Ukraina skelbia, kad rytuose šią savaitę įvyko beveik 400 susirėmimų; Lenkija atšaukia veto dėl paramos paketo Ukrainai

• Rusijos paskirtas Donecko meras teigė, kad Ukraina surengė didžiausią ataką nuo 2014-ųjų.
• Jei JAV perduos Kyjivui oro gynybos sistemas „Patriot“, tai bus „dar vienas provokacinis žingsnis, galintis sukelti nenuspėjamų pasekmių“, pareiškė Rusijos ambasada Vašingtone.
• Rusijos pajėgos į Ukrainą šiemet paleido 5.000 raketų, skelbia V. Zelenskio įkurtas fondas „United24“.
• Baltarusijos kariai, vykdydami netikėtą kovinės parengties patikrinimą, jau grįžta atgal į savo nuolatinę lokaciją.
• Rusijos kariuomenė į Kalugos srityje esančią Kozelskio branduolio ginklo paleidimo bazę pakrovė termobranduolinę balistinę raketą „Yars“.

Trečiadienio naujienas skaitykite čia.

[infogram id="957d120a-05c7-4afa-88fe-35f4d951eb86" prefix="8O0" format="interactive" title="2022-12-14 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Ketvirtadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 7 val.

21:54 Ganos prezidentas apkaltino Burkina Faso vyriausybę bendradarbiaujant su „Wagner“ grupuote

Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo pareiškė, kad jos kaimynės Burkina Faso vyriausybė bendradarbiauja su Jevgenijaus Prigožino valdoma „Wagner“ samdinių grupuote, kariaujančia rytų Ukrainoje, rašo „BBC Russian“.

N. Akufo-Addo tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu.

„Šiandien Rusijos samdiniai yra prie mūsų šiaurinių sienų. Burkina Fasas, sekdamas Malio pavyzdžiu, sudarė susitarimą su „Wagner“ pajėgomis“, – kalbėjo Ganos lyderis.

„Mūsų informacija, jiems kaip atlygis buvo pažadėta kasykla pietinėje Burkina Faso dalyje“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad Gana griežtai smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje.

21:32 ES lyderiai nurodė ministrams iki gruodžio 19-osios susitarti dėl dujų kainos lubų

Europos Sąjungos lyderiai nurodė energetikos ministrams kitą savaitę sutarti, kokia turėtų būti dujų kainų viršutinė riba, pranešė prezidentas Gitanas Nausėda

„Energetikos kainų prasme ir ypač vadinamosios kainų kepurės nustatymo požiūriu taip pat įrašyta po mūsų bendrų diskusijų ir derybų, kad energetikos ministrai turi sutarti iki labai konkrečios datos, gruodžio 19 dienos“, – po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė jis.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

20:58 Dėl išimčių Rusijos sankcijose ES lyderiai paliko susitarti ambasadoriams ir EK

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK).

Po EVT posėdžio Lietuvos prezidentas žurnalistams sakė atkreipęs kolegų dėmesį, kad šie pasiūlymai nėra priimtini, kad „tai yra iš esmės sankcijų sušvelninimas dengiantis gana gražiais humanitariniais klausimais, tai yra maisto saugumo ir maisto trūkumo klausimais“.

„Mūsų įsitikinimu ir mūsų nuogąstavimu, tai gali reikšti, kad pasinaudodami šiomis išlygomis rusų oligarchai galės tvarkytis savo reikaliukus ir tokių būdu finansuoti tolesnį Kremliaus karą, kadangi tai yra artimi Kremliui oligarchai“, – teigė G. Nausėda.

„Atsirado kelios valstybės, kurios išreiškė solidarumą ir nuogąstavimus, Baltijos valstybės, Lenkija. Sutarėme, kad mūsų ambasadoriai dirbs šiuo klausimu ir kad šiuo klausimu didesnio vaidmens imsis Europos Komisija“, – sakė jis.

Lietuvos vadovas tvirtino, kad palankiai įvertintas buvo jo siūlymas prailgti sankcijų galiojimo ir peržiūros laikotarpį nuo šešių iki dvylikos mėnesių.

20:44 Vokietija nusiuntė papildomų raketų oro gynybos sistemos IRIS-T

Vokietijos vyriausybė skelbia, kad perdavė Ukrainai papildomų raketų oro gynybos sistemoms IRIS-T, rašo „The Guardian“.

Pastarąją savaitę Vokietija taip pat perdavė 34 greitosios pagalbos automobilius, 18 sunkvežimių, 12 šarvuotų transporto mašinų bei 78.500 artilerijos sviedinių ir granatsvaidžių amunicijos.

20:25 Rusijos menininkė teisiama už parduotuvėje paliktas žinutes apie karą Ukrainoje

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas.

Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Socialiniuose tinkluose jos šalininkų paskelbtame vaizdo įraše 32-ejų mergina šypsojosi, kai buvo atvežta į Sankt Peterburgo teismą surakinta antrankiais ir apsirengusi ryškiaspalviais marškinėliais su širdies emblema.

Kovo 11 dieną A. Skočilenko pakeitė prekybos centrų lipdukus trumpomis frazėmis apie karą, ypač apie kruviną mūšį dėl Juodosios jūros uostamiesčio Mariupolio. 

Pasak Rusijos nepriklausomos interneto svetainės „Mediazona“, A. Skočilenko teisme neigė savo kaltę ir kritikavo oficialią Rusijos versiją apie šį karą.

„Šiomis dienomis per televiziją be galo daug kalbama apie tai, kad specialioji karinė operacija tapo visaverčiu karu dėl prieš mus nukreiptos nedraugiškų šalių veiklos“, – jos žodžius citavo „Mediazona“.

„Gal vis dėlto ne taip jau ir klydau?“ – pridūrė ji.

Prokurorai teigė, kad ją paskatino „propaganda“ prieš Rusijos kariuomenę.

Žiniasklaida teigė, kad A. Skočilenko buvo suimta po to, kai vienas pagyvenęs pirkėjas pasipiktino etiketėmis ir apie jas pranešė.

19:50 Ukraina eksportavo 14 mln. tonų grūdų

Daugiau nei 14 mln. tonų grūdų iš Ukrainos buvo eksportuoti, laikantis Juodosios jūros susitarimo su Rusija, Turkija ir Jungtinėmis tautomis (JT), pranešė JT atstovė.

