Iranas pripažino tiekęs karinius dronus Rusijai, Chersono regionui gresia ekologinė katastrofa

• Ukrainiečiai skelbia nukovę beveik 75.000 rusų karių.
• Iranas pirmą kartą pripažino, kad tiekė karinius dronus Rusijai.
• Dėl Dnipre susprogdintų laivų Chersono regionui gresia ekologinė katastrofa.
• Okupacinė valdžia Ukrainos miestuose vėl stato paminklus V. Leninui.

Baigiame pildyti šeštadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime sekmadienį 8 val. 

Penktadienio įvykių juostą galima rasti čia.

19:15 Ukraina: Iranas turi suvokti, kad „bendrininkavimas“ turės pasekmių

Iranui pirmą kartą pripažinus, kad šalis siuntė Rusijai bepiločių orlaivių, Ukraina šeštadienį Teheraną įspėjo, kad „bendrininkavimo“ su Maskva pasekmės bus didesnės už Rusijos paramos „naudą“.

„Teheranas turėtų suvokti, kad bendrininkavimas su Rusijos Federacija šiai vykdant agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus turės pasekmių, kurios bus gerokai didesnės už Rusijos paramos naudą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Olehas Nikolenka, Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje.

„Keli mėnesiai iki karo Ukrainoje Rusijai perdavėme ribotą bepiločių orlaivių skaičių“, – Teherane žurnalistams sakė Hosseinas Amiras-Abdollahianas, Irano užsienio reikalų ministras.

Anksčiau Irano pareigūnai neigė, kad ginkluoja Rusiją jos kare su Ukraina. Prieš keletą dienų Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Amiras Saeidas Iravanis pavadino kaltinimus „visiškai nepagrįstais“ ir pakartojo, kad Iranas laikosi neutralumo, kai kalbama apie šį karą.

Jungtinės Valstijos ir jų Vakarų sąjungininkės Jungtinių Tautų Saugumo taryboje paragino generalinį sekretorių Antonio Guterresą ištirti, ar Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius civilių Ukrainoje puolimams.

17:55 Okupacinė valdžia Ukrainos mieste vėl pastatė paminklą V. Leninui

Rusijos okupacinė valdžia Pietų Ukrainos Melitopolio mieste šeštadienį paskelbė vėl pastačiusi paminklą Vladimirui Leninui, kuris buvo nugriautas prieš septynerius metus, po Kyjivo proeuropietiškos revoliucijos.

Maskvos statytinis Zaporižės srities vadovas Vladimiras Rogovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti darbininkai, mieste vėl įrengiantys bolševikų lyderio paminklą.

Ukraina paminklus V. Leninui visoje šalyje nugriovė po 2014 m. oranžinės revoliucijos, kai buvo nuverstas Maskvos remtas režimas.

Iki Sovietų Sąjungos griūties paminklai V. Leninui stovėjo kiekvieno didesnio miesto centrinėje aikštėje, taip pat ir Lietuvoje, o vėliau buvo nugriauti. Tačiau daugumoje Rusijos miestų ir miestelių jie išliko iki šių dienų.  

17:35 Dėl Dnipre susprogdintų laivų Chersono regionui gresia ekologinė katastrofa

Chersono regionui gresia ekologinė katastrofa dėl Dnipro upės užteršimo – Jaroslavo Janušievičiaus, Chersono regioninės karinės administracijos vadovo įspėjimą, perduoda BBC rusų redakcija.  

Dnipro ir jo intakų prieplaukose bei krantinėse sprogdinami laivai, todėl į upę patenka tonos degalų ir tepalų, sakė pareigūnas.

„Preliminariais skaičiavimais, į upių vandenį pateko iki 10 tonų degalų ir tepalų. Dėl to gali būti sunaikinta upės flora ir fauna, dešimtims metų užnuodyta teritorija", - sakė jis.

Srovė šias medžiagas neša į Dniepro deltą, kur yra saugomas Nižnedniprovsko nacionalinis gamtos rezervatas. Vėliau pavojingos medžiagos gali būti srovės išplukdytos į Juodąją jūrą.

