Ministras: Lietuva sieks papildomų sankcijų „Belavia“, šiai dalyvaujant migrantų gabenime

Papildyta bendru Lietuvos ir Lenkijos premjerų pareiškimu bei informacija apie situaciją Lenkijoje

„Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai. Tokiu būdu apribojant jai galimybes prieiti prie galimybės nuomotis lėktuvus ES erdvėje“, – BNS penktadienį pareiškė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis teigė, kad šiuo metu apie tai informuoti kolegos Briuselyje.

Vienas įtakingiausių politikos leidinių Europoje „Politico“ šią savaitę pranešė, kad kelios ES šalyse įsikūrusios bendrovės nuomoja lėktuvus „Belavia“.

Leidiniui vienas ES pareigūnas nurodė, kad dalis „Belavia“ naudojamų lėktuvų buvo gauti iš Airijos. Dubline įsikūrusi bendrovė „SMBC Aviation Capital“ informavo, kad Airijos ar Europos tarnybos su ja šiuo klausimu nesusisiekė. Tuo metu Airijos vyriausybė atsisakė komentuoti situaciją.

Danijoje veikianti bendrovė „Nordic Aviation Capital“ taip pat anksčiau yra parūpinusi orlaivių baltarusių vežėjai. Įmonės atstovė atsisakė pateikti komentarą, tačiau pernai rugsėjį bendrovė skelbė pristačiusi pagