E. Macronas žada perduoti daugiau karinės paramos; naujame JAV biudžeto projekte – 44,9 mlrd. USD Ukrainos reikmėms

• V. Putinas pareiškė, kad padėtis keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Maskva paskelbė Rusijos dalimi, yra „labai sudėtinga“.
• Rusija kariauja Ukrainoje, nes saujelė žmonių Kremliuje nemoka pripažinti klaidų ir bijo tikrovės, sako V. Zelenskis.
• Nugriaudėjo galingas sprogimas Urgenojaus-Užhorodo dujotiekyje. Tai yra vienas svarbiausių Rusijos gamtinių dujų eksporto į Europą kelių.
• Ukrainos prezidentas apsilankė Bachmuto mieste Donecko srityje, tai patvirtino Serhijus Nikiforovas, prezidento atstovas spaudai.
• V. Putinas įsakė FSB sustiprinti Rusijos visuomenės ir šalies sienų stebėjimą, kad būtų išvengta pavojaus iš užsienio ir išdavikų šalies viduje.

Pirmadienio naujienas skaitykite čia.

[infogram id="19582c45-b4f8-4b1f-8b67-993bfc1150da" prefix="Uih" format="interactive" title="2022-12-19 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"].

Antradienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 7 val.

22:01 E. Macronas žada daugiau karinės paramos Ukrainai

Prancūzija perdavė pažadėtas oro gynybos sistemas „Crotale“ bei kitos ginkluotės, o dar viena ginklų siunta bus pristatyta kitų metų pradžioje, duodamas interviu TF1 televizijai sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė daugiau ginklų, raketsvaidžių, „Crotale“ priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitos ginkluotės Ukrainai“, – kalbėjo E. Macronas.

„Kartu su gynybos ministru dirbame prie to, kad būtų perduota reikiama ginkluotė ir amunicija Ukrainai pirmame 2023 metų ketvirtyje, kad ukrainiečiai galėtų apsisaugoti nuo apšaudymų“, – kalbėjo Prancūzijos lyderis.

Tarp svarstomų perduoti ginklų yra daugiau savaeigių haubicų „Caesar“, tačiau anot E. Macrono, tikslus jų skaičius priklausys nuo derybų su Danija, kuri buvo užsisakiusi šių sistemų, tačiau gali sutikti su dalies jų perdavimui Kyjivui, rašo „BBC Russian“.

21:51 D. Peskovas: V. Putinas lankėsi karinės operacijos teritorijoje

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, Rusijos laikraščiui „Rosyjskaja Gazeta“ teigė, kad Vladimiras Putinas gruodžio 16 dieną lankėsi karinės operacijos teritorijoje.

Kremliaus teigimu, V. Putinas praėjusį savaitgalį praleido dieną „jungtiniame ginkluotųjų pajėgų štabe, dalyvaujančiame specialioje karinėje operacijoje“.

Rusijos valstybiniai TV kanalai anksčiau publikavo vaizdo įrašus iš neskelbtos vietovės, kur buvo rodomas V. Putinas, kartu su kariuomenės vadu Valerijumi Gerasimovu, gynybos ministru Serejumi Šoigu bei kariuomenės vadu Ukrainoje Sergejumi Surovikinu.

21:28 EK patvirtino „Uniper“ gelbėjimo planą

Europos Komisija (EK) patvirtino 34,5 mlrd. Eur Vokietijos energetikos kompanijos „Uniper“ gelbėjimo planui, kurį parengė Berlynas, rašo „Al Jazeera“.

Gelbėjimo paketo „Uniper“ prireikė po to, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilo gamtinių dujų ir elektros kainos, dėl ko daugelis Europos energetikos kompanijų susidūrė su mokumo problemomis.

ES griežtai prižiūri valstybės pagalbos mechanizmus privačiam verslui, todėl tokio masto intervencijai būtina EK parama.

21:03 Ukraina: Donecko regione tebėra 200.000 gyventojų

Iryna Veresčiuk, Ukrainos vicepremjerė bei laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė, teigė, kad Ukrainos kontroliuojamoje Donecko regiono teritorijoje tebėra apie 200.000, nepaisant privalomo evakuacijos nurodymo.

Privalomos evakuacijos iš Donecko vyksta nuo rugpjūčio mėnesio, kol kas tik apie 33.000 žmonių buvo evakuoti.

20:33 Ukrainos kariuomenė nemato, kad Baltarusijoje būtų formuojamos puolimo grupės

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas antradienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Baltarusijoje kol kas nesimato jokių ženklų, kad būtų pradėtos formuoti puolamosios grupės, o situacija išlieka „be didesnių pokyčių“.

Pranešama, kad tam tikras Rusijos ir Baltarusijos karių išlieka netoli pasienio su Ukraina.

Kiek anksčiau baltarusių opozicijos kanalai bei „Unian“ skelbė apie transportuojamą Rusijos karinę techniką, kuri galimai juda prie pasienio su Ukraina.

20:08 D. Peskovas: Rusija niekada nėra nieko užpuolusi

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, duodamas interviu „Pirmajam kanalui“ pareiškė, kad Rusija „niekada nėra nieko užpuolusi“.

„Rusija, išgyvenusi tiek daug karų, yra paskutinė šalsi Europoje, norinti kalbėti apie karą, ar netgi paminėti žodį karas“, – kalbėjo D. Peskovas.

Rusija iki šiol veiksmus Ukrainoje oficialiai vadina „specialia karine operacija“.

19:55 Naujame JAV biudžeto projekte – 44,9 mlrd. USD Ukrainos reikmėms

Abejų partijų narių pristatytame naujame JAV federalinio biudžeto projekte, galiosiančiame iki kitų fiskalinių metų pabaigos (2023 rugsėjo 30 d.), numatyta Ukrainos reikmėms skirti 44,9 mlrd. USD.

Į šią sumą įeis ne tik karinio pobūdžio parama, tačiau ir apmokymo misijos, logistikos išlaidos, ginkluotė, parama žvalgybos ištekliais bei Ukrainai jau perduotų pajėgumų atstatymas, rašo „BBC Russian“.

Taip pat numatytas finansavimas apmokymai bei pasiruošimas reaguoti į branduolinio ar radiologinio pobūdžio incidentus.

JAV įstatymų leidėjai savo pateiktame projekte Ukrainai numatė skirti didesnę sumą nei to prašė J. Bideno administracija, kurios ankstesniame prašyme buvo nurodyta 37,7 mlrd. USD suma Ukrainai.

JAV jau yra suteikusi 19 mlrd. USD vertės karinio pobūdžio paramos Ukrainai nuo J. Bideno prezidentavimo pradžios 2021 sausio mėnesį.