Rebeca Grynspan, JT Prekybos ir vystymosi agentūros UNCTAD vadovė, tarpininkavusi sudarinėjant minėtą susitarimą, sakė, kad tai padėjo sumažinti globalias maisto produktų kainas septynis mėnesius iš eilės, rašo „Al Jazeera“.

„Kiekiai, apie kuriuos kalbame, yra labai reikšmingi rinkai“, – sakė ji.

19:33 ES pritarė 18 mlrd. Eur pagalbos paketui Ukrainai

Europos Sąjunga ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. Eur pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

19:15 Lenkija atšaukia veto dėl paramos paketo Ukrainai

Varšuva atšaukė savo veto dėl 18 mlrd. Eur pagalbos paketo Ukrainai 2023 metams, teigė vienas diplomatas Briuselyje, rašo „Al Jazeera“.

Jis sakė, kad lyderiai nesitikėjo Lenkijos prieštaravimo, tačiau veto jau yra atšauktas.
„Pasiekėme susitarimą“, – sakė diplomatas.

Kiek anksčiau Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kreipėsi į lyderius vaizdo įrašu ir paragino įveikti savo prieštaravimus.

„Aš jūsų labai prašau užtikrinti, kad mūsų kova dėl taikos Ukrainoje ir visoje Europoje nepriklausytų nuo nesusipratimų ir priešpriešų tarp atskirų ES narių“, – sakė jis.

18:59 JK gynybos sekretorius: Ukrainai reikia ilgo nuotolio ginklų

Benas Wallace‘as, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius, teigė, kad Ukrainai reikia ilgo nuotolio raketų ir neatmetė galimybės perduoti „Storm Shadow“ sparnuotųjų raketų, galinčių smogti 560 km atstumu, sveriančių 1.300 kg ir galinčių nešti 450 kg sprogmenų.

Žurnalistų paklaustas dėl galimo jų perdavimo, šis teigė nespekuliuosiantis, kokie ginklai bus pristatyti Kyjivui.

Anksčiau gynybos sekretorius minėjo, kad JK gali perduoti daugiau ginkluotės, jei Rusija nesiliaus bombarduoti civilinės infrastruktūros, rašo „BBC Russian“.

18:28 Lenkija tieks naftą Vokietijos PCK perdirbimo gamyklai

Vokietijos Schwedto mieste veikianti naftos perdirbimo gamykla apsirūpins žaliava iš Lenkijos, o tai leis gamyklai atsisakyti rusiškos naftos importo, pranešė Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovas, kurį cituoja „Al Jazeera“.

Tiekimas iš Lenkijos leis užtikrinti gamyklos veiklą 70% pajėgumu.

Vokietija siekia iki metų pabaigos atsisakyti naftos iš Rusijos, o kompanijai PCK priklausanti gamykla Schwedte aprūpina 90% Berlyno miesto kuro poreikio.

Dėl naftos tiekimo susitarimo Lenkija ir Vokietija tarėsi jau kurį laiką.

Abi pusės nori užtikrinti, kad perdirbimo gamyklos Gdansko ir Plocko, bei Schwedto ir Leuno miestuose galėtų užsitikrinti pakankamą žaliavos tiekimą.

„Lenkija nori šį žingsnį žengti kartu su mumis“, – anksčiau šį mėnesį sakė Michaelis Kellneris, Vokietijos ekonomikos ministro patarėjas.

„Tiekimo saugumas gali būti užtikrintas, todėl garantuojame, kad darbai Schwedte tęsis“, – kalbėdamas parlamentui teigė jis.

18:15 JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmonių

Iždo ir Valstybės departamentai ketvirtadienį pranešė, kad JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirui Potaninui, ir taip prisidėjo prie pastangų apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje.

„Rosbank“ ir kitų su Rusijos finansų sektoriumi susijusių subjektų įtraukimas į sąrašą atliekamas „kartu su JAV valstybės departamento sprendimu įtraukti į sąrašą vieną turtingiausių Rusijos žmonių, Vladimirą Potaniną“, sakoma Iždo departamento pranešime.

18:03 Ukraina: rytuose šią savaitę įvyko beveik 400 susirėmimų

Aukšto rango Ukrainos karininkas, brigados generolas Oleksyjus Hromovas, teigė, kad per šią savaitę šalies rytuose įvyko apie 400 susirėmimų su Rusijos pajėgomis.

Ukrainos kariuomenės Pagrindinio operacinio direktorato vado pavaduotojas teigė, kad Rusija ir toliau intensyviai raketomis ir artilerija apšaudo Ukrainos pozicijas plačiame fronto ruože, karininką cituoja CNN.

„Nuo gruodžio 8 dienos priešas paleido 41 raketą“, – teigė O. Hromovas ir pridūrė, kad 38 iš šių smūgių surengti sistemomis S-300.

Rusija taip pat paleido 32 dronus prieš Ukrainos infrastruktūrą, tačiau karininkas pabrėžė, kad didžioji dalis dronų buvo numušti.

„388 susirėmimai su priešo pajėgomis įvyko rytų Ukrainoje šią savaitę“, – sakė O. Hromovas.

17:50 Vatikanas patvirtino atsiprašęs Maskvos dėl popiežiaus komentarų

Vatikanas ketvirtadienį patvirtino, kad atsiprašė Rusijos po to, kai popiežius Pranciškus savo komentaruose išskyrė numanomą žiaurų Rusijos etninių mažumų vaidmenį kare Ukrainoje.

Šventojo Sosto atstovas spaudai Matteo Bruni buvo paklaustas apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos ketvirtadienio pareiškimą, kad Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų.

„Dabar galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu būta diplomatinių kontaktų“, – sakė jis.

Popiežius Pranciškus lapkritį viename interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o M. Zacharova šiuos komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.

Maskva kaltinama, kad šaukdama vyrus į karą Ukrainoje, neproporcingai daug jų pritraukia iš etninių mažumų Sibire ir Kaukazo regione.

17:08 Sprogus Ukrainos pareigūno dovanai, hospitalizuotas Lenkijos policijos viršininkas

Lenkijos policijos viršininkas Jaroslawas Szymczykas buvo paguldytas į ligoninę dėl lengvų sužalojimų, sprogus iš vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno gautai dovanai, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Vakar 7 val. 50 min. (vietos, 8 val. 50 min. Lietuvos laiku) įvyko sprogimas šalia policijos viršininko kabineto esančioje patalpoje“, – sakoma pareiškime.

