EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Arndo Wiegmanno („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip ir energetikos sektoriuje, maisto tiekimą naudoja kaip ginklą, turintį pasaulinių pasekmių.

Kalbėdama kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose ji sakė, kad „pasaulinis bendradarbiavimas“ yra „priešnuodis Rusijos šantažui“.

„Rusijos okupuotoje Ukrainoje Kremliaus kariuomenė konfiskuoja grūdų atsargas ir techniką. Kai kuriems tai atgaivino prisiminimus iš tamsios praeities – sovietinių javų konfiskavimo ir pražūtingo 1930-ųjų bado laikų. O Rusijos karo laivai Juodojoje jūroje sąmoningai blokuoja Ukrainos laivus, pilnus kviečių ir saulėgrąžų sėklų“, – tikino U. von der Leyen.

Ji aiškino, kad labiausiai nukenčia pažeidžiamos šalys, pavyzdžiui, Libanas, kur duonos kainos išaugo 70%, tačiau šių veiksmų pasekmes gali pamatyti visi. Anot jos, keldama maisto kainas arba prekiaudama kviečiais mainais į politinę paramą Rusija šantažuoja pasaulį.

„Ukraina yra viena derlingiausių pasaulio šalių. Net jos vėliava simbolizuoja labiausiai paplitusį Ukrainos kraštovaizdį: geltonas javų laukas po mėlynu dangumi. Dabar šie javų laukai išdegė. <...> Taip badas ir grūdai naudojami valdžiai įgyti. Ir mūsų atsakymas yra ir turi būti didesnis bendradarbiavimas bei parama Europos ir pasaulio lygmeniu“, – teigė EK pirmininkė.

U. von der Leyen pristatė, kad Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu atidarys solidarumo kelius, padedančius eksportuoti Ukrainos žemės ūkio produkciją į labiausiai pažeidžiamas pasaulio šalis.

„Antra, didiname savo pačių gamybą, kad sumažintume spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms. Bendradarbiaujame su Pasaulio maisto programa, kad turimos atsargos ir papildomi produktai už prieinamą kainą pasiektų pažeidžiamas šalis“, – sakė ji.

Be to, ES rems Afriką, kad ji taptų mažiau priklausoma nuo maisto importo, pritaikyti ūkininkavimo technologijas prie šilto ir sauso klimato.

„Pavyzdžiui, tikslusis drėkinimas, veikiantis naudojant atsinaujinančiąją energiją. Arba vertikalusis ūkininkavimas. Arba nanotechnologijos, kurios gali sumažinti iškastinio kuro naudojimą gaminant trąšas“, – aiškino EK pirmininkė.

Taip pat skaitykite: EK vadovė Davose pažadėjo dar daugiau finansinės pagalbos Ukrainai