ES ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą apkartino Rusijos sukeltas karas
Papildyta situacijos kontekstu ir citatomis.
ES ir Lotynų Amerikos viršūnių susitikimas, pirmasis per aštuonerius metus, turėjo siųsti atgimstančių dvišalių ryšių žinutę. Dešimtys abiejų regionų vadovų dviem dienom susirinko Briuselyje aptarti įvairių klausimų – nuo klimato kaitos iki prekybos. Siekiant parodyti, kad ES ir Lotynų Amerikos ryšiai atgimsta, susitarta ateityje susitikti kas dvejus metus.
Vis tik derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje apkartino susitikimo darbotvarkę.
Po kelias savaites trukusių ginčų dėl galutinio susitikimo komunikato teksto iš „griežto Rusijos pasmerkimo“ beliko tik formuluotė apie „susirūpinimą konfliktu“.
Antradienį paskelbtame galutiniame komunikato tekste, kuris nuo 16 puslapių sumažėjo iki 9 puslapių, išreikštas „gilus susirūpinimas“ dėl vykstančio karo prieš Ukrainą. ES pareigūnai pabrėžė formuluotę „prieš Ukrainą“, o ne „Ukrainoje“, kaip diplomatinį laimėjimą, kuriuo Rusija įvardijama kaip agresorė, jos tiesiogiai neįvardijant.
Po ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) viršūnių susitikimo paskelbtame bendrame komunikate reiškiamas didelis susirūpinimas konfliktu.
„Negalime šio Europos Sąjungos ir CELAC viršūnių susitikimo versti susitikimu dėl Ukrainos“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė CELAC pirmininkaujantis Sent Vinsento ir Grenadinų premjeras Ralphas Gonsalvesas.
„Tačiau Ukraina neabejotinai yra labai svarbus klausimas Europai ir pasauliui, (kaip – VŽ) ir kiti konfliktai“, – sakė jis.
Net ir tokią poziciją, priimtą pirmame po aštuonerių metų pertraukos surengtame abiejų blokų viršūnių susitikime, atmetė viena iš maždaug 60 dalyvavusių šalių – kaip manoma, Nikaragva.
Prieš derybas tokie Europos lyderiai kaip Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis kalbėjo, jog būtų gėda, jei lyderiai aiškiai nepasakytų, kad dėl kruviniausio pastarųjų dešimtmečių karo Europoje kalta Rusijos agresija.
Viršūnių susitikimo šeimininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, sakė, kad Europa visuomet kartos esanti pasiryžusi „ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos“.
„Jei pažvelgtumėte į šią deklaraciją, apie tą situaciją kalba virtinė dalykų“, – sakė jis.
„Lambada nuogam“
R. Gonsalvesas vaizdingomis formuluotėmis atmetė susirūpinimą tuo, kad nebuvo paminėta Rusija.
„Vėl patvirtinamos pozicijos, padedama varnelė. Tai nereiškia, kad reikia eiti ir nuogam šokti lambadą kaskart, kai iškeliama kokia nors tema. Kalbos apie tai ten yra, nežinau, ką turėtume dar padaryti, – sakė jis. – Neabejotinai esame susirūpinę. Europa susirūpinusi dėl Ukrainos. Mums susirūpinimą dėl Ukrainos, be kitų dalykų, keltų baisios į konfliktą įtrauktų žmonių kančios.“
R. Gonsalvesas pabrėžė, kad šias kančias kelia ne vien karas, bet ir dėl jo Vakarų paskelbtos ekonominės sankcijos.
„Mes atsakingi žmonės, viską užrašome žodžiais. Nereikia visko dramatizuoti“, – pridūrė jis.
Diplomatai sakė, kad Nikaragva, Kuba ir Venesuela nepritarė formuluotėms, kuriomis būtų kritikuojama Rusija, o kai kurios kitos šalys – nors sutiko paremti Ukrainos suverenumą – pabrėžė, kad kitos krizės ir konfliktai taip pat nusipelno pasaulio dėmesio.
Pareiškime reiškiamas didelis susirūpinimas karo poveikiu Ukrainai ir pasaulio ekonomikai, patvirtinama „būtinybė gerbti visų šalių suverenumą, politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą“.
Lotynų Amerikos lyderiai į viršūnių susitikimą atvyko tikėdamiesi padaryti pažangą dėl įstrigusio prekybos su ES susitarimo, o Karibų lyderiai norėjo aptarti reparacijų už Europos kolonializmą ir taikytą vergiją klausimą.
„Derybos dėl komunikato užėmė viso susitikimo darbotvarkę. Turėjome tiesiog sutelkti dėmesį į tai, kad vadovai susitiko, o ne puoselėti tokius didelius lūkesčius“, – „Politico“ sakė neįvardintas ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti apie derybas už uždarų durų.
Lyderiai pripažino, kad CELAC kėlė reparacijų klausimą, ir sakė, kad „labai apgailestauja dėl neapsakomų kančių, kurias milijonai vyrų, moterų ir vaikų patyrė dėl transatlantinės prekybos vergais, nusikaltimo žmoniškumui“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen po viršūnių susitikimo sakė, jog yra įsitikinusi, kad derybose dėl ES ir MERCOSUR – Argentinos, Brazilijos, Uruguvajaus ir Paragvajaus bloko – susitarimo įgyvendinimo artimiausiais mėnesiais bus pasiekta sėkmė.
Airijos premjeras Leo Varadkaras sakė, kad pirmadienį derybos užtruko iki vėlumos ir kad CELAC šalys iškėlė pagrįstų klausimų dėl kitų karų ir krizių, nepatraukusių Briuselio dėmesio taip, kaip Ukraina.
„Tačiau nereikia piktu už pikta atmokėti. Tai, ką Rusija daro Ukrainoje, yra blogai, ir labai svarbu, kad čia tai aiškiai pasakytume“, – pabrėžė jis.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Kai kurie ES diplomatai dėl to, kad nepavyko užsitikrinti griežto Rusijos pasmerkimo kaltino ir Ispaniją, kuri neseniai pradėjo pirmininkauti ES Tarybai. Šalies premjeras Pedro Sanchezas pasisakė už glaudesnius ryšius su Lotynų Amerika, tačiau jis taip pat kovoja dėl savo politinio išlikimo šį sekmadienį vyksiančiuose pirmalaikiuose visuotiniuose rinkimuose. Pirmadienio vakarą išsiblaškęs P. Sanchezas pasišalino iš svarbaus susitikimo su Lotynų Amerikos šalimis, kad dalyvautų rinkiminės kampanijos mitinge Ispanijoje.
Užmiršti karai?
Pirmadienį prasidedant viršūnių susitikimui R. Gonsalvesas sakė, kad Europos dėmesio taip pat nusipelno krizė Haityje, palestiniečių kova už valstybingumą ir įvairūs karai Afrikoje.
Lyderiams susirinkus Briuselyje, Rusija atsisakė pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra. Jungtinės Tautos įspėjo, kad už tai mokės milijonai skurdžiausių planetos gyventojų.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis kalbėjo tiesiai ir teigė, kad šalys, kažkada kentėjusios dėl Europos kolonializmo, turėtų pripažinti, kad Rusija dabar kelia imperialistinę grėsmę.
„Čia, Europoje, sunku įsivaizduoti, bet Lotynų Amerikoje Rusija vaizduojama kaip taiki šalis, kurią puola NATO“, – sakė jis.
„Aš pasakyčiau, kad savo agresyvia politika Rusija vykdo kolonijinę politiką, tai kolonijinė imperija“, – sakė M. Morawieckis.