„Viena iš dovanų, kurias policijos viršininkas gavo per savo darbo vizitą Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis, sprogo“, – priduriama pranešime.

Vizito metu J. Szymczykas susitiko su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais, o „dovana buvo vieno iš Ukrainos tarnybų vadovų“, nurodė ministerija.

Pasak VRM, policijos viršininkas patyrė „lengvų“ sužalojimų ir tebėra stebimas ligoninėje.

Nacionalinės policijos būstinės civilis darbuotojas taip pat patyrė nedidelių sužalojimų, bet jam hospitalizacijos neprireikė.

„Lenkijos pusė paprašė Ukrainos pusės pateikti paaiškinimą“, – pridūrė ministerija.

16:58 Ukrainos kariuomenės vadas: teko atleisti 10 generolų, 1 nusišovė

Interviu leidiniui „The Economist“ davęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas teigė, kad nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios vasario mėnesį jam jau teko atleisti 10 generolų, o dar vienas pakėlė ranką prieš save.

„Visada galima išlikti normaliam. Išlikti žmogumi bet kokioje situacijoje yra svarbiausias dalykas. Nuo karo pradžios aš jau atleidau 10 generolų, nes jie negalėjo susitvarkyti. Dar vienas nusišovė“, – sakė V. Zalužnas.

16:39 Kremlius: Azerbaidžano sprendimas dėl pagalbos Ukrainai – gluminantis

Rusija „gluminančiu“ pavadino Azerbaidžano sprendimą suteikti Ukrainai humanitarinės pagalbos siuntą.

Gruodžio 10 dieną Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad paruoštas humanitarinės pagalbos krovinys, į kurį pateko 45 elektros transformatorinės ir 50 generatorių, o bendra siuntos vertė siekė apie 800.000 USD.

„Šitoks Baku žingsnis yra gluminantis. Dalis specialios karinės operacijos, kurią vykdo Rusijos federacijos ginkluotosios pajėgos, yra karinės infrastruktūros, kurią Kyjivo režimas naudoja karo tikslais, sunaikinimas. Azerbaidžano siunta, kuri greičiausiai fundamentaliai nepakeis situacijos, nepriskiriama humanitarinei pagalbai“, – Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

16:18 V. Zalužnas: neabejoju, kad jie vėl bandys paimti Kyjivą

Valerijus Zalužnas, Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas, duodamas interviu leidiniui „The Economist“, teigė, kad didelio masto operacijoms šiuo metu trūksta įrangos, tačiau nepaisant to, viena tokia operacija šiuo metu yra ruošiama.

„Su tokiais ištekliais aš negaliu vykdyti jokių naujų didelių operacijų, nors prie vienos tokios šiuo metu dirbame. Ji dar ruošiama, jūs jos dar nematote. Naudojame daug mažiau sviedinių“, – kalbėjo V. Zalužnas.

„Žinau, kad galiu nugalėti šį priešą. Bet man reikia resursų. Man reikia 300 tankų, 600-700 pėstininkų kovos mašinų, 500 haubicų. Tada, manau, yra visiškai realu sugrįžti prie vasario 23 dienos sienų. Bet aš negaliu to padaryti su dviem brigadomis. Gaunu, ką gaunu, bet tai yra mažiau negu reikia“, – teigė kariuomenės vadas.

Paklaustas apie Rusijos mobilizaciją, jis pabrėžė, kad negalima sakyti, jog ji nepadėjo. 

„Netiesa, kad jų problemos yra tokios didelės, kad jie tiesiog nekovos. Jie kausis. Caras pasakys eiti į karą ir jie eis. Studijavau abiejų Čečėnijos karų istoriją – buvo tas pats. Jie gal nebus gerai apginkluoti, bet vis tiek bus problema mums. Skaičiuojame, kad jie turi 1,2-1,5 mln. žmonių rezervą. Rusai dabar ruošia šviežius 200.000 karių. Aš neabejoju, kad jie vėl bandys paimti Kyjivą“, – sakė V. Zalužnas.

15:59 JAV svarsto siųsti Kyjivui „protingų bombų“ įrangą

Jungtinės Valstijos svarsto nusiųsti Kyjivui specialios elektroninės įrangos, kuri gali paprastus artilerijos sviedinius paversti preciziškai valdomais, rašo „The Washington Post“.

Leidinio cituojami neįvardinti JAV pareigūnai teigė, kad tai leistų smarkiai padidinti sviedinių taiklumą.

Įrangą taip pat galima montuoti prie bombonešių, naikintuvų ir kitokios ginkluotės, sukuriant jungtinę koordinuotą tiesioginio smūgio amunicijos sistemą, galinčią smogti tam pačiam taikiniui iš skirtingos ginkluotės vienu metu.

Anot leidinio, kol kas neaišku, ar prezidentas Joe Bidenas jau patvirtino šios įrangos perdavimą.

15:35 V. Putinas: Rusija sankcijų poveikį kompensuos dujų pardavimais į rytus

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, kalbėdamas Rusijos televizijose transliuotame vaizdo įraše, teigė, kad šalis bandys kompensuoti finansinį sankcijų poveikį didinant prekybos gamtinėmis dujomis apimtis su kaimynais rytuose.

Jis tai papt kalbėjo apie ekonominių ryšių gilinimą su Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis, reaguojant į Vakarų įvestas sankcijas, rašo „Reuters“.

Susitikimo su kitais valdžios atstovais metu V. Putinas išgirdo prognozę, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas 2022 susitrauks 2,5%.

„Pašalinsime apribojimus logistikos ir finansų srityje. Leiskite priminsiu, kad įvesdamos sankcijas, Vakarų šalys norėjo nustumti Rusiją į pasaulio vystymosi periferiją. Tačiau mes niekada nesirinksime izoliacijos kelio, – kalbėjo V. Putinas, – priešingai, plečiame ir toliau plėsime bendradarbiavimą su visais, kurie turi tokį interesą“.

15:13 Vėl apšaudoma Charkivo infrastruktūra

Igoris Terechovas, Charkivo meras, socialiniuose tinkluose skelbia, kad miestas vėl apšaudomas, veikia oro pavojaus sirenos ir paragino žmones slėptis.

Olehas Synehubovas, Cherkivo regiono administracijos vadas, teigė, kad vėl apšaudomi infrastruktūros objektai.

14:49 Rusijos paskirtas Donecko meras: Ukraina surengė didžiausią ataką nuo 2014-ųjų

Ukraina surengė didžiausią ataką Donecko regione nuo 2014 metų, pareiškė Rusijos paskirtas Donecko miesto meras Aleksejus Kulemzinas.

2014-aisias Rusijos pasiųsti kovotojai užėmė Donecko miesto teritoriją, tačiau Ukrainos kontroliuojama teritorija prasideda vos keliolikos kilometrų atstumu nuo priemiesčių, todėl netoli paties miesto eina gynybinių įtvirtinimų ir fronto linija.

Donecko regione keletą mėnesių vyksta itin intensyvūs susirėmimai prie kiek labiau į šiaurę esančio Bachmuto miesto, tačiau Donecko miesto apylinkės didesnių susirėmimų ar puolamųjų veiksmų iš abiejų pusių kol kas nematė.

„Lygiai 7 val. ryte (ukrainiečiai – VŽ) apšaudė Donecko centrą masyviausia ataka nuo 2014“, – A. Kulemzinas rašė savo „Telegram“ paskyroje.

„Keturiasdešimt raketų iš BM-21 „Grad“ salvinės artilerijos raketų buvo paleista į civilius mūsų mieste“, – teigė jis ir pridūrė, kad buvo apšaudyta viena svarbi sankryža mieste bei pasidalijo apgadintų namų ir infrastruktūros nuotraukomis.

Rusijos spaudoje pranešimų apie nukentėjusius kol kas nėra.

14:42 SBU per kratas Ukrainos religinėse vietose rado propagandinės literatūros

Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad per kontržvalgybines kratas šalies bažnyčiose ir vienuolynuose rado „propagandinės literatūros“. 

Trečiadienį per kratas SBU, be kita ko, aptiko ir rusiškų pasų. 

Mažiau nei prieš mėnesį SBU paskelbė apie „kontržvalgybines priemones“ daugiau nei dešimtyje religinių vietų keliuose Ukrainos regionuose, įskaitant vakarinę Lvivo sritį, Chersono sritį pietuose ir Žytomyro sritį šiaurės vakaruose. 

„Leidiniuose Rusijos Federacijos atstovai neigia ukrainiečių tautos, jos kalbos ir kultūros egzistavimą ir abejoja Ukrainos valstybingumu“, – teigė SBU.

SBU taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose matyti prorusiški dokumentai, rusiški pasai, Georgijaus juostelės ir Rusijos karinė simbolika, kurią šiuo metu aktyviai naudoja karo šalininkai.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas imsis visų įmanomų priemonių, kad pažabotų šalyje veikiančių religinių organizacijų, susijusių su Maskva, veiklą. 

14:15 Daugiau nei trečdalis į Vokietiją atvykusių pabėgėlių norėtų ten likti

Kaip rodo Vokietijos vyriausybės užsakymu atlikta apklausa, daugiau nei trečdalis, arba 37%, apklaustų karo pabėgėlių iš Ukrainos norėtų likti šalyje visam laikui.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario mėnesį į Vokietiją pasitraukė daugiau nei milijonas žmonių. Ji yra antra daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos priėmusi šalis po Lenkijos.

Apklausoje dalyvavo 11.225 respondentų. 34%atsakeė ketinantys pasilikti iki karo pabaigos, dar 2% nurodė ketinantys išvykti greičiau nei per metus, rašo „The Guardian“.

14:07 EP pripažino Holodomorą ukrainiečių genocidu

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje pripažino Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu.

Kaip skelbia „Ukrinform“, už dokumentą balsavo 507 europarlamentarai, prieš – 12, susilaikė 17.

„EP pripažįsta Holodomorą – dirbtinį badą Ukrainoje 1932–1933 m., kurį sukėlė sąmoningi sovietų režimo veiksmai, genocidu prieš Ukrainos žmones; griežtai smerkia tokius totalitarinio sovietų režimo veiksmus, dėl kurių žuvo milijonai ukrainiečių ir kurie smarkiai pakirto Ukrainos visuomenės pamatus“, – sakoma dokumente.

13:53 Chersone po Rusijos apšaudymo dingo elektra

Chersoną ketvirtadienį apšaudžius Rusijos kariuomenei, pietiniame Ukrainos mieste dingo elektra, pranešė regiono gubernatorius.

Anksčiau pranešta, kad per atakas prieš atkovotą miesto centrą žuvo mažiausiai du žmonės.

„Dėl priešo apšaudymo Chersonas visiškai liko be elektros energijos. Tęsiamas intensyvus kritinės infrastruktūros objekto miesto uosto teritorijoje apšaudymas. Atsiradus pirmai galimybei, elektros tarnybos darbuotojai pradės atkurti elektros tiekimą“, – socialiniame tinkle pranešė Jaroslavas Januševičius.

13:31 Chersono mieste vis dar gyvena 100.000 žmonių

Ukrainos ministerija, atsakinga už atkovotų teritorijų reintegraciją, ketvirtadienį pranešė, kad nuo tada, kai Kyjivo ginkluotosios pajėgos atgavo Chersoną, iš jo išvyko 11.000 žmonių, kurių didžiąją dalį evakavo vyriausybė.

Regiono pareigūnai taip pat apskaičiavo, kad rusų okupacijos metu Chersone liko gyventi apie 100.000 gyventojų. 

„Deja, nuolatinis apšaudymas neleidžia (Chersono miestui) visiškai atkurti normalaus gyvenimo“, – ministerijos pranešime cituojama Iryna Vereščuk, Ukrainos premjero pavaduotoja. 

13:25 G. Nausėda žada kelti išimčių Rusijos sankcijoms klausimą EVT

Kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms siūlant naujausiame sankcijų pakete Rusijai taikyti išimtis trąšų ir grūdų eksportui, Gitanas Nausėda, prezidentas, pabrėžia, jog Lietuva su kai kuriomis partnerėmis tam nepritaria ir žada kelti šį klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu“, – BNS ketvirtadienį sakė Tomas Beržinskas, prezidento patarėjas.

Pats G. Nausėda pabrėžė, kad maisto saugumas neturi būti priedanga silpninti sankcijas Rusijai.

„Devintasis sankcijų paketas – jau pakeliui. Maisto saugumas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga silpninti mūsų sankcijas! Sankcionuotiems Rusijos oligarchams neturėtų būti leista pasiekti jų užšaldytų lėšų ir toliau krautis turtą, kol Ukrainiečių civiliai miršta nuo Rusijos bombų“, – tviteryje pareiškė prezidentas prieš EVT.

Žurnalistams prieš EVT posėdį G. Nausėda Briuselyje akcentavo, kad politinėje darbotvarkėje parama Ukrainai išlieka prioritetu bei sveikino sprendimą įtraukti Lietuvos pasiūlymus į ES 9-ąjį sankcijų paketą Rusijai – per 200 juridinių ir fizinių asmenų, keturis „dezinformacijos kanalus“, tris bankus.

VŽ rašė, kad Baltijos šalys ir Lenkija dėl išimčių maisto eksportui blokuoja naujas sankcijas Rusijai.

13:20 JK ginkluotųjų pajėgų vadas: Rusija pralaimi ir karas jai tik sunkės

Rusija pralaimi, laisvasis pasaulis laimi, o karas Ukrainoje Maskvos pajėgoms tik sunkės, nes joms trūksta amunicijos, trečiadienį pareiškė Tony Radakinas, Jungtinės Karalystės (JK) ginkluotųjų pajėgų vadovas.

„Rusijai nepavyko ir toliau nepavyks įgyvendinti visų savo karo tikslų“, – sakė T. Radakinas kalboje Londone ir pridūrė, kad invazija į Ukrainą Rusijai „tik blogės“.

Pasak jo, Rusijos pajėgoms trūksta amunicijos, o tai mažina jų gebėjimą vykdyti sėkmingas antžemines puolamąsias operacijas.

Nors jis pažymėjo, kad dabar yra sudėtingi laikai dėl autoritarizmo grėsmės, bet jis džiaugiasi kolektyviniu Vakarų atsakų į Rusijos grėsmę.

Tai atnešė „tikrą pergalę mūsų rankose“ ir pasiuntė galingą žinią kitoms autoritarinėms valstybėms, teigė T. Radakinas.

12:56 NVO: rusų propaganda oportunistinė, tampa vis absurdiškesnė

Rusijos propaganda ir dezinformacija išlieka oportunistinė, sako Lukas Andriukaitis, analizę Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje atlikusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas.

L. Andriukaičio teigimu, propagandos sklaidos metodai visose šalyse yra panašūs, o naratyvai iš esmės kartojasi. Radus, kad Lenkijoje veikia migrantų krizės naratyvas, ten jis buvo dažniau kartojamas.

„Pagrindiniai dalykai, ką rekomenduotume, tai ieškoti savitarpio bendradarbiavimo būdų tarp įvairių sektorių: tiek NVO, tiek valstybės, rasti, kas apsiimtų koordinavimą, sukurti bendrą monitoringo sistemą, kad būtų galima aiškiai dalintis rezultatais“, – kalbėjo L. Andriukaitis.

Tuo metu Viktoras Daukšas, nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ vadovas, sako, kad Rusijos propaganda tampa vis absurdiškesnė.

„Rusijos dezinformacija perėjo į tokio lygio nesąmones: nuo kovinių odų ar paukščių, jog jie numuša lėktuvus, iki visiško absurdo“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Pasak jo, Kremlius pernai propagandai išleido 1,5 mlrd. USD, o šiemet – tris kartus daugiau.

12:51 Į Ukrainą šiemet paleista per 5.000 raketų

Rusijos pajėgos į Ukrainą šiemet paleido 5.000 raketų, skelbia V. Zelenskio įkurtas fondas „United24“.

12:38 Baltarusijos kariai po netikėto kovinės parengties patikrinimo grįžta į savo nuolatinę lokaciją

Baltarusijoje į pasienio su Ukraina regionus perkelta oro desanto brigada jau grįžta į Brestą, praneša stebėsenos grupė „Belaruski hajun“

Pasak jos, vykdydami netikėtą kovinės parengties patikrinimą, kariai jau atlieka žygį iš užduočių vykdymo rajono į nuolatinės lokacijos vietą.

12:26 Rusija: Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų apie tautines mažumas

Ketvirtadienį Rusija pranešė, kad gavo Vatikano atsiprašymą dėl popiežiaus Pranciškaus praėjusį mėnesį išsakytų pastabų, kad kai kurių etninių mažumų grupių rusų kariai buvo „žiauriausi“ kariai, kovojantys Ukrainoje.

Kaip skelbia „The Guardian“, Marija Zacharova, užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai, per konferenciją Maskvoje sakė, kad Rusija dabar laiko šį klausimą uždarytu ir tikisi konstruktyvaus Rusijos ir Vatikano dialogo.

Anksčiau popiežius Pranciškus paskelbtame interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

12:20 Rusija į Kozelskio branduolinio ginklo bazę pakrovė raketą „Yars“

Rusijos kariuomenė į Kalugos srityje esančią Kozelskio branduolio ginklo paleidimo bazę pakrovė termobranduolinę balistinę raketą „Yars“.

„Ši operacija svarbi tuo, kad raketa, kaip ir planuota, pradės kovinę tarnybą. Tėvynė gaus dar vieną branduolinės raketinės ginkluotės pavyzdį, kuris leis mums spręsti bet kokias strateginio lygmens užduotis“, – sakė Aleksejus Sokolovas, Kozelskio raketinės bazės vadas, vaizdo įraše, kuriuo Rusijos gynybos ministerija pasidalijo kartu su pareiškimu.

11:44 Apšaudytas Chersonas, žuvo du žmonės

Papildyta 12:10 val. 

Ketvirtadienį per Rusijos apšaudymą Chersono mieste žuvo du žmonės, pranešė Kyrylo Tymočenko, Ukrainos prezidento patarėjas.

Anot jo, smūgiai suduoti per 100 m nuo administracijos pastato, kuris buvo apšaudytas trečiadienį.

Regioninio skubios medicinos ir nelaimių medicinos centro duomenimis, sviedinys pataikė į vietą, kurioje civiliams išduodama humanitarinė pagalba. 

11:21 Baltijos šalys ir Lenkija dėl išimčių maisto eksportui blokuoja naujas sankcijas Rusijai

Baltijos šalys ir Lenkija ketvirtadienį užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui, pranešė Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pasak jo, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

11:12 V. Zelenskis: Rusijos sportininkai neturėtų dalyvauti 2024 m. olimpiadoje 

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sportininkai turėtų būti „visiškai izoliuoti“ ir nepriimti į 2024 metų vasaros olimpines žaidynes. 

