Reporteriai be sienų Lietuvos spaudos laisvės indeksą pakėlė į 9 vietą pasaulyje
Antradienį paskelbtoje naujausioje savo ataskaitoje RBS teigiamai įvertino spaudos Lietuvoje, kuri, lyginant su praėjusių metų rezultatu, pagerino savo poziciją 21 laipteliu ir dabar užima 9 vietą pagal spaudos laisvės indeksą pasaulyje.
Estija taip pat kilstelėjo savo poziciją iš 15 vietos ir dabar, aplenkusi Suomiją, užima 4 vietą pasaulyje, atsilikdama tik nuo Norvegijos, Danijos ir Švedijos.
Latvijos pozicija lieka nepakitusi, ji ir toliau rikiuojasi 22. Lenkija nusileido 2 laipteliais ir dabar yra 66. Rusija nusirito dar 5 vietomis žemyn ir rikiuojasi 155 – dviem pozicijom aukščiau už kaimyninę Baltarusiją. Ukraina užėmė 106 poziciją.
Lietuvą sąraše taip pat aplenkė Airija, Portugalija ir Kosta Rika, o už Lietuvos rikiuojasi Lichtenšteinas, Naujoji Zelandija ir Jamaika.
RBS išsamesniame šalies vertinime pabrėžė, kad nepaisant išlikusių tam tikrų teisinių kliūčių ir kilusių įtampų su valdžia, žurnalistai dirba palyginti palankioje aplinkoje. Nors paminėti netikėti incidentai, kai žurnalistai buvo užsipulti protestų prieš COVID-19 pandemijos ribojimus metu, tačiau bendra situacija įvertinta teigiamai.
RBS teigiamai įvertino tai jog, šalies žiniasklaidos savireguliacijos organai veikia nepriklausomai nuo politinio spaudimo, išskyrus LRT komisijos paskyrimą. Pabrėžta sudėtinga finansinė situacija nedidelėje vidaus žiniasklaidos rinkoje ir sisteminis finansavimo trūkumas, tačiau pasidžiaugta mažėjančia korupcija sektoriuje.
Kaip vienas esminių trūkumų, kodėl Lietuva nebuvo įvertinta dar geriau, yra asmens duomenų apsaugos praktika, dėl kurios teismai kartais linkę privačių duomenų apsaugą iškelti aukščiau visuomenės intereso ar žiniasklaidos laisvės.
Šuolį žiniasklaidos laisvės indekse lėmė teisėkūros iniciatyvos
Lietuvos šuolį žiniasklaidos laisvės indekse daugiausiai lėmė žurnalistams palankios teisėkūros iniciatyvos, teigia Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Deimantas Jastramskis.
Anot jo, viena jų – Seimo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, įtvirtinusios žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų.
„Tai – vienas iš ekonominės laisvės aspektų. Taip pat Teisingumo ministerija rengė projektą žurnalistų apsaugai nuo teisinio persekiojimo pagerinimui – kol kas tai projektas, bet tai yra gera iniciatyva, kad žurnalistai ar kiti pilietiniai aktyvistai nebūtų bombarduojami ieškiniais teismuose“, – kalbėjo D. Jastramskis.
Jis priminė, kad „Atviros Klaipėdos“ atvejis, kai teismas pripažino leidinį pažeidus duomenų apsaugos taisykles straipsnyje apie savivaldybės viešuosius pirkimus, sukėlė rezonansą, o tai politikus paskatino taisyti teisinę viešųjų asmenų sąvoką.
D. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) indeksas sudaromas atsižvelgiant į pačių valstybių ekspertų vertinimą.
„Bet dar vienas dalykas, kai mes lyginamės su kitomis šalimis, tai ne vien nuo mūsų priklauso sėkmė. Nes gali būti taip, kad kitoms šalims buvo sunkiau užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir dėl to jų indeksas pablogėjo, o mūsų tokiu atveju santykinai galėjo pasirodyti geresnis“, – kalbėjo ekspertas.
Anot jo, situacija reitinge yra gana dinamiška ir tai nereiškia, kad „ji yra ideali“, nes Lietuva jau buvo užkopusi į reitingo dešimtuką bet vėliau nukrito iki 36-osios vietos.
RBS spaudos laisvės indekso dešimtukas:
1. Norvegija
2. Danija
3. Švedija
4. Estija
5. Suomija
6. Airija
7. Portugalija
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėjęs integruoto finansavimo (angl. embedded finance) modelis toliau auga ir didina apimtis tarp verslo vartotojų. Prognozuojama, kad pernai 80 mlrd. eurų apyvartą generavę sprendimai, jau iki 2030 m. visame pasaulyje paaugs dar daugiau nei tris kartus - iki 270 mlrd. eurų. Verslininkų laiką taupantys sprendimai vis dažniau pastebimi ir Lietuvos rinkoje.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta apklausa rodo, kad didžiausia vertybe šalies gyventojai laiko asmeninę ir šeimos gerovę – taip mano 82 proc. apklaustųjų. Pasaulyje tvyrantis neapibrėžtumas koreguoja ir darbdavių prioritetus: formuodamas papildomų naudų krepšelį darbuotojams, verslas vis dažniau atsižvelgia į konkrečius jų poreikius ir akcentuoja sprendimus, kurie stiprina finansinio saugumo jausmą.
Apie perdegimą šiandien kalbama vis dažniau, tačiau sveikatos priežiūros specialistų bendruomenėje jis vis dar dažnai lieka nepastebėtas. Nuolatinė atsakomybė už pacientų sveikatą, įtampa dėl klaidų kainos ir ilgos darbo valandos sukuria emocinį krūvį, dažnai slepiamą po profesine ramybe. Kol šypsena tampa kauke, o vidinis nuovargis – kasdieniu, bet nutylimu palydovu.
Spalio 14 d. „Microsoft“ nutraukia populiariausios pasaulyje operacinės sistemos „Windows 10“ nemokamą palaikymą. Ką toliau daryti naudojantiems „Windows 10“, kokie pavojai jiems gresia, kokių sprendimų patartina imtis? Į šiuos klausimus atsako Jonas Černauskis, valdomų „Cloud“, „DevOps“ ir IT paslaugų teikėjo „Skaylink Lietuva“ projektų vadovas.
8. Kosta Rika
9. Lietuva
10. Lichtenšteinas