Anksčiau Chersono gyventojai BBC yra pasakoja, kad Rusijos kariškiai masiškai konfiskuoja ir naikina vietos gyventojų laivus ir plaukiojimo priemones. Taip yra dėl draudimo savarankiškai keltis per Dniprą iš dešiniojo upės kranto į kairįjį.

Spalio 28 d. Rusijos paskirta okupuotos Chersono teritorijos valdžia pranešė, kad baigė civilių gyventojų evakuaciją iš Chersono ir daugiau kaip 70.000 iš 100.000 gyventojų iškėlė į kairįjį Dniepro krantą. Lapkričio 4 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino evakuoti visus Chersono civilius gyventojus.

17:06 „Microsoft“ tapo Ukrainos pirmosios ponios O. Zelenskos fondo partneriu

Fondas „Olena Zelenska Foundation“ yra skirtas Ukrainos atstatymui, pirmiausia medicinos, švietimo ir humanitarinės pagalbos srityse, nurodo portalas „ukrinform.ua“.

Portugalijoje vykusiame aukščiausiojo lygio renginyje „Web Summit“ O. Zelenska pristatė savo fondą ir susitiko su „Microsoft“ generaliniu direktoriaus Bradu Smithu.

JAV technologijų milžinė buvo viena pirmųjų korporacijų, kuri dar kovo pradžioje sustabdė produktų ir paslaugų pardavimą Rusijoje. Už tai gavo Ukrainos prezidento įsteigtą „Taikos apdovanojimą“, skirtą iš Rusijos rinkos pasitraukusioms kompanijoms.

Nurodoma, kad nuo karo pradžios „Microsoft“ Ukrainai iš viso skyrė daugiau kaip 400 mln. USD.

Šią antradienį pranešta, kad „Microsoft“ suteiks Ukrainai papildomos technologinės paramos už 100 mln. USD, stiprindama šalį padedantį saugoti „skaitmeninį aljansą“.

Pasak B. Smitho, Ukraina galės naudotis „Microsoft“ debesų kompiuterijos paslaugomis ir Europoje esančiais duomenų centrais visus 2023 metus.

16:28 J. Stoltenbergas apie galimybę, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą: „Rizika nedidelė, bet žiūrime į ją labai rimtai“

„Rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nedidelė, tačiau pasekmės būtų didžiulės, todėl į tai žiūrime labai rimtai", - sakė Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, Turkijos televizijos kanalui NTV, apie praneša kanalas „meduza.io“.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusija elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai. Jis taip pat pažymėjo, kad branduolinių ginklų panaudojimas pakeistų pačią konflikto esmę.

„Branduoliniame kare laimėtojų nebus", – pridūrė J. Stoltenbergas.

15:09 Lenkijoje vyksta didžiausios šiemet Višegrado ketverto karinės pratybos

Penktadienį prasidėjusių pratybų „Puma-22“, kuriose dalyvauja apie 2.000 karių iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos, tikslas – patikrinti gebėjimą planuoti, organizuoti ir vykdyti taktines operacijas bendradarbiaujant su sąjungininkais, nurodo jų organizatoriai. Scenarijuose atsižvelgiama į karo Ukrainoje patirtį.

„Puma-22“ yra didžiausios Višegrado grupės karinės pratybos šiais metais", –  naujienų agentūra PAP cituoja Lenkijos 18-osios mechanizuotosios divizijos atstovą spaudai Przemyslawą Lipczynskį. 

Karinės pratybos „Puma-2022“  vyks iki lapkričio 9 dienos. 

13:55 ES šalys Ukrainai išsiuntė 500 elektros generatorių

Prancūzija, Vokietija, Švedija ir kitos ES šalys nusiuntė į Ukrainą 500 elektros generatorių, kad padėtų šaliai, kurioje nuolat nutrūksta elektros energijos tiekimas.

Rusijos kariuomenė spalį pradėjo naikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš dvi savaites, kai Rusijos puolimo taikiniais taip Ukrainos elektros ir šilumos gamybos objektai, elektros tinkų pastotės ir kt., informavo, kad nukentėjo apie 40%. šalies elektros energijos infrastruktūros.