V. Zelenskis Thomui Bachui, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui, pabrėžė, kad griežtai nepritaria JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) siūlymams leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. Paryžiuje įvyksiančiose žaidynėse su sąlyga, kad jie nerungtyniaus su savo šalių spalvomis ar vėliavomis. 

JAV pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad TOK aukščiausiojo lygio susitikimo delegatai „vienbalsiai pritarė“ siekiui rasti būdą, kuris suteiktų galimybę Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į varžybas. 

V. Zelenskis pareiškė Th. Bachui, kad yra nusivylęs tuo, kad lapkričio 9 d. Rusijos olimpinio komiteto prezidentas dalyvavo TOK aukščiausiojo lygio susitikime. 

„Negalime bandyti būti neutraliais, kai griaunami taikaus gyvenimo pamatai ir ignoruojamos universalios žmogiškosios vertybės“, – teigė V. Zelenskis pareiškime. 

Jis taip pat pridūrė, kad vienintelis atsakas yra „visiška teroristinės valstybės izoliacija tarptautinėje arenoje. Ypač tai taikytina tarptautiniams sporto renginiams“. 

Šių metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse Rusijos sportininkams dėl ankstesnių dopingo vartojimo pažeidimų buvo leista varžytis tik su šalies olimpinio komiteto vėliava. Tačiau daugelis Rusijos sportininkų nepaisė draudimo ir varžėsi vilkėdami savo šalies vėliavos spalvų uniformas.

11:00 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 590 rusų karių, sunaikino penkis tankus ir devynis šarvuočius.

10:53 ES ir NATO baigia dėlioti deklaraciją, kuria ragins Rusiją nutraukti karą ir palikti Ukrainą

Tikimasi, kad po kelis mėnesius trukusio derinimo Europos Sąjunga ir NATO netrukus oficialiai paskelbs bendrą deklaraciją, kurioje paragins Rusiją nutraukti karą, pasitraukti iš Ukrainos ir įsipareigos visapusiškai remti nuo agresijos besiginančią šalį.

Kaip skelbia leidinys „Polico“, remdamasis matytu dokumentu, jame numatyti teiginiai nėra išskirtiniai, bet tai yra didelis diplomatinis laimėjimas, nes derybos dėl jo užtruko kelis mėnesius. Iš pradžių tikėtasi, kad deklaracija bus pasirašyta per NATO aukščiausio lygio susitikimą Madride, kuris vyko birželį.

Plačiau skaitykite čia.

10:28 Rusija grasina naikinti sąjungininkų tiekiamus ginklus Ukrainai 

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, ketvirtadienį pareiškė, kad visi ginklai, kuriuos Vakarai tiekia Ukrainai, yra teisėti Rusijos taikiniai ir kad jie bus sunaikinti arba konfiskuoti.

10:15 Dėl karo žuvo 447 vaikai

Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje žuvo 447 vaikai, dar 856 buvo sužeisti.

Pažymima, kad skaičius gali būti didesnis, nes Generalinė prokuratūra negali gauti duomenų iš okupuotų teritorijų.

10:06 JAV įstatymų leidėjai siūlo išmesti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos

JAV įstatymų leidėjai, demokratas Steve'as Cohenas ir respublikonas Joe Wilsonas, vadovaujantys Helsinkio komisijai, pateikė šalies Kongresui rezoliuciją, kurioje ragina Joe Bideną, prezidentą, atšaukti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos.

Kaip skelbia leidinys „Foreign Policy“, dviejų partijų Helsinkio komisija siūlo pripažinti, kad agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą pažeidžia JT tikslus ir principus.

Ekspertai skeptiškai vertina realią galimybę pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos, nes JT Chartijoje nėra nuostatų, kurios leistų pašalinti nuolatinę narę. Norint ją pašalinti, reikės iš dalies pakeisti Chartiją, tačiau tam reikia visų nuolatinių Saugumo Tarybos narių sutikimo. Taigi Rusija gali vetuoti šį pasiūlymą.

Kadangi Rusija vietą JT Saugumo Taryboje „paveldėjo“ iš Sovietų Sąjungos, yra siūloma užginčyti jos, kaip SSRS teisių perėmėjos, statusą.

09:58 Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė 50 mln. Eur vertės planą Ukrainai

Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė 50 mln. Eur vertės 2023–2026 m. veiksmų planą Ukrainai.

„Veiksmų planas „Atsparumas, atsigavimas ir rekonstrukcija“ (2023–2026 m.) buvo parengtas glaudžiai konsultuojantis su Ukrainos valdžios institucijomis. Tai dalis mūsų organizacijos indėlio į šalies, susidūrusios su žiauria Rusijos Federacijos agresija ir milžiniškais sugriovimais, atstatymo procesą ir atsigavimą“, – pranešime, kurį citavo „Ukrinform“, sakė Marija Pejčinovič Burič, komiteto vadovė.

Ji pridūrė, kad naujuoju veiksmų planu siekiama didinti valstybės institucijų atsparumą stiprinant demokratinį valdymą, teisinę valstybę ir piliečių žmogaus teisių apsaugą.

09:42 Per gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje žuvo 2 žmonės

Per didelį gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje Sibiro rytuose ketvirtadienį žuvo du ir buvo sužeisti dar penki žmonės, pranešė pareigūnai.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje neįprastai dažnai kyla didelių gaisrų – prekybos centruose, gamyklose, kituose objektuose.

Naujausias gaisras kilo maždaug 6 val. vietos laiku naftos perdirbimo gamykloje Angarsko mieste Irkutsko srityje.

Srities gubernatorius Igoris Kobzevas sakė, kad žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti. Vienas sužeistųjų hospitalizuotas.

Remdamasis Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, gubernatorius per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė, kad gaisrą tikriausiai sukėlė „užteršimas dujomis“.

Pradėtas kriminalinis tyrimas dėl pramonei nustatytų saugumo taisyklių pažeidimo.

09:23 Rusija gąsdina JAV dėl „Patriot“ sistemų perdavimo Kyjivui

Jei JAV perduos Kyjivui oro gynybos sistemas „Patriot“, tai bus „dar vienas provokacinis žingsnis, galintis sukelti nenuspėjamų pasekmių“, pareiškė Rusijos ambasada Vašingtone.

