Atsisakius rusiškų dujų Vokietijos ekonomika kitąmet susitrauktų 2,2%
Vokietija ateinančiais metais nugrimztų į staigią recesiją, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje.
Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.
Prognozuojama, kad jei balandžio viduryje būtų užsukti iš Rusijos nutiestų dujotiekių čiaupai, šiemet Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėtų iki 1,9%, o kitąmet ją ištiktų recesija nuosmukis siektų 2,2%.
Tokio boikoto padariniai per artimiausius dvejus metus nebūtų įveikti, teigiama bendrame penkių ekonomikos institutų DIW, Ifo, IfW Kiel, IWH ir RWI pareiškime.
Jie pažymi, kad didžiausios Europoje ekonomikos nuosmukis gali tęstis ir 2023-ųjų pabaigoje bei 2024 metų pradžioje dėl natūraliai žiemos laikotarpiu didesnės energijos išteklių paklausos.
Net ir be rusiškų dujų boikoto karas Ukrainoje lėtina Vokietijos atsigavimą po ekonominio šoko, kurį sukėlė koronaviruso pandemija, konstatuoja ekonomistai.
Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimo 2022 metais prognozė apkarpyta nuo 4,8% iki 2,7%, o 2022-aisiais nuo 3,1% iki 1,9%, darant prielaidą, kad energijos išteklių importas iš Rusijos nebus nutrauktas. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai spalį.
Iki karo Ukrainoje rusiška produkcija sudarė trečdalį Vokietijos importuojamos naftos, 45% akmens anglies ir 55% gamtinių dujų.
Vokietija ėmėsi atpratinti save nuo rusiškų energijos išteklių importo, spartindama investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti