S. Cichanouskaja: Europa turi aktyviau kovoti su autokratija

Savo kalboje S. Cichanouskaja priminė pasibaisėtiną Baltarusijos režimo susidorojimą su demonstrantais ir disidentais po praėjusių metų rugpjūtį vykusių suklastotų prezidento rinkimų. Ji kalbėjo apie Baltarusijoje įkalintus, persekiojamus ar net nužudytus visuomenės veikėjus, tarp jų žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį, žurnalistą Romaną Protasevičių, politinę aktyvistę Mariją Kolesnikovą, menų mokytoją Ramaną Bandarenką, žurnalistes Darją Čulcovą ir Kaciariną Andrejevą ir olimpinę atletę Krysciną Cimanouskają.

S. Cichanouskaja teigė, kad Baltarusijos demokratinis judėjimas negali sau leisti ilgiau laukti Europos. Ji ragino pakeisti Europos solidarumą ir reiškiamą susirūpinimą konkrečiais veiksmais bei aktyviau kovoti su autokratija. Ji patikino europarlamentarus, kad ES sankcijos prieš Baltarusijos režimą veikia, paragino jų toliau laikytis ir atkreipė dėmesį, kad „sankcijos skaldo elitą, griauna korupcines schemas ir suskaldo žmones aplink A. Lukašenką“.

„Nepamirškime Baltarusijos sąžinės kalinių ir padėkime tiems, kurie buvo priversti išvykti iš šalies. Nuo to, ar eisime šiuo keliu kartu priklauso ne tik demokratija Baltarusijoje, bet ir demokratija Europoje“, – sakė S. Cichanouskaja.

Baltarusijos opozicijos lyderė taip pat palietė migracijos krizės ES ir Baltarusijos pasienyje temą ir klausė europarlamentarų: „Tarkime, kad šis piktnaudžiavimas migrantais būtų kažkaip sustabdytas, ar tikrai manote, kad režimo piktnaudžiavimai ir grasinimai už jo sienų tuo pasibaigs?“. Ji įspėjo, kad režimas nusiteikęs didinti narkotikų kontrabandos ir karinių provokacijų mastus, galimai net įvykiams krypstant link branduolinių grasinimų prie ES išorinių sienų.

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi anksčiau šį mėnesį, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už ES sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.