„JAV pradėta informacinė kampanija apie tariamai būsimą aukštųjų technologijų priešlėktuvinės gynybos sistemų siuntą Kyjivui, – Rusijos diplomatų pranešimą citavo valstybinė žiniasklaida TASS. – Jei ši informacija pasitvirtins, tapsime dar vieno provokacinio administracijos žingsnio liudininkais, galinčio sukelti nenuspėjamų pasekmių.“

VŽ primena, kad JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kuriuose remiantis saugumo pareigūnais, pristatomi planai Ukrainai perduoti „Patriot“ gynybos sistemas. Pasak pareigūnų, kai planą patvirtins Lloydas Austinas, gynybos sekretorius, jį palaimins ir Joe Bidenas, prezidentas.

„JAV, net ir nesuteikdamos „Patriot“, vis giliau įsitraukia į konfliktą posovietinėje respublikoje. Didėja ginklų srautas, plečiamas Ukrainos kariškių mokymas, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekiama žvalgybinė informacija. Vis dažniau diskutuojama apie amerikiečių karinių specialistų siuntimą į kovos zoną. Be to, JAV piliečiai dalyvauja konfrontacijoje kaip samdiniai“, – aiškino jie.

„Ši Vašingtono linija daro didžiulę žalą ne tik Rusijos ir Amerikos santykiams, bet ir kelia papildomą riziką pasaulio saugumui. Būtent JAV yra atsakingos už Ukrainos konflikto pratęsimą ir eskalavimą“, – pridūrė ambasada.

09:13 JK: Baltarusija ir Rusija nesudarys pajėgų, galinčių atakuoti Šiaurės Ukrainą

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi savo žvalgybos informacija, skelbia, kad mažai tikėtina, jog gruodžio 13 d. vykęs netikėtas Baltarusijos pajėgų karinės parengties patikrinimas buvo bandymas formuoti pajėgas Ukrainos puolimui.

„Baltarusija atliko pagrindinį vaidmenį sudarant sąlygas Rusijos puolimui Kyjivo link nuo 2022 m. vasario 24 d. Tačiau šiuo metu mažai tikėtina, kad besitreniruojantys Baltarusijos kariai ir Rusijos daliniai sudarys pajėgas, galinčias sėkmingai surengti naują puolimą į Šiaurės Ukrainą“, – mano JK.

08:47 Generalinis štabas: Rusija ir toliau telkia savo puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija ir toliau telkia savo puolimą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis.

Ukrainos teigimu, rusai per parą surengė 8 raketinius smūgius Donecko srities infrastruktūrai.

„Remiantis turima informacija, okupantai kasinėjo vasarnamius ir Konkos bei Čaikos upių pakrantes Chersono srities Oleškivsko miesto teritorinėje bendruomenėje“, – sako Generalinis štabas, ir priduria, kad iš Velykio Potiomkino gyvenvietės toje pačioje srityje prievarta buvo išvežti vietos gyventojai.

Ukrainos pajėgos per praėjusią dieną sudavė 13 smūgių rusų karių stovykloms, ginkluotės sandėliams.

08:33 V. Zelenskis sveikina Čekijos sprendimą Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį sveikino Čekijos Senato sprendimą 1932–1933 metų Holodomorą pripažinti ukrainiečių genocidu.

„Sveikinu Čekijos Senato sprendimą pripažinti Holodomorą ukrainiečių genocidu. Dėkingas draugams čekams už tiesos įtvirtinimą ir istorinio teisingumo atkūrimą“, – socialiniame tinkle „Twiiter“ parašė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusija neišvengiamai bus nubausta už visus praeities ir dabartinius nusikaltimus.

Žemieji Čekijos parlamento Deputatų Rūmai analogišką sprendimą priėmė balandžio mėnesį. 

Įvairiais vertinimais, per Josifo Stalino sukeltą 1932–1933 metų badą žuvo nuo 3,9 mln. iki 10 mln. ukrainiečių.

Ukrainiečių genocidu Holodomorą oficialiai yra pripažinusios 23 valstybės, tarp jų Vokietija, tokį sprendimą priėmusi praeitą mėnesį.

Ukrainos Mariupolio mieste rusų okupantai spalį nukėlė paminklą Holodomoro aukoms, pavadinę jį „dezinformacijos valstybiniu lygiu“ simboliu.

08:31 Ukrainoje konfiskuotas V. Janukovyčiaus turtas

Ukrainos aukščiausiasis antikorupcinis teismas, patenkinęs Teisingumo ministerijos ieškinį, konfiskavo Viktoro Janukovyčiaus, buvusio prorusiško Ukrainos prezidento, turtą.

Kaip skelbia „Unian“, iš V. Janukovyčiaus konfiskuota Mežyhirjos rezidencija, viešbučių ir restoranų kompleksas Sucholučėje, butas Obolonskaja krantinėje, automobilių stovėjimo vietos, 31 mln. UAH ir 84.900 USD, įmonių „Tantalit“ ir „Dom Lesnik“ dalis, 537 kultūros vertybės (paveikslai, knygos ir pan.), kurių vertė 18.7 mln. Eur.

08:24 Kanada atšaukia išimtį dėl sankcijų „Nord Stream 1“ remontui

Trečiadienį Kanada pranešė, kad atšauks sankcijų išimtį, kuri leido Monrealyje remontuoti didžiausio Rusijos dujotiekio į Europą „Nord Stream 1“ turbinas ir grąžinti jas į Vokietiją.

Bendrame pareiškime Melanie Joly, Kanados užsienio reikalų ministrė, ir Jonathanas Wilkinsonas, gamtos išteklių ministras, sakė: „V. Putinas buvo priverstas parodyti, kad jis niekada neketino grąžinti „Nord Stream 1“ į visišką eksploataciją ir kad pats dujotiekis tapo neveikiantis.“

VŽ primena, kad rugpjūčio 31 d. „Nord Stream 1“ buvo sustabdytas dėl remonto, bet taip ir nepradėtas eksploatuoti, kaip teigė Rusija, „dėl negaunamos turbinos“. Po mėnesio dėl sprogimų Baltijos jūroje jis buvo smarkiai apgadintas. Europos vyriausybės nustatė, kad abiejų „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkiai buvo sabotažas. Rusija savo kaltę dėl dujotiekių gadinimo neigia.