19:30 Ukrainos kariai teigia kasdami apkasus atradę Romos laikų gyvenvietės likučius

Ukrainos sienos apsaugos tarnybos kariai, kasę apkasus įtvirtinimuose palei Dniepro upę, teigia atradę senovės Romos laikų gyvenvietės likučius.

„Rasta amforų ir keramikos liekanų maždaug vieno metro gylyje“, – teigiama tarnybos pranešime spaudai.

„Kariuomenė informavo vietos archeologus apie radinį ir nutraukė darbus toje vietoje, kad nebūtų pakenkta istoriniams artefaktams“, – teigė pasienio apsaugos tarnyba.

19:15 „Bloomberg“: po ribojimų įvedimo naftos eksporto apimtys iš Rusijos smuko 54%

Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo skaičiavimais ir viešai prieinama informacija apie tanklaivių judėjimą, skelbia, jog naftos eksportas iš Rusijos sumažėjo 54% po to, kai įsigaliojo Didžiojo septyneto (G-7) šalių ir Europos Sąjungos (ES) įvesti apribojimai prekyba rusiška nafta.

Dalį susitraukimo taip pat galėjo lemti remonto darbai Primorsko uoste Baltijos jūroje, tačiau krovos apimtys mažėjo ir kituose uostuose, taip pat pastebimas tanklaivių trūkumas eksportui į Azijos šalis.

„Bloomberg“ teigimu, dar per anksti daryti dideles išvadas apie ribojimų poveikį pasaulinei naftos rinkai ir pačiai Rusijai, o duomenis reikėtų vertinti atsargiai.

Gruodžio 5 dieną įsigaliojo G-7 ir ES įvestos viršutinės 60 USD už barelį kainos riba naftai iš Rusijos, įsigaliojo ribojimai tanklaiviais gabenamai naftai.

19:05 D. Šmyhalis: reikia ruoštis naujiems Rusijos smūgiams

Ukraina turėtų būti pasiruošusi naujiems Rusijos smūgiams prieš šalies energetikos objektams, pareiškė premjeras Denysas Šmyhalis ir teigė, kad Rusija nori, jog Ukraina šventes pasitiktų tamsoje ir šaltyje.

„Remonto darbai tęsiasi, tačiau situacija išlieka sudėtinga“, – premjerą cituoja „Reuters“.

18:43 Dūma patvirtino įstatymo pataisas dėl bausmių už neteisingo žemėlapio demonstravimą

Rusijos Dūma priėmė įstatymo pataisas, kuriose numatoma skirti 3.000-5.000 rublių dydžio baudų arba 15 dienų arešto už žemėlapio su neteisingomis šalies sienomis demonstravimą, rašo „BBC Russian“.

Nuobaudos būtų skirtos už žemėlapių platinimą, jei šie „mestų abejonių teritoriniam vientisumui, pripažintam Rusijos valdžios“.

Skelbiama. Kad draudimai galios žemėlapiams, kurie bus skirti platinimui arba viešam publikavimui.

Rusija turi teritorinių ginčų su kaimynais dėl Ukrainoje okupuotų teritorijų, taip apt dėl Sakartvelo atplėštų Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų bei Japonijos Kurilų salų.

18:23 V. Putinas pasveikino Brazilijos prezidentą su pergale

Vladimiras Putinas, Rusijos lyderis, telefonu kalbėjosi su Brazilijos prezidento rinkimus laimėjusiu Ignacio Lula da Silva ir pasveikino šį su pergale ir išreiškė viltį sustiprinti dvišalius santykius.

Apie tai sausio 1 ieną kadenciją pradėsiantis prezidentas paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

„Brazilija grįžo, ieškome dialogo su visais ir esame pasiruošę kurti pasaulį be bado ir su taika“, – rašė I. L. da Silva.

18:06 V. Rupšys apie Ukrainos prašymą dėl NASAMS: aplinkybės nepasikeitė

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad aplinkybės dėl šalies sunkiosios ginkluotės perdavimo Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepasikeitė.

Plačiau apie tai rašoma čia.

17:36 „Unian“: Rusija pradėjo perkelti Baltarusijoje dislokuotus karius arčiau sienos

Antradienį Ukrainos kariuomenė teigė pastebėjusi rusiškų tankų, sunkvežimių ir personalo transportavimą iš vietų Baltarusijos gilumoje arčiau pasienio su Ukraina, rašo naujienų agentūra „Unian“.

Į Baltarusiją rusiška technika atgabenta neva pratybų sumetimais, tačiau didėja nerimas, kad Rusijos kariuomenė gali dar kartą pasinaudoti Baltarusijos teritorija ir pradėti puolimą iš Šiaurės, kaip tą darė invazijos pradžioje, kai kariai iš Baltarusijos teritorijos bandė pasiekti Kyjivą.

Traukinys su karinius kroviniu buvo pastebėtas išvykstantis iš Polonkos traukinių stoties Bresto regione. Ukrainos turimais duomenimis, traukinys atvyko į Lunineco miestelį ir atgabeno 23 tankus T-80, 8 kuro transportavimo sunkvežimius, 9 sunkvežimius, bei keletą pėstininkų transporto mašinų.

Pirmadienį Zaslonovo traukinių stotyje Vitebsko regione taip pat buvo išgabenta apie 20 tankų bei 16 sunkvežimių. Numanoma traukinio kryptis – Slucko regionas Baltarusijos pietuose.

Dar vienas traukinys pastebėtas antradienio rytą Šklovų miestelyje Mogyliovo regione. „Unian“ rašo, kad juo buvo gabenama 20 pėstininkų kovos mašinų, 3 kuro transportavimo sunkvežimiai, 7 sunkvežimiai „Ural“, mobilus kontrolės centras „Svjaznoj“ bei kita technika.

17:20 PSO: ketvirtadalis ukrainiečių dėl karo gali susidurti su psichinės sveikatos problemomis

Pasaulio sveikatos organizacija teigė, kad apie 10 milijonų ukrainiečių, arba ketvirtadalis šalies populiacijos, gali susidurti su karo išprovokuotomis psichologinės sveikatos problemomis.

Kaip teigė PSO atstovė spaudos konferencijoje, jiems gali pasireikšti plataus spektro sutrikimai: nuo paprastų nerimo sutrikimų iki rimtesnių ligų, tokių kaip potrauminio streso sindromas.

17:07 Kanada pervedė Ukrainai 346 mln. Eur paramos

Ukraina gavo iš Kanados gavo 500 mln. jos dolerių (CAD) (346 mln. Eur), gautų Kanados vyriausybei pardavus penkerių metų trukmės tarptautinių skolos vertybinių popierių emisiją pagal programą „Ukraine Sovereignty Bonds“ (Ukrainos suverenumo obligacijos), skelbia „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos finansų ministerijos pranešimu.

„Pagal paskolos sutartį Ukraina iš Kanados gavo papildomus 500 mln. CAD. Bendras paskolos dydis – 1,95 mlrd. CAD (1,35 mlrd. Eur)", – teigiama pranešime.

„Šie pinigai bus panaudoti prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir taip pat padės išsaugoti Ukrainos finansinį stabilumą“, – ministerijos pranešime cituojamas jos vadovas Serhijus Marčenka.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF), per kurio specialią sąskaitą šios lėšos pasiekė Ukrainą, vadovė Kristalina Georgijeva patvirtino, kad jos buvo pervestos.

„Dėkoju Kanadai už naują 500 mln. CAD įnašą. Tai jau trečias Kanados įnašas į sąskaitą, kuria remiamos pastangos stabilizuoti Ukrainos ekonomiką“, – parašė ji tviteryje.

Birželį Ukraina iš Kanados gavo 1 mlrd. CAD, o rugpjūtį – dar 450 mln. CAD kaip paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

16:53 F.-W. Steinmeieris ragina kinų lyderį pasinaudoti savo įtaka V. Putinui

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį telefonu paragino Kinijos vadovą Xi Jinpingą pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad baigtųsi karas Ukrainoje, pranešė jo biuras.

„Prezidentas pabrėžė bendrą Kinijos ir Europos interesą, kad karas baigtųsi, taip pat pagarbą Ukrainos suverenitetui ir būtiną Rusijos kariuomenės išvedimą“, – sakoma F.-W. Steinmeierio biuro pranešime.

„Jis paprašė Xi (Jinpingo –VŽ) pasinaudoti savo įtaka Rusijai ir V. Putinui šiuo tikslu“, – priduriama jame.

16:44 „Gazprom“: dujų tikimas tęsiasi nepaisant sprogimo

Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ vietos padalinys skelbia, jog dujų tiekimas vyksta pilnu pajėgumu, nepaisant nugriaudėjusio galingo sprogimo Urgenojus-Pomarai-Užhorodas dujotiekyje.

Kompanijos pranešime teigiama, kad tiekimas vykdomas paraleliniais vamzdynais, ėjusiais greta sprogusio vamzdžio.

Per sprogimą žuvo 3 žmonės, dar vienas buvo sužeistas, pranešė Rusijos žiniasklaida.

16:38 Rusija tapo didžiausia Kinijos naftos tiekėja

Kinijos naftos importas iš Rusijos lapkričio mėnesį, lyginant su pernai metais, didėjo 17%, o šalis, pralenkusi Saudo Arabiją, tapo didžiausia naftos tiekėja Pekinui, rašo „Al Jazeera“.

Lapkričio mėnesį daugelis šalių skubėjo prisipirkti naftos iš Rusijos, kol dar neįsigaliojo ES ir Didžiojo septyneto šalių įvestos 60 USD už barelį viršutinės kainos ribos bei kiti apribojimai.

Didelės nuolaidos rusiškai naftai viliojo pirkėjus iš Kinijos.

Prieš tai pagrindine naftos tiekėja buvusi Saudo Arabija lapkričio mėnesį Kinijai pardavė 6,62 mln. tonų naftos, arba 11% mažiau nei pernai tuo pat metu, ir užleido lyderės poziciją Rusijai, pardavusiai 7,81 mln. tonų naftos.

16:24 Dėl prastų oro sąlygų atšauktas Lietuvos ir Lenkijos prezidentų vizitas Šiauliuose

„Gruodžio 20 dieną turėjęs vykti Lietuvos ir Lenkijos prezidentų vizitas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose yra atšauktas. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neatvyksta į Lietuvą dėl prastų oro sąlygų“, – pranešime informavo Lietuvos Prezidentūra.

16:15 100.000 IT specialistų šiemet paliko Rusiją

Maksutas Šadajevas, Rusijos skaitmeninio vystymosi, komunikacijos ir žiniasklaidos ministras, teigė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios šalį paliko apie 100.000 informacinių technologijų specialistų, rašo „BBC Russian“.

Anot ministro, tai sudaro apie 10% šalyje dirbusių tokio tipo specialistų.

16:03 JK gynybos sekretorius: Rusija mainais į dronus Iranui suteiks karinės technikos komponentų

Benas Wallace‘as, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius, teigė, kad Rusija mainais už dronus iš Irano šiam atsilygins suteikdama įvairių karinės technikos komponentų, kurių Iranas negali gauti dėl itin plataus taikomo Vakarų šalių sankcijų režimo.

„Iranas tapo vienu svarbiausiu Rusijos karinių rėmėjų“, – sakė B. Wallace‘as, kalbėdamas prieš parlamentą. 

„Už tai, kad Iranas suteikė 300 dronų-kamikadzių, Rusija ketina Iraną aprūpinti pažangiais kariniais komponentais, tokiu būdu pažeidžiant Vidurio rytų ir tarptautinės bendruomenės saugumą“, – B. Wallace'ą cituoja „Al Jazeera“.

15:43 „PKN Orlen“ nepratęs kontrakto dėl rusiškos naftos

Lenkijos „PKN Orlen“ neketina pratęsti kitų metų sausio mėnesį besibaigiančio galioti kontrakto dėl rusiškų dujų importo, teigiama bendrovės pranešime, kurį cituoja „Al Jazeera“.

„Vienintelis įpareigojantis kontraktas dėl rusiškos naftos tiekimo 2023 metais nustos galioti, kai įsigalios sankcijų režimas, kam mes esame pasiruošę“, – teigiama pranešime.

15:34 Rusijos teisingumo ministerija kreipėsi su prašymu likviduoti Maskvos Helsinkio grupę

Rusijos teisingumo ministerija kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti Maskvos Helsinkio grupę, rašo portalas „Meduza“.

Prašymas registruotas gruodžio 19 dieną.

Kaip anksčiau rašė „Novaya Gazeta Europe“, žmogaus teisių organizaciją norima likviduoti po prokuratūros įvykdytos neplaninės inspekcijos organizacijoje. Kokie pažeidimai nustatyti – kol kas neskelbiama.

Helsinkio grupė yra seniausia Rusijoje veikianti žmogaus teisių organizacija, veiklą pradėjusi 1976 metais. Jai daugelį metų vadovavo Liudmila Aleksejeva.

15:26 80% Kyjivo vis dar likę be elektros

80% Kyjivo regiono vis dar neturi elektros tiekimo, pranešė regiono administracijos vadas Oleksyjus Kuleba.

Situacija elektros tinkluose išlieka kritinė.

„Pabrėšiu, kad po kiekvieno priešo apšaudymo remonto darbai darosi vis sudėtingesni ir ilgiau trunkantys“, – pareigūną cituoja „BBC Russian“.

15:18 Kyjivas V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimą vadina politiniu teatru

Ukraina antradienį neteikė didelės reikšmės Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos susitikimui, ir pavadino jį politiniu teatru.

Per pirmadienio susitikimą Minske artimos sąjungininkės Rusija ir Baltarusija pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą karinėje srityje.

„Putino ir Lukašenkos susitikimas yra dar vienas jų atliktas šokis. Kaip rodo turima informacija, jokių svarbių sprendimų per šį susitikimą nebuvo priimta. Kad ir kas nutiktų, mes pasirengę bet kokiam scenarijui“, – per internetinę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

15:09 Trys žmonės žuvo per sprogimą dujotiekyje

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS skelbia, kad per sprogimą dujotiekyje netoli Kazanės miesto mažiausiai trys žmonės žuvo.

Dar vienas asmuo nukentėjo. Čiuvašijos regiono valdžios pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko per suplanuotus remonto darbus prie Kalinino kaimelio, maždaug 150 km atstumu į vakarus nuo Kazanės miesto.

14:53 Dujotiekio sekcija po sprogimo – uždaryta

Rusija uždarė dujotiekio Urgenojus-Pomarai-Užhorodas sekciją po to, kai netoli Kazanės miesto dujotiekyje nugriaudėjo galingas sprogimas, rašo „Sky News“.

1980-aisias pastatytas dujotiekis yra viena pagrindinių Rusijos gamtinių dujų eksporto arterijų.

Dujotiekis gali gabenti 27,9 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų per metus ir driekiasi 4.500 km atstumu bei turi 42 kompresorines.

Sprogimo priežastis kol kas nežinoma.

14:36 Nugriaudėjo galingas sprogimas Urgenojaus-Užhorodo dujotiekyje

Pranešama apie nugriaudėjusį galingą sprogimą dujotiekyje Urgenojus-Pomarai-Užhorodas, skelbia Rusijos kanalas RBK.

Šiuo dujotiekiu iš Rusijos per Ukrainą į vakarus yra gabenamos gamtinės dujos.

RBK skelbia, jog sprogimas įvyko Čiuvašijos respublikoje, netoli Kazanės miesto. Pranešama, kad per incidentą žmonės nenukentėjo.

14:28 V. Putinas: padėtis aneksuotuose regionuose yra itin sunki

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad padėtis keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Maskva skelbia aneksavusi, yra „itin sunki“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

14:11 „Naftogaz“: Rusija atakavo naftos ir dujų infrastruktūrą

Ukrainos valstybinė energetikos kompanija „Naftogaz“ skelbia, kad naktį į antradienį Rusijos pajėgos atakavo dujų ir naftos perdirbimo įrenginius, rašo „Al Jazeera“.

„Priešo raketos pataikė į vieną gamyklą Charkive. Kilo didelio masto gaisras, šiuo metu jį bandoma eliminuoti. Nukentėjusiųjų nėra.“, – teigiama kompanijos pranešime.

Oleksyjus Černyšoivas, „Naftogaz“ vadovas, teigė, kad žala bus įvertinta, kai gelbėjimo tarnybos baigs darbus įvykio vietoje.

O. Černyšovas kiek anksčiau yra sakęs, kad Rusijos pajėgos buvo apgadinusios 350 gamtinių dujų infrastruktūros objektus, tačiau tikimasi, jog gamybą pavyks pilnai atstatyti dar iki metų pabaigos.

Anot jo, nuostoliai dėl gamtinių dujų gavybos praradimų siekia apie 700 mln. USD.

13:54 JT vadovas nesitiki, kad karas greitai baigsis

Pasak Antonio Guterreso, Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus, karas Ukrainoje greitai nesibaigs.

„Nesu optimistiškai nusiteikęs dėl galimybės artimiausiu metu surengti veiksmingas taikos derybas, – sakė A. Guterresas metų pabaigos spaudos konferencijoje. – Tikiu, kad karinė konfrontacija tęsis, ir manau, kad dar teks palaukti akimirkos, kai bus galima pradėti rimtas derybas dėl taikos. Artimiausiame horizonte jų nematau.“

Būtent todėl JT sutelkia savo pastangas į apsikeitimą karo belaisviais ir susitarimą dėl grūdų Juodojoje jūroje, pridūrė A. Guterresas, o jį citavo CNN.

13:40 J. Borrellis apie smerkia Irano vaidmenį kare

Antradienį Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadovas, pasmerkė Irano paramą Rusijai kare Ukrainoje ir tebesitęsiančias represijas prieš opoziciją šioje šalyje, tačiau teigė, kad ES toliau bendradarbiaus su Iranu siekdama atkurti 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.

13:34 Ukraina: didėja grėsmė, kad iš Baltarusijos gali būti surengta dar viena ataka

Kyjivas pareiškė, kad didėja grėsmė, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti surengta dar viena ataka, tačiau jo pajėgos imasi priemonių jai pasirengti.

„Atidžiai stebime iš Rusijos perduodamus ginklus“, – sakė Serhijus Najevas, Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas.

„Karinės grėsmės lygis palaipsniui didėja, tačiau mes taip pat imamės atitinkamų priemonių“, – pridūrė jis.

Analitikų manymu, pati Baltarusija į karą vargu, ar įsitrauks, tačiau jau buvo nemažai atvejų, kai ji leido apšaudyti Ukrainą iš savo teritorijos.

13:27 Lenkija turi visas galimybes tapti naująja ES lydere – tereikia žaisti pagal taisykles

Rusijos agresija prie pat Lenkijos slenksčio padarė didelę įtaką jos vaidmeniui Europoje ir suteikė Varšuvai naują misiją. Lenkija, anot ekspertų, šiuo metu yra teisingoje istorijos pusėje ir turi visas galimybes tapti naująja Europos Sąjungos (ES) lydere. Tačiau tam Lenkijos valdantiesiems reikėtų žaisti pagal taisykles.

Susitarimas su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų pašalintų pagrindinę kliūtį, trukdančią šaliai įsitvirtinti kaip Bendrijos lyderei. Rusijai užpuolus Ukrainą, Lenkija yra Vakarų siunčiamos karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai centras. Uždarius civilinę Ukrainos oro erdvę, beveik visi keliai ir geležinkeliai į Kyjivą iš Vakarų dabar veda pro Lenkiją. Nuo vasario mėnesio sieną kirto daugiau kaip 8 mln. ukrainiečių, 2,5 mln. jų ir šiuo metu gyvena Lenkijoje.

Daugiau skaitykite čia.

13:01 V. Zelenskis apsilankė Bachmute

Papildyta 13:10 val.

Antradienį Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, apsilankė fronto linijoje esančiame Bachmuto mieste Donecko srityje, tai ukrainiečių žiniasklaidai „hromadske.ua“ patvirtino Serhijus Nikiforovas, prezidento atstovas spaudai.

„Jis tikrai ten buvo. Ir jau išvyko. Bet kol kas saugumo sumetimais susilaikysime nuo komentarų“, – sakė S. Nikiforovas.

Vėliau išplatintame prezidentūros pranešime teigiama, kad V. Zelenskis susitiko su kariuomenės pareigūnais ir įteikė apdovanojimus ukrainiečių kariškiams, kurie stabdo įnirtingą, kelis mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją prieš miestą.

VŽ primena, kad Bachmutas yra vienas karščiausių fronto linijos taškų, dėl šio miesto vyksta aršūs mūšiai.

12:41 Ukraina gaus dar 10.000 „Starlink“ įrenginių

Ukraina pasiekė susitarimą su Elono Musko bendrove „SpaceX“ dėl tūkstančių „Starlink“ įrenginių, kurios padės atremti Rusijos oro atakas, sako Mychailo Fiodorovas, ministro pirmininko pavaduotojas ir skaitmeninės transformacijos ministras.

Anot „Bloomberg“, „SpaceX“ į Ukrainą atsiųs 10.000 „Starlink“.

„SpaceX“ ir E. Muskas greitai reaguoja į problemas ir padeda mums, – sakė M. Fiodorovas ir pridūrė, kad jis tiesiogiai kalbėjosi su E. Musku. – E. Muskas mus patikino, kad ir toliau rems Ukrainą. Kai mus ištiko galingas elektros energijos tiekimo sutrikimas, tą dieną parašiau jam žinutę, jis akimirksniu sureagavo ir jau pateikė tam tikrus veiksmus. Jis supranta situaciją.“

Nuo karo pradžios Ukraina gavo apie 22.000 „Starlink“, sakė M. Fiodorovas.

12:35 Grenlandija sustabdė žvejybos kvotų susitarimą su Rusija 2023 m.

Grenlandija sustabdė žvejybos kvotų susitarimą su Rusija 2023 m., pranešė Žuvininkystės ministerija.

Autonominės Danijos teritorijos Žuvininkystės ministerija naujienų agentūrai AFP teigė informavusi Rusijos institucijas, jog „dėl kelių rūšių išteklių mažėjimo, nėra galimybės keistis kvotomis 2023 m.“.

Nuo 1992 m. galiojęs susitarimas leidžia Grenlandijai žvejoti menkes Rusijos vandenyse Barenco jūroje, o Rusijos žvejai galėjo žvejoti otus Grenlandijos vandenyse.

Paaiškindama apie susitarimo sustabdymo galiojimo priežastis, ministerija konkrečiai neužsiminė apie karą Ukrainoje.

Visgi spalį Mute Egede, ministras pirmininkas, pareiškė, kad Grenlandija „laikysis ES taikomų sankcijų Rusijai ir Rusijos įmonėms“.

ES dėl invazijos į Ukrainą Maskvai įvedė virtinę sankcijų, uždrausdama Rusijos laivams prisišvartuoti Europos uostuose.

Lapkritį Danijos autonominės Farerų salos, nepaisydamos karo, vieneriems metams atnaujino žvejybos kvotų susitarimą su Rusija.

NATO narė Norvegija suteikė Rusijos žvejybos traleriams išimtį ir susitarė su Rusija dėl kitų metų žvejybos kvotų Barenco jūroje.

12:24 Dalyje Kyjivo srities elektros nebus dar dvi–tris dienas

Kai kuriose Kyjivo regiono vietovėse elektros energijos nebus dar dvi–tris dienas, sako Oleksijus Kuleba, gubernatorius, pridurdamas, kad inžinieriai dirba, siekdami atkurti tiekimą.

Elektros energijos tiekimo padėtis regione yra sudėtinga dėl gruodžio 19 d. Rusijos įvykdytos masinės atakos, kai į šalį buvo paleista 40 Irano bepiločių lėktuvų.

12:08 TVF patvirtino paramos fondą Ukrainai

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skelbia patvirtinęs Ukrainos ekonominės stebėsenos programą, pagal kurią Ukrainai bus suteikiamas finansavimas.

Stebėsenos programa „skirta padėti Ukrainai išlaikyti stabilumą ir paskatinti donorų finansavimą esant labai dideliems mokėjimų balanso poreikiams ir itin didelei rizikai“ po Rusijos invazijos, sakoma TVF pareiškime.

Ukrainos valdžios institucijos yra įsipareigojusios vykdyti ekonomines ir finansines reformas, ypač susijusias su mokesčių surinkimu, vidaus skolos rinka, skaidrumu ir centrinio banko nepriklausomumu, teigė TVF.

11:47 Apšaudyta Šiaurės ir Rytų Ukraina

Per naktį Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo, Dnipro, Černihivo, Luhansko, Donecko, Chersono, Sumų sritis, praneša vietos pareigūnai.

Oleho Synehubovo, Charkivo gubernatoriaus, teigimu, Charkive po apšaudymo užsidegė pramonės objektas. Serhijus Haidajus, Luhansko vadovas, pažymi, kad jo regione rusai užminavo kelius, o Jaroslavas Janučevyčius, Chersono srities pareigūnas, sako, kad jo sritis buvo apšaudyta 42 kartus, žuvo du žmonės.  

11:24 Kitų metų JAV biudžete – 44,9 mlrd. USD pagalbos Ukrainai ir NATO

Pirmadienį JAV Kongreso derybininkai pristatė 1,7 trln. USD vertės šalies biudžeto įstatymo projektą.

Į įstatymo projektą įtraukta 44,9 mlrd. USD skubios pagalbos Ukrainai ir NATO sąjungininkėms, rašo „Reuters“.

11:13 Lietuvos premjerė žada tolesnę karinę paramą Ukrainai

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva ir toliau pagal išgales teiks karinę paramą Ukrainai, taip pat ragina jos perduoti „gerokai rimtesnės ginkluotės“ turinčius Vakarų partnerius.

