Taivanas ketina Lietuvoje investuoti 200 mln. USD

Tekstas papildytas citatomis iš spaudos konferencijos.

Anot Taivano atstovo, investicijomis rūpinsis specialiai šiam tikslui kuriamas fondas. 

„Taivanas ruošia investicinį fondą su 200 mln. USD pradiniu kapitalu investuoti į Lietuvos pramonė šakas, kurios yra strategiškai svarbios abiems šalims, taip norima sukurti ilgalaikius ekonominius ryšius. Taip siekiama sukurti ilgalaikį ekonominį ryšį tarp Lietuvos ir Taivano“, – spaudos konferencijoje sakė E. Huangas. 

Jis tvirtino, kad fondo valdymo detalės bus aptartos tarp Taivano Nacionalinio plėtros fondo, Taivano Nacionalinė plėtros tarybos ir Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų.

Priemonių plano dalis

Investicijų paketas yra vienas iš Taivano priemonių plano, kuris skirtas ekonominiams ryšiams su Lietuva plėtoti, šaliai patiriant Kinijos spaudimą. Jį Taivano atstovai vadina neturinčiu precendento ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę. 

„Šis fondas bus finansuojamas iš Taivano Nacionalinio plėtros fondo. Tai yra taip vadinamas „verslo angelas“ investuotojas daugeliui pasaulinių technologijų bendrovių, pavyzdžiui, yra investavęs į „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“. Fondas turi daug patirties ir žinių vystant pramonę. Ruošiame dar vieną ir dar didesnį investuotojų finansavimo mechanizmą, kuris bus paremtas Taivano centrinio banko, kuris valdo penktą pagal dydį pasaulyje užsienio rezervą. Dėl detalių toliau diskutuosime su Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijomis“, – sakė jis.

E. Huangas pranešė, kad Taivanas įsteigė savo puslaidininkių korporacijų darbo grupę, kurios darbotvarkės viršuje – Lietuva. 

„Ši grupė įsteigta reaguojant į Lietuvos siekį plėtoti savo puslaidininkių pramonę. O ši pramonė yra beveik visų šiuolaikinių technologijų pagrindas“, – tvirtino atstovybės vadovas. 

Tikisi rezultatus pamatyti per kelis mėnesius

Darbo grupė per artimiausią pusmetį į Lietuvą išsiųs ekspertų komandą, kuri įvertins šalies galimybes ir pasiūlys plėtros strategiją: „Reikalinga pagalba iš Taivano šiuo klausimu bus taip pat teikiama, atsižvelgiant į strategiją.“

Apie tokios darbo grupės kūrimą VŽ skelbė dar gruodžio pabaigoje. 

Paklaustas, ar Taivanas padėtų Lietuvai kurti puslaidininkių gamyklą, E. Huangas atsakė, jog svarstoma apie kelias galimybes.

Anot jo, Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas bus itin naudingas abiem pusėms ir kaip tokios naudos pavyzdį jis atkreipė dėmesį į Lietuvos lyderystę lazerių gamybos srityje.

E. Huangas tikisi, kad dabartinio darbo rezultatus „pamatysime per kelis artimiausius mėnesius“.

E. Huangas sakė, kad pastaruoju metu Taivanas perėmė 120 Kinijos nelegaliai blokuotų konteinerių su lietuviškomis prekėmis. Bet jis, siekdamas apsaugoti lietuviškas įmones nuo tolimesnių Pekino veiksmų, neatskleidžia jų pavadinimų. 

Taivanas taip pat žada didinti lietuviškų prekės ženklų atpažinimą. 

Pikta Kinijos ataka

VŽ primena, kad šiltėjant dvišaliams santykiams, rudenį Lietuvoje lankėsi Taivano prekybos delegacija. Jie aplankė garsias Lietuvos lazerių įmones, tačiau šios po vizitų VŽ sakė, jog tai kol kas labiau tėra gražus gestas bei kontaktų mezgimas.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje darbą pradėjo pernai lapkritį. 

Vilniaus suartėjimas su Taivanu kelia ypač piktą reakciją Kinijoje – ne tik grasinama sankcijomis, bet ir jos faktiškai įvestos, o Kinijos muitinė galimai neapdoroja prekių iš ES šalių, jei jose yra Lietuvoje pagamintų dalių. Be to, įšaldyti tarpusavio diplomatiniai santykiai, atstovavimas pažemintas iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygmens. 

E. Huangas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lietuva yra precendento neturinčios, nedeklaruotos ir neteisėtos Kinijos atakos auka.