukrainos + Moldovos, Vakarų Balkanų šalių priėmimui. Tad reformas įgyvendinti turės ne tik kandidatės, bet ir pati ES. Visgi šviesa tunelio gale įžiebta, tai bus rimta paskata Ukrainos gyventojams „nepavargti“ nuo reformų ir neišvengiamų duobių, bei kaip niekada tvirtai žengti Vakarų kryptimi. Šiandien tam, apklausų duomenimis, pritaria devyni iš dešimties ukrainiečių“, – pastebi L. Kojala.

Dar prieš paskelbiant išvadas, EK pirmininkė Ursula von der Leyen visai neseniai lankydamasi Ukrainoje pagyrė Kyjivą įvykdžius daugiau nei 90% septynių Briuselio paskirtų reformų kriterijų, įskaitant kovą su kyšininkavimu ir oligarchų galios apribojimą.

Briuselis pernai suteikė Ukrainai kandidatės statusą, o ES vadovai gruodžio mėnesį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime turės vieningai nuspręsti, ar pradėti derybas dėl narystės, remdamiesi EK atliktu Kyjivo pažangos vertinimu.

„Europos Komisija mano, kad Ukraina pakankamai įvykdė kriterijus su sąlyga, kad ji tęs reformas ir įvykdys likusius septynių etapų reikalavimus. Remdamasi tuo, EK rekomenduoja ES Tarybai pradėti stojimo derybas su Ukraina“, – teigiama trečiadienį paviešintoje EK ataskaitoje.

EK patarė ES vadovams susitarti dėl oficialių derybų pradžios datos tik tada, kai Ukraina priims likusius įstatymus, susijusius su politinio turto deklaravimu ir lobizmu, kovos su oligarchais priemonėmis ir garantijomis tautinėms mažumoms.

„Ukraina padarys Europos Sąjungą stipresnę ir saugesnę, o kartu padidinsime stabilumą visoje Europoje“, – dar prieš EK sprendimą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Moldova, remiantis EK išvadomis, įvykdė šešis iš devynių kriterijų, reikalingų deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje pradėti. Moldovai, vienai skurdžiausių Europos šalių, kandidatės statusą Europos Vadovų Taryba suteikė 2022 m. birželio mėnesį.

EK ataskaitoje rekomenduojama, kad Kišiniovas pradėtų derybas dėl narystės ES kitų metų pavasarį. Likęs trys kriterijai, kurių kol kas Moldova neįgyvendino apima teismų sistemos reformą, kovą su korupcija ir deoligarchizaciją.

Tikėtina, kad į 150 puslapių ataskaitą dėl Ukrainos pažangos nevienareikšmiškai reaguos Kyjivo pareigūnai, kai kurie iš jų pastaruoju metu piktinosi dėl, jų nuomone, neteisingų Briuselio lūkesčių ir per tokį trumpą laiką atlikto darbo nepripažinimo.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Olha Stefanišyna, atsakinga už integraciją į ES ir NATO, perspėjo ukrainiečius, kad jiems gali nepatikti tai, ką sako Briuselis, tačiau teigė, kad „reformos turi būti tęsiamos“ ir kad ataskaita „suteiks žinių dėl tolimesnių užduočių“.

Tačiau greitis, kuriuo šalis įgyvendina reformas, kelia savų iššūkių. Be karo sukeltos įtampos, Kyjivo pareigūnams, be kita ko, sunku rasti daugelio sričių specialistų ir angliškai kalbančių ekspertų, galinčių pritaikyti ir įgyvendinti ES teisės aktus.

„Tarsi važiuotume dviračiais, o paskui iškart turėtumėme dalyvauti Formulės 1 lenktynėse“, – FT Ukrainos būseną apibūdino Dmytro Naumenko, Ukrainos Europos politikos centro Kyjive vyresnysis analitikas. 

Karštas klausimas 

Valstybės narės dėl ES plėtros klausimų balsuos gruodžio 12 d. Briuselyje vyksiančiame ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, į kurį susirenka ES užsienio reikalų ministrai. Po dviejų dienų Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje Bendrijos lyderiams reikės patvirtinti galutinį sprendimą. VŽ primena, kad problemų kils tiek su prorusišku Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, tiek ir su nauju Slovakijos lyderiu Robertu Fico. 

Jie gali bandyti kišti pagalius į ratus dėl planuojamos ES plėtros. V. Orbanas, remiantis kai kuriais užsienio šaltiniais, gali bandyti susieti Ukrainos ir Sakartvelo narystės ES klausimus. Jis galėtų sutikti uždegti žalią šviesą Kyjivui, tačiau kaip sąlygą galėtų įvardinti atverti kelią į narystę ir Sakartvelui. V. Orbanas yra užmezgęs tvirtus santykius su Sakartvelo valdančiaisiais. 

Tačiau net Kyjivą tvirtai remiančių ES šalių diplomatai pripažįsta, kad gruodį vyksiančios diskusijos bus sunkios, o sutikimas pradėti derybas gali priklausyti nuo tolesnių reformų.

Tokios šalys kaip Nyderlandai tvirtina, kad kelyje į narystę negali būti jokių sutrumpinimų.

„Akivaizdu, kad tai karštas ir sudėtingas klausimas – jei taip nebūtų, jau būtume priėmę kompromisinį sprendimą. Optimistiškai vertinu galimybę, kad mums pavyks tai padaryti. Problema ta, kad tai nebus kelio pabaiga, greičiausiai ji bus susieta su sąlygomis, kurias reikės įgyvendinti“, – AFP cituoja vieną aukšto rango Europos diplomatą.

Su Ukrainos ir kitų pretendentų į narystę siekiu susijusios ir kitos daug platesnės ir svarbesnės diskusijos apie tai, kaip suvaldyti pačią ES, jei joje bus 30 ar daugiau narių.

Plačiau apie šias diskusijas VŽ jau rašė čia.  

Leidimas prisijungti karo nuniokotai šaliai, kurioje gyvena daugiau kaip 40 mln. žmonių, reikštų didelius pokyčius ir milžiniškas išlaidas ES.

Kai kurios narės teigė, kad ES pirmiausia turi reformuotis pati ir tik tada galvoti apie plėtrą. Tačiau kitos baiminasi, kad šia sudėtinga užduotimi gali būti pasinaudota siekiant atidėti bet kokią pažangą priartinant Ukrainą ir kitas norinčias įstoti šalis.

Jeigu Europos Vadovų Taryba palaimins EK išvadas, faktiškai derybos, kurios apima visų ES teisės aktų, kuriuos šalys turi priimti, kad taptų ES narėmis, patikrinimas galėtų prasidėti tik 2024 m. pradžioje. Sunku pasakyti, kiek galėtų užtrukti derybos, dažnai jos trunka metų metus. Kartais ir dešimtmečius.  

Turkija stojimo derybas pradėjo 2005 metais, tačiau jos atsidūrė aklavietėje. Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija taip pat veda derybas.

Yra buvę atvejų, kai ES valstybės narės atmetė Europos Komisijos rekomendacijas. 2009 m. EK rekomendavo Šiaurės Makedonijai (tada tik Makedonijai) pradėti stojimo į ES derybas. Ir nepaisant to, kad EK kasmet rekomenduodavo tą patį, ES valstybės narės iki 2020 m. nedavė Šiaurės Makedonijai žalios šviesos pradėti derybas.