„Mes visas priemones, kurias tik galime taikyti, ir taikysime. Kratysime lentynas, ką galėsim atiduot – atiduosim, ką galėsim remontuot – remontuosim, ką galėsim nupirkt – nupirksim, ir toliau belsimės į savo partnerius, turinčius gerokai rimtesnės ginkluotės, kad ta ginkluotė Ukrainai būtų kiek įmanomai greičiau perduota“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Lietuva ragina Vakarų šalis perduoti nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai sunkiosios ginkluotės, oro gynybos sistemų, užtikrinti stabilų ginklų tiekimą.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija iki šiol Ukrainai yra perdavusi įvairios ginkluotės, amunicijos, termovizorių, bepiločių orlaivių, antridronų, instruktuoja ukrainiečių karius.

Rusijai nuolat apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, Lietuva yra skyrusi paramos jai atstatyti, taip pat perdavusi generatorių, transformatorių, kuro. Per visuomenines akcijas surinktą paramą generatoriais, dyzeliniais šildytuvais į Ukrainą siunčia ir Lietuvos gyventojai.

11:08 I. Šimonytė: dujų lubos sutrukdys rinkos dalyvių spekuliaciniams tikslams

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų sutarta 180 Eur už megavatvalandę (MWh) viršutinė dujų kainos riba užkirs kelią prieš kitą šildymo sezoną galimiems rinkos dalyvių spekuliaciniams tikslams.

„Šį šildymo sezoną, žiemos sezoną, Vladimirui Putinui nepavyko kažkaip palaužti ES valstybių pasitikėjimo savimi ir gebėjimo užpildyti saugyklas ir pasiruošti žiemai. Bet žiemai pasibaigus, reikės galvoti apie ateinantį sezoną ir tai, kad „lubos“ tuo metu jau bus, tai tiesiog neleis rinkos žaidėjams, kurie galbūt norėtų šita situacija pasinaudoti spekuliacijos tikslais ir uždirbti viršpelnius, ta situacija pasinaudoti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė. 

Daugiau skaitykite čia.

10:55 V. Putinas įsakė FSB sustiprinti sienų ir visuomenės stebėjimą

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, pirmadienį įsakė Federalinei saugumo tarnybai (FSB) sustiprinti Rusijos visuomenės ir šalies sienų stebėjimą, kad būtų išvengta pavojaus iš užsienio ir išdavikų šalies viduje.

„Turi būti suintensyvintas pasienio tarnybų ir FSB darbas, – sakė V. Putinas. – Bet kokie bandymai pažeisti sieną turi būti greitai ir veiksmingai sužlugdyti, naudojant visas mūsų turimas jėgas ir priemones, įskaitant mobiliuosius veiksmų padalinius ir specialiąsias pajėgas.“

V. Putinas nurodė FSB maksimaliai išnaudoti „operatyvinį, techninį ir personalo potencialą“, kad būtų sugriežtinta visuomenės kontrolė.

„Iš kontržvalgybos tarnybų, įskaitant karinę žvalgybą, dabar reikalaujama maksimalios ramybės, jėgų koncentracijos, – teigė V. Putinas, kurį citavo „Reuters“. – Būtina griežtai nuslopinti užsienio specialiųjų tarnybų veiksmus, greitai išaiškinti išdavikus, šnipus ir diversantus.“

10:35 Kinija ir Rusija ruošiasi bendroms pratyboms Rytų Kinijos jūroje

Trečiadienį Kinija ir Rusija pradės savaitę truksiančias bendras kovinio šaudymo pratybas Rytų Kinijos jūroje, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime, nes abi partnerės stiprina bendradarbiavimą vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

„Aktyvioji pratybų dalis apims bendrus raketų ir artilerijos šaudymus į oro taikinius, artilerijos šaudymus į jūros taikinius ir bendrų kovos su povandeniniais laivais veiksmų su praktiniu ginklų panaudojimu praktiką“, – sakoma Rusijos pareiškime, kurį citavo CNN.

„Pagrindinis pratybų tikslas – stiprinti Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos karinio jūrų laivyno bendradarbiavimą ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – sakoma pareiškime.

Kinija iki šiol atsisakė atvirai pasmerkti neišprovokuotą Rusijos išpuolį prieš Ukrainą, be to didina dvišalę prekybą iki rekordinio lygio.

10:08 JK: V. Putinas bando demonstruoti kolektyvinę atsakomybę dėl karo

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos informacija skelbia, kad Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, gruodžio 16 d. vykusiame surežisuotame susitikime su Sergejumi Šoigu, gynybos ministru, ir Valerijumi Gerasimovu, Ukrainos pajėgų vadu, tikriausiai siekė pademonstruoti kolektyvinę atsakomybę už „specialiąją karinę operaciją“.

Anot JK, V. Putinas pakvietė teikti pasiūlymus dėl tolesnių karo veiksmų.

„Tikėtina, kad šiuo pasirodymu buvo siekiama nukreipti V. Putino atsakomybę už karines nesėkmes, didelį žuvusiųjų skaičių ir didėjantį visuomenės nepasitenkinimą dėl mobilizacijos. Per televiziją parodyta medžiaga tikriausiai taip pat buvo siekiama išsklaidyti socialinėje žiniasklaidoje sklandančius gandus apie generolo V. Gerasimovo atleidimą“, – mano ministerija.

10:01 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą sunaikino 430 rusų karių, sunaikino septynis tankus ir penkis šarvuočius.

09:48 Kanada siekia konfiskuoti rusų oligarcho R. Abramovičiaus bendrovės turtą

Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. USD vertės Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui priklausančios bendrovės „Granite Capital Holdings“ turtą.

Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų jachtų, naftos ir dujų įmonių bei kito turto, Kanada tai daro pirmą kartą.

Daugiau skaitykite čia.

09:36 Ukraina jau eksportavo 14,3 mln. t žemės ūkio produktų

Nuo rugpjūčio, kai buvo pradėtas įgyvendinti susitarimas dėl Juodosios jūros uostų atblokavimo, Ukraina jau eksportavo 14,36 mln. t žemės ūkio produktų, rašo „BBC Russian“.

Kaip praneša Jungtinis koordinavimo centras, pirmadienį iš Ukrainos uostų išplaukė dar penki laivai su beveik 200.000 t kukurūzų, kviečių ir sojos pupelių kroviniu. Jie keliaus į Keniją, Tunisą, Libiją, Turkiją ir Ispaniją.

09:26 JAV: JT pasiduoda Rusijos spaudimui ir nesiunčia pareigūnų ištirti iranietiškų dronų naudojimo

JAV apkaltino Antonio Guterresą, Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių, kad jis „akivaizdžiai pasidavė Rusijos grasinimams“ ir nesiuntė pareigūnų į Ukrainą patikrinti Rusijos naudojamų dronų, kuriuos, Vašingtono ir kitų šalių teigimu, tiekė Iranas.

