Prezidentas: savivaldos rinkimai rodo naujas tendencijas
„Taip, tam tikri pokyčiai, tam tikros tendencijos yra atsiradę“, – pirmadienį interviu naujienų portalui „15min“ sakė G. Nausėda.
„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad valdančiosios koalicijos balsų buvo bemaž dvigubai mažiau negu kairiosios pakraipos partijų, šiuo metu sudarančių opoziciją“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, tai dar nereiškia analogiškų kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų dėl savivaldos rinkimų specifikos.
Opozicines frakcijas Seime turinčios partijos savivaldybių tarybų rinkimuose sekmadienį surinko apie 37% balsų, valdančiosios – apie 27%.
Mišrioje Seimo narių grupėje taip pat dirba parlamentarai, priklausantys Lietuvos regionų partijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, „Laisvei ir teisingumui“, Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams).
Šalies vadovas sakė, kad jam ypač įdomu, kaip baigsis merų rinkimai Klaipėdoje, kur antrajame ture susigrums buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius.
Dabartinis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas rinkimus pralaimėjo.
„Kalbant apie Klaipėdą, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad V. Grubliauskas padarė miestui tikrai nemažai gerų darbų ir buvo ilgą laiką laikomas tokiu patikimu, stabiliu meru, bet, matyt, klaipėdiečiai nori permainų ir manau, kad jie turi teisę į tokias permainas“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, pakankamai įdomus rinkimų procesas gali klostytis ir Vilniuje.
Daugiausiai tarybos narių mandatų sostinėje laimėjo konservatoriai, o jų kandidatas į merus Valdas Benkunskas pateko į antrąjį turą, kur susirungs su „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku.
Laisvės partijos, šiuo metu vadovaujančios miestui, kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius liko ketvirtas, pagal mandatų skaičių politinė jėga pasidalino antrą – trečią vietas.
„Vilnius, kaip žinome, yra toks pakankamai į dešinę orientuotas miestas, tačiau dešinė nelygu dešinei ir mes matome, kad įvyko tam tikras balsų persiskirstymas iš vienos valdančiosios koalicijos partijos – Laisvės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos naudai“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Įdomu tai, kad vieni valdančiosios koalicijos partneriai kritikavo kitus partnerius dėl gatvių siaurinimo ir dėl kitų dalykų. Tai, ko gero, atspindi tai, kad rinkimuose amžinų draugų nebūna ir tie kritikos balsai gal irgi turėjo tam tikros įtakos rinkimų rezultatui, bet, kad ir kaip bebūtų, ko gero, ir pastarųjų metų įvykiai, iniciatyvos, gal ir tam tikros klaidos lėmė tai, kad Laisvės partija prarado savo labai įtakingą poziciją Vilniaus mieste ir nieko nelaimėjo arba bent jau kol kas nelaimėjo kituose miestuose“, – pridūrė jis.
Sveikina politinių komitetų rezultatus
Anksčiau pirmadienį G. Nausėda taip pat sakė, kad, nepaisant Rinkimų kodekse numatytų sugriežtinimų, politiniai komitetai išlaikė savo įtaką.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš penkių didžiųjų miestų keturiuose pergalę pasiekė būtent jie.
„Tai, prezidento manymu, yra svarbus demokratijos vystymosi Lietuvoje bruožas“, – teigiama BNS perduotame G. Nausėdos komentare.
Politinių komitetų atstovai pirmajame ture laimėjo mero rinkimus Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Klaipėdoje pateko į antrą rinkimų turą.
Valstybės vadovo teigimu, džiugu, kad šiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai buvo aktyvesni nei 2019 m. ar 2020 m. Seimo rinkimuose.
Jo nuomone, tai rodo augantį žmonių pasitikėjimą vietos valdžia.
„Vienas svarbiausių mano siekių – mažinti regioninę atskirtį ir didinti vietos valdžios įtaką. Per daugelį metų savivalda buvo paversta podukra, nors būtent ji yra arčiausiai žmonių ir geriausiai žino bei gali spręsti jų kasdienes problemas. Šis požiūris jau keičiasi centrinėje valdžioje, o ir patys žmonės, kaip dabar matome, ima vis labiau pasitikėti savo vietos valdžia“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, savivalda nusipelnė pagarbos ir pasitikėjimo, nes pastarųjų metų krizes spręsti padėjo būtent ji.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pirmajame ture išrinkti net 26 merai ir absoliuti dauguma jų perrinkti nebe pirmai kadencijai, „o tai reiškia, kad žmonės įvertino konkrečius darbus, konkrečius pokyčius ir jiems pritarė“.
[infogram id="abf05a4d-46ee-446e-8a3c-4f7c67726284" prefix="8OL" format="interactive" title="Rinkimai: rinkėjų aktyvumas I ture"]
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. ginčų tarp vartotojų ir verslininkų. Bendra jų piniginė vertė viršijo 2,6 mln. eurų. Konfliktų sąraše – nuo nepavykusio internetinio užsakymo iki lūkesčių neatitikusios kelionės. Ekspertai ragina verslą suklusti – vartotojų nepasitenkinimas dažnai tikslingai beda į sritis, kuriose vertėtų pasitempti.