Anot Kanados, sprendimas sugrąžinti sankcijas buvo priimtas glaudžiai bendradarbiaujant su Ukraina, Vokietija ir kitais Europos sąjungininkais

08:08 Sprogimai Kurske

Trečiadienį vėlai vakare buvo smogta Rusijos karinei bazei Kurske. Internete platinamoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos miestą sudrebino keli sprogimai.

Antonas Heraščenko, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas, „Telegram“ paskelbė keletą atnaujintų pranešimų, kuriuose teigė, kad „nežinomas dronas“ smogė kariniam objektui.

Cituodamas Rusijos žiniasklaidos pranešimus, 22.30 val. paskelbtoje žinutėje jis teigė, kad Kurske, netoli aerodromo, įvyko „du sprogimai“.

Rusijos žiniasklaidos organizacija RIA citavo Romaną Starovoitą, srities gubernatorių, kuris sakė: „Vakare virš Kursko srities dirbo oro gynyba, aukų ir žalos nebuvo.“

07:53 ISW: V. Putinas abejoja savo gebėjimu formuoti Rusijos viešąją erdvę

Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, nebėra tikras dėl savo gebėjimų formuoti Rusijos viešąją erdvę, mano JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

ISW vertinimu, tai rodo sprendimas atidėti jo kasmet skaitomą metinį pranešimą šalies Dūmai ir Tarybai, kuriame rusų vadovas apžvelgia situaciją šalyje.

Išsamiau skaitykite čia.

07:32 ISW: Rusija kitąmet atnaujintų puolimą palei Charkivo ir Luhansko sričių sieną

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad įmanoma, jog Rusijos pajėgos atnaujintų puolimą 2023 m. pirmaisiais mėnesiais.

„Artimiausiais mėnesiais Rusijos pajėgos greičiausiai galėtų atnaujinti puolamąsias operacijas dviem pagrindinėmis kryptimis – palei Charkivo ir Luhansko sieną“, – mano ISW, pridurdamas, jog pastebėtas karinės technikos gabenimas į šias kryptis.

Kaip pastebi analitikai, Rusijos pajėgos, kurios atsilaisvino pasitraukus iš vakarinio (dešiniojo) Chersono srities kranto, buvo perdislokuotos į įvairias Donbaso vietoves ir sustiprintos mobilizuotais rezervistais. ISW manymu, Rusijos tikslas lieka ir toliau užimti visą Donecko sritį.

„Tačiau, nepaisant galimų naujų puolamųjų operacijų, vertiname, kad Rusijos koviniai pajėgumai tebėra susilpnėję ir mažai tikėtina, kad Rusijos kariai artimiausiais mėnesiais sugebės užimti strategiškai svarbią teritoriją (Donecko sritį – VŽ)“, – teigia ekspertai.

Tikėtina, kad Kremlius suintensyvins jau vykdomas informacines operacijas, kaltindamas Ukrainos vyriausybę religijos laisvės varžymu ir kėsinimusi į spaudos laisvę.

06:55 Norvegija į Ukrainą atsiųs tiltų konstrukcijų

Norvegija nusiųs į Ukrainą dešimt tiltų konstrukcijų, kad būtų atkurtas pravažiavimas į nuo karo veiksmų nukentėjusias vietoves, praneša „Ukravtodor“, Ukrainos kelių agentūra.

Pažymima, kad tai yra laikinų tiltų konstrukcijos, tinkamos sunkiasvorėms transporto priemonėms judėti. Šie tiltai leis ne tik sujungti gyvenvietes, bet ir užtikrinti humanitarinių krovinių pristatymą, greitosios pagalbos automobilių, remonto komandų pravažiavimą ir gyventojų evakuaciją.

„Tiltai, kurių bendra vertė – 30 mln. NOK (apie 3 mln. USD), finansuojami iš Užsienio reikalų ministerijos humanitarinės pagalbos biudžeto. Į Ukrainą jie turėtų atvykti sausio mėnesį“, – sakoma pranešime.

06:45 Kyjivo regione atstatyta per 4.500 pastatų, apgadintų dėl karo 

Kyjivo regione jau atstatyta daugiau kaip 4.500 objektų, apgadintų dėl Rusijos agresijos, praneša Oleksijus Kuleba, gubernatorius.

„Mūsų šalies atstatymas reikalauja milžiniškų pastangų. Sunkiai dirbama kiekvieną dieną, todėl regione jau atkurta daugiau kaip 4 500 objektų. Tai gyvenamieji namai ir daugiabučiai, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos“, – rašė O. Kuleba savo „Telegram“ kanale.

Pasak O. Kulebos, objektuose buvo atliekami įvairūs darbai: nuo išdaužytų langų keitimo iki kapitalinio fasadų ir stogų remonto.

06:41 JAV skiria 17 mln. USD Ukrainos sveikatos sistemai

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) papildomai skirs 17 mln. USD Ukrainos visuomenės sveikatos sistemos atkūrimui finansuoti, praneša Viktoras Liaško, Ukrainos sveikatos apsaugos ministras.

„Iš šių 17 mln. USD 5,3 mln. USD bus skirta atsparumo antimikrobiniams vaistams prevencijai, 7,7 mln. USD – priežiūros sistemoms ir laboratoriniams pajėgumams stiprinti, 2,6 mln. USD – nepaprastųjų situacijų valdymui visuomenės sveikatos srityje ir 1,2 mln. USD – duomenų modernizavimo sistemoms tobulinti“, – sakė V. Liaško, kurį citavo „Ukrinfom“.

06:30 Lenkijos Seimas Rusiją pripažino terorizmą remiančia valstybe

Lenkijos Seimas trečiadienį vakare priėmė rezoliuciją, kurioje Rusiją pripažino terorizmą remiančia šalimi.

„Lenkijos Seimas pripažįsta Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe, taikančia teroro priemones“, – rašoma rezoliucijoje.

Joje pabrėžiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę, JT reglamentus ir daugelį kitų tarptautinių įsipareigojimų, vykdo agresiją kitų šalių teritorijoje, karo nusikaltimus ir genocidą, taip pat vykdo priešiškus ekonominio pobūdžio veiksmus, ypač energetikos srityje. Pabrėžiama, kad sienų keitimas jėga yra nusikaltimas taikai.

„Teroro formos, kurias Rusija naudoja prieš Ukrainos piliečius, yra nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas“, – pabrėžiama dokumente.

Lenkijos Senatas dar spalio pabaigoje pripažino Rusijos valdžios institucijas teroristiniu režimu.