Rusija neigia, kad jos pajėgos Ukrainoje naudojo Irano bepiločius orlaivius, ir tvirtina, kad JT pareigūnams nėra įgaliojimų vykti į Kyjivą tirti bepiločių orlaivių kilmės. Iranas pripažino, kad tiekė Maskvai dronus, tačiau teigė, kad jie buvo atsiųsti dar prieš Rusijos invaziją.

„Apgailestaujame, kad JT nesiėmė veiksmų, kad būtų atliktas įprastas šio pažeidimo, apie kurį pranešta, tyrimas“, – pirmadienį Saugumo Tarybos posėdyje sakė Robertas Woodas, JAV ambasadoriaus JT pavaduotojas, rašo „Reuters“.

„Esame nusivylę, kad sekretoriatas, akivaizdžiai pasidavęs Rusijos grasinimams, nevykdė jam suteiktų tyrimo įgaliojimų“, – sakė R. Woodas.

Pirmadienį paklaustas apie jam daromą spaudimą, A. Guterresas žurnalistams sakė, kad Vakarų kaltinimas, jog Iranas tiekė Rusijai Ukrainoje naudojamus dronus, nagrinėjamas „platesniame visų mūsų veiksmų, susijusių su karu, kontekste, siekiant nustatyti, ar ir kada turėtume“ siųsti pareigūnus į Kyjivą.

Vasilijus Nebenzia, Rusijos ambasadorius JT, pirmadienį Saugumo Tarybai sakė, kad JT pareigūnai „neturėtų pasiduoti Vakarų šalių spaudimui“ ir kad „bet kokie šio pseudotyrimo rezultatai yra niekiniai“.

09:10 A. Skaisgirytė: galimybė netaikyti išimčių Rusijai naujose ES sankcijose – geras žingsnis

Devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatyta galimybė šalims netaikyti išimčių suvaržymams dėl nacionalinio saugumo yra pozityvus sprendimas, sako Asta Skaisgirytė, prezidento patarėja.

Ji pripažino, kad Lietuva nėra patenkinta sankcijoje numatytoms išimtims, jog naujos sankcijos iš esmės nebuvo nukreiptos prieš didžiąją dalį trąšų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktus.

„Dalis jau sankcionuotų oligarchų yra susiję su maisto pramone, jiems galėtų sankcijos būti pašvelnintos. Tačiau kas buvo gerai – Lietuvos siūlymu ES priėmė nuostatą dėl nacionalinio saugumo. Kitaip sakant, valstybė narė, taikydama sankcijas, jei manys, kad tai pažeidžia jos nacionalinį saugumą, galės to sprendimo netaikyti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai.

„Tai įgalins, pavyzdžiui, Lietuvą netaikyti tos konkrečios išimties žmogui, kuris, mūsų manymu, kels grėsmę nacionaliniam saugumui“, – pridūrė ji.

Anot jos, nors devintasis sankcijų paketas Rusijai yra kompromisinis, jame yra ir „daug gerų dalykų“.

„Pavyzdžiui, ribojimai dvejopo naudojimo prekėms, technologijoms, išplėstas draudimas dėl prekių, susijusius su aviacija ir kosmoso eksportu. Taip pat įšaldytas dar dviejų Rusijos bankų turtas, sustabdyti keturi Rusijos propagandos kanalai. Visa tai yra gerai, plius – 190 papildomų asmenų ir įmonių, tarp kurių – Rusijos Vyriausybės, parlamento nariai, propagandistai, taip pat – 22 kompanijos, susijusios su karine pramone“, – vardijo A. Skaisgirytė.

Bendrija šią savaitę pritarė devintajam sankcijų Kremliui paketui, tačiau daugiausia dėmesio jame sulaukė diskusijos dėl išimčių iki šiol priimtiems ribojimams dėl trąšų, žemės ūkio ir maisto produktų.

08:53 Vyko bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados mokymai

Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kariai dalyvauja kovinio štabo mokymuose ir tobulina individualius įgūdžius, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Dalyviai toliau tobulina individualaus, papildomo, funkcinio ir kolektyvinio rengimo įgūdžius, nagrinėja brigados standartines operacines procedūras, kurios bus naudojamos tarptautinių pratybų metu“, – teigiama ukrainiečių pranešime.

Bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados pratybos planuojamos 2023 m.

08:44 Generalinis štabas: atremtos atakos dešimtyje gyvenviečių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija ir toliau bando užimti Bachmutą ir Avdijivką Donecko srityje.

Ukrainiečiai per pastarąją parą atrėmė rusų atakas dešimtyje gyvenviečių.

Ukrainos aviacija sudavė 16 smūgių į ginklų ir karinės technikos sandėlius ir šešis smūgius į rusų priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijas. Oro gynybos pajėgos praėjusią dieną numušė du agresorės sraigtasparnius.

Ukrainos gynybos pajėgų raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė amunicijos sandėliui, trims rusų kontrolės punktams ir dar trims karių stovykloms.

08:28 G. Landsbergis: Rusijos karas griauna stereotipus dėl Pietų ir Šiaurės Europos skirtumų

Rusijos karas Ukrainoje keičia geopolitinius procesus ir griauna stereotipus dėl Pietų ir Šiaurės Europos skirtumų, sako vizitą Ispanijoje baigiantis Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Dar niekada Europa nebuvo tokia vieninga vertindama išorines grėsmes. Griūva geografijos padiktuoti stereotipai ir stiprėja Pietų ir Šiaurės Europos bendrystės jausmas“, – ministerijos antradienį išplatintame pranešime pažymėjo ministras G. Landsbergis.

Jis Ispanijoje susitiko su šalies diplomatijos vadovu Jose Manueuliu Albaresu ir Ispanijos parlamento pirmininke Meritxell Batet Lamana. 

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikimo metu užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį ne tik Europai, bet ir Afrikos bei Pietų Amerikos žemynams, energetinės ir ekonominės diversifikacijos būtinybę.

Lietuvos ir Ispanijos diplomatijos vadovai taip pat pažymėjo būtinybę užtikrinti Rusijos vadovų atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą.

08:26 ISW: A. Lukašenka atrėmė V. Putino pastangas didinti šalių integraciją

Gruodžio 19 d. Minske vykusiame susitikime Aliaksandras Lukašenka, neteisėtas Baltarusijos vadovas, greičiausiai atrėmė Vladimiro Putino, rusų diktatoriaus, pastangas priversti Minską didinti Rusijos ir Baltarusijos integraciją, mano JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

V. Putinas ir A. Lukašenka susilaikė nuo viešų diskusijų apie Rusijos invaziją į Ukrainą, o abu lyderiai pažymėjo, kad Baltarusija vis dar susiduria su Vakarų grėsme. V. Putinas paskelbė, kad gali apsvarstyti galimybę apmokyti Baltarusijos kovinės aviacijos įgulas naudoti „šaudmenis su specialiomis kovinėmis galvutėmis“ dėl „eskaluojamos“ padėties prie Baltarusijos išorės sienų.

Daugiau apie tai rašoma čia.

08:02 ISW: rusų primestas Donecko vadovas konfliktuoja su kitomis okupacinės valdžios institucijomis

Oleksijus Danilovas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, įvertino, kad Rusijos pajėgoms liko pakankamai raketų dar trims ar keturioms masinėms atakoms, o tada jos turės įsigyti daugiau raketų iš Irano, nuo kurių Ukrainai būtų sunku apsiginti, skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Taip pat ISW praneša, kad rusų primesta Donecko srities valdžia konfliktuoja su prorusiškomis valdžios institucijomis dėl pagrindinių administracinių funkcijų.

Anatolijus Curkinas, rusų remiamos Krymo vežėjų asociacijos pirmininkas, paskelbė viešą kreipimąsi į Denisą Pušiliną, rusų paskirtą Donecko vadovą, kuriame jį ragino sustabdyti neteisėtus jo administracijos veiksmus, skundėsi dėl sulaikomų sunkvežimių, konfiskuojamų dokumentų ir automobilių.

„Tikėtina, kad A. Curkino skundai iš dalies atsirado dėl padidėjusio spaudimo Rusijos valdžios institucijoms rasti alternatyvius logistikos kelius iš Rusijos į Krymą dėl Kerčės sąsiaurio tilto sugadinimo. Akivaizdu, kad D. Pušilino režimo administracinės darnos trūkumą blogai vertina kitos Rusijos ir Rusijos remiamos valdžios institucijos, o tai leidžia daryti bendrą prielaidą, kad jis neveiksmingai bendrauja su kitomis okupacinėmis institucijomis ir todėl apsunkina Donecko bei kitų okupuotų teritorijų logistiką“, – mano ISW.

07:36 Vokietija dėl masinio jų gedimo stabdo naujų šarvuočių užsakymus

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad laikinai sustabdys naujų šarvuočių „Puma“ pirkimą po to, kai per pratybas įvyko masinis gedimas, ir apgailestavo dėl „skaudžios nesėkmės“, Berlynui siekiant atnaujinti savo kariuomenę.

Šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, kurios turėjo būti Vokietijos įnašo į NATO pajėgas dalis, susidūrė su problemomis, dėl kurių visos 18 pratybose dalyvavusių transporto priemonių tapo netinkamos operacijoms.

Tačiau Christine Lambrecht, gynybos ministrė, tvirtino, kad Vokietija išlieka patikima NATO partnerė.

Išsamiau skaitykite čia.

07:24 V. Zelenskis: Kremlius nemoka pripažinti klaidų ir realybės

Rusija kariauja Ukrainoje, nes saujelė žmonių Kremliuje nemoka pripažinti klaidų ir bijo tikrovės, pareiškė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, vakariniame vaizdo pranešime.

„Tik pagalvokite apie tai: Rusija Ukrainoje jau prarado apie 99.000 savo karių. Vieną dieną jų bus 100.000. Dėl ko? Niekas Maskvoje neturi ir neturės atsakymo“, – įsitikinęs prezidentas.

„Dėkoju visiems mūsų kovotojams, kurie didvyriškai laiko Bachmuto kryptį, Soledarą, Avdijivką, Marijinką, Kremensko kryptį ir visą Donbasą – regioną, kuris iki Rusijos atėjimo buvo vienas stipriausių Ukrainoje ir kurį Rusija naikina iki pat išdegintos žemės. Net toks žiaurumas priešui nieko neduos“, – sakė V. Zelenskis.

06:48 Vašingtonas apie V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimą: matome kaip Baltarusija perleido savo nepriklausomybę Rusijai

Vašingtone Nedas Price'as, Valstybės departamento atstovas spaudai, pasišaipė iš Rusijos vadovo komentarų, kuriuose jis sako, kad neketina okupuoti Baltarusijos.

„Manau, kad tokį pareiškimą reikia vertinti kaip didžiausią ironiją iš lyderio, kuris šiuo metu, dabar, siekia smurtu absorbuoti savo kitą taikų kaimyną“, – teigė N. Price'as.

„Matėme, kaip A. Lukašenkos režimas iš esmės perleido savo suverenitetą – perleido savo nepriklausomybę – Rusijai“, – sakė N. Price'as.

VŽ primena, kad pirmadienį V. Putinas susitiko su A. Lukašenka ir aptarė „bendradarbiavimo klausimus“.

Kaip teigė A. Lukašenka, jis susitikime paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir teigė, kad Rusija ir Baltarusija yra „atviros dialogui su kitomis valstybėmis, įskaitant iš Europos“.

„Tikiuosi, kad netrukus jie įsiklausys į proto balsą“, – sakė A. Lukašenka.

06:45 Suomija ketina išsiųsti dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą

Sauli Niinisto, Suomijos prezidentas, Rygoje vykusiame Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadovų susitikime pareiškė, kad jo šalis ruošia dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Pasak prezidento, parama Ukrainai turi būti tęsiama tol, kol įsivyraus taika, kurios tauta nusipelnė. Taip pat jis pažymėjo, kad sunku nuspėti, kada šis laikas gali ateiti.

„Šiandien tarp JEF vadovų aptarėme mūsų neabejotiną įsipareigojimą remti Ukrainą ir tai, kaip pagerinti saugumą Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė N. Niinisto.

06:35 V. Putinas: padėtis aneksuotose teritorijose yra „labai sudėtinga“

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, pareiškė, kad padėtis keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Maskva paskelbė Rusijos dalimi, yra „labai sudėtinga“.

Kaip skelbia „Reuters“, komentaruose, išsakytuose per Saugumo tarnybų dieną, V. Putinas taip pat nurodė sustiprinti Rusijos sienas ir pavedė specialiosioms tarnyboms labiau kontroliuoti visuomenę ir užtikrinti žmonių saugumą Rusijos kontroliuojamose Ukrainos dalyse.

„Taip, jums dabar sunku. Padėtis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ (taip Rusija vadina būtent šias aneksuotas Ukrainos dalis – VŽ), Chersono ir Zaporižios srityse yra nepaprastai sudėtinga“, – sakė jis saugumo tarnybų pareigūnams.