Šeštadienį Kyjive ir kitose septynios Ukrainos srityse, siekiant sumažinti pažeisto tinklo apkrovą, buvo įvesti elektros tiekimo ribojimai visų kategorijų vartotojams – nebesilakant anksčiau sudarytų grafikų, pagal kuriuos elektros tiekimas tam tikriems vartotojams būdavo nutraukiamas nustatytomis valandomis.

Kaip paaiškino Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatorius „Ukrenerho“, tai padaryta dėl didesnio nei ketvirtadienį ir penktadienį elektros suvartojimo, siekiant stabilizuoti energetikos sistemą.

12:51 Ukrainiečius priimančioms šalims EK skyrė 100 mln. Eur, Lietuva gaus 8 mln. Eur

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. Eur, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. Eur – atiteks Lietuvai.

100 mln. Eur iš viso pasidalys septynios valstybės – Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Estija bei Latvija. Tai jau antroji paramos dalis.

Iš viso EK įsipareigojo skirti maždaug 400 mln. Eur daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos priimančioms šalims.

Pirmoji 248 mln. Eur skubios pagalbos dalis penkioms valstybėms narėms – Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – skirta gegužę.

12:30 Po apsikeitimo belaisviais namo sugrįžo 19 Ukrainos pasieniečių

19 ukrainiečių pasieniečių, kuriuos rusai laikė nelaisvėje, grįžo namo, šeštadienį pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnyba.

„Ilgi Rusijos nelaisvės mėnesiai baigėsi. Namo grįžo 19 pasieniečių. Dabar jų laukia medicininė apžiūra ir reabilitacija. Bet svarbiausia, kad jie gyvi ir namie“, – rašoma pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais į savo šalį sugrįžo po 107 karius.

12:21 Iranas pirmą kartą pripažino, kad tiekė karinius dronus  Rusijai

Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas šeštadienį pripažino, kad Rusijai buvo perduoti kariniai bepiločiai orlaiviai, tačiau teigė, kad tai įvyko prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, praneša „The Washington Post“.

Iki šiol Irano pareigūnai neigė, kad Iranas yra perdavęs Rusijai ginklų, kuriuos ši naudoja Ukrainoje, naikindama karinius, energetinius ir civilinius objektus.

Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136“, kurie nusileidę sprogsta ir dėl kurių Kyjive žuvo žmonių bei buvo sunaikinta civilinės infrastruktūros objektų.

Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2 tūkstančius.

11:10 Britų žvalgyba: minimaliai parengtų rusų karių dislokavimas nesuteiks papildomų kovinių galimybių

Britų žvalgybos ataskaitoje, kur analizuojami Rusijos bandymai rengti karinius mokymus asmenims, pašauktiems į tarnybą per vadinamąją dalinę mobilizaciją ir tiems, kurie į kariuomenę ateis per rudeninį šaukimą, nurodoma, kad naujieji šauktiniai greičiausiai bus minimaliai apmokyti arba iš viso nebus apmokyti. Apie tai praneša BBC rusų redakcija. 

Žvalgybininkų nuomone, tam trūksta ir žmogiškųjų resursų, nes patyrę karininkai bei instruktoriai buvo siunčiami kariauti į Ukrainą ir kai kurie iš jų, tikėtina, ten žuvo.

Jie mano, mano, kad mažai apmokytų karių dislokavimas nesuteiks rusams papildomų puolamųjų kovinių galimybių.

Rusijos pajėgos rengia pratybas Baltarusijoje, nes Rusijoje trūksta personalo, šaudmenų ir lėšų, sakoma pranešime.

10:45 Turkija kiša pagalius Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO – prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą jos nutarė atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių. Šių šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

09:15 Ukrainiečiai skelbia nukovę beveik 75.000 rusų karių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per karą šalies pajėgos nukovė 74.840 rusų karių, sunaikino 2.750 tankų, 5.580 šarvuočių, 772 artilerijos sistemas, 391 salvinės ugnies raketų sistemą, 201 priešlėktuvinę sistemą, 277 lėktuvus, 258 sraigtasparnius, 1.450 bepiločius orlaivius, 397 sparnuotąsias raketas, 16 laivų, 4.174 kuro talpyklas ir kitas transporto priemones, 155 specialiosios įrangos vienetus.

08:59 ISW: V. Putinas sudaro sąlygas tęsti slaptą mobilizaciją 

Naujoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje, skirtoje mobilizacijos sukeltiems ekonominiams ir socialiniams padariniams Rusijoje, kariniai ekspertai nurodo, kad labai tikėtina, jog Vladimiras Putinas sudaro sąlygas tęsti slaptą mobilizaciją, nes paskelbus dalinę mobilizaciją tikslų Ukrainoje nepavyko pasiekti.

ISW nuomone, slapta mobilizacija tęsis, nes Rusijos prezidentas, viena vertus, vakar pranešė, kad Rusijos Federacijoje mobilizuota 318.000 asmenų ir tai daugiausia buvę savanoriai, kita vertus, tą pačią dieną pasirašė įstatymą, leidžiantį šaukti į kariuomenę piliečius, turinčius neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius nusikaltimus.

Rusijos valdžia taip pat tikisi, kad V. Putino dekretas, pagal kurį mobilizuotiems ir pasamdytiems kariams bus išmokėta vienkartinė piniginė išmoka, gali paskatinti savanorius. Tačiau tokios išmokos daro spaudimą Rusijos ekonomikai ir gali sukelti socialinę įtampą, jei Kremlius neįvykdytų savo finansinių įsipareigojimų „specialiosios karinės operacijos“ dalyviams, sakoma ISW pranešime.

V. Putinas taip pat pasirašė dekretus, kuriais karių statusas išplečiamas savanoriais tarnaujantiems asmenims ir numatomos mobilizacijos išimtys piliečiams, atliekantiems alternatyviąją tarnybą.

08:37 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas: išlieka Rusijos atakų iš Baltarusijos teritorijos grėsmė

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas įspėja, kad galimi nauji priešo smūgiai iš Baltarusijos teritorijos.

Tai nurodoma generalinio štabo šeštadienio 6 val. suvestinėje

Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje dislokuotų Rusijos karinių pajėgų įgulą sudaro mobilizuoti asmenys, atvykę iš Rusijos teritorijos.

„Šių padalinių kovinis parengimas ir bendros veiklos derinimas truks apie dvi-tris savaites", – nurodoma pranešime.

Taip pat pažymima, kad šiuo metu kyla naujų priešo smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė.

„Baltarusijos Respublika toliau remia Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, priima ir apgyvendina Rusijos kariškius, teikia mokymo priemones", – rašoma suvestinėje.

08:01 Pranešama apie traukinių judėjimą tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos

Palydovinės nuotraukos parodė, kad penktadienį traukinys iš Šiaurės Korėjos kirto Rusijos sieną – tai pirmas per kelerius pastaruosius metus užfiksuotas traukinių judėjimas šiame ruože, su nuoroda į Šiaurės Korėjai skirtą portalą „38 North“ pranešė „Bloomberg“.

Neatmestina, kad Šiaurės Korėja Rusijai gabena artilerijos sviedinius.

Pranešime teigiama, kad penktadienio popietę traukinys buvo pastebėtas vienintelėje sausumos jungtyje tarp abiejų valstybių, ir priduriama, kad Šiaurės Korėja šį ruožą uždarė 2020 m. vasarį, nes dėl pandemijos užvėrė savo sienas.

Iš nuotraukų nebuvo įmanoma nustatyti, kokiu tikslu vyko traukinys, teigia „38 North“. Portalas primena, kad Šiaurės Korėja ir Rusija rugsėjį susitarė atnaujinti susiekimą geležinkeliu.

Naujausia „38 North“ analizė atlikta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV apkaltino Šiaurės Korėją, jog ši slapta tiekė Rusijai ginkluotę, skirtą karo veiksmams Ukrainoje.

07:55 CNN: Spalio pabaigoje dalinai neveikė „Starlink“ ryšys, kuriuo naudojasi Ukrainos kariuomenė

Dėl vėluojančių mokėjimų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis strigo palydovinis interneto ryšys „Starlink“, pranešė CNN.  Agentūros šaltiniai teigia, kad spalio pabaigoje laikinai nustojo veikti apie 1.300 palydovinio interneto priėmimo stočių, kuriomis naudojasi Ukrainos kariuomenė, todėl kilo sunkumų fronto linijose. Nutrūkimai prasidėjo spalio 24 d., tačiau netrukus stotys vėl galėjo priimti signalus.

Milijardierius Elonas Muskas, kuriam priklauso „Starlink“ valdantis „SpaceX“, spalio 15 d. pareiškė, kad Ukrainos gynėjams suteiks nemokamą palydovinį internetą.

Tačiau pastaruoju kilo abejonių dėl „SpaceX“ patikimumo, paaiškėjus, kad vyksta diskusijos dėl apmokėjimo už paslaugas ir būta  sutrikimų prie fronto linijos.?

CNN kiek anksčiau pranešė, kad „SpaceX“ rugsėjį nusiuntė laišką Pentagonui, kuriame teigė išleidusi beveik 100 mln. USD „Starlink“ darbui Ukrainoje finansuoti ir nebegali toliau prisiimti tokių išlaidų. Laiške buvo prašoma, kad Gynybos departamentas skirtų didesnį finansavimą Ukrainos kariuomenei ryšiui palaikyti.

Praėjus kelioms dienoms po šio pranešimo, E. Muskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „SpaceX“ atšaukė šį prašymą.? Tačiau pasak CNN šaltinių, derybos tarp „SpaceX“ ir Pentagono tęsiamos.

Spalio pradžioje, dar prieš ryšio sutrikimus, Ukrainos gynybos ministerija paprašė kolegų iš Didžiosios Britanijos sumokėti 3,25 mln. USD mėnesio sąskaitą už „Starlink“.

Neįvardytas britų pareigūnas CNN tada nurodė, kad po diskusijų tarp ministerijų buvo nuspręsta, jog kitokio pobūdžio Jungtinės Karalystės karinė pagalba Ukrainai yra svarbesnė.

07:45 Siekiama uždrausti rusams Ukrainoje užsiimti kūrybine veikla

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaikė peticiją, kuria reikalaujama uždrausti rusams Ukrainoje užsiimti kūrybine veikla, pranešė BBC rusų redakcija.

Elektroninėje peticijoje, kuri surinko 25.000 balsų, reikalingų, kad šalies valdžia ją nagrinėtų, reikalaujama uždrausti rusams dirbti Ukrainoje kino, televizijos ir kultūros srityse, taip pat neberodyti filmų, kuriuose dalyvauja rusai, ir riboti rusiškų knygų platinimą.

Reaguodamas į peticiją Ukrainos prezidentas pavedė šalies ministrui pirmininkui imtis atitinkamų veiksmų.

„Rusijos kultūra aktyviai naudojama valstybės-agresorės, kuri vykdo atvirą plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą ir nusikaltimus žmoniškumui, propagandos mašinoje. O mūsų uždaviniai yra kurti vientisą nacionalinę kultūrinę erdvę, ją dekolonizuoti, kovoti su prorusiška propaganda, išvalyti ją nuo rusiško ir sovietinio paveldo, kuris įtvirtina Ukrainoje Rusijos propagandinius naratyvus , – teigiama V. Zelenskio atsakyme. 

21:47 Rusijoje atidaryta pirma oficiali „Wagner“ būstinė

Anksčiau buvusi slapta Rusijos privati karinė kompanija „Wagner“, įkurta Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko Jevgenijaus Prigožino, penktadienį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje ir kartu technologijų centrą, praneša agentūra AFP.

Anot J. Prigožino, centro misija – „suteikti patogią aplinką kurti naujas idėjas, kaip gerinti Rusijos gynybinius pajėgumus“.

Praėjusį mėnesį J. Prigožinas nutraukė daugelį metų sklandžiusius gandus ir pripažino, kad tai jis įkūrė „Wagner“.

21:00 Kyjive apsilankė JAV nacionalinio saugumo patarėjas J. Sullivanas

JAV Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį atvyko neskelbto vizito į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais aukščiausiais pareigūnais.

J. Sullivanas pabrėžė JAV paramą ukrainiečiams, „ginantiems savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės spaudai Adrienne Watson pareiškime, kurį cituoja CNN. Jis taip pat pristatė naują JAV 400 mln. USD vertės paramos Ukrainai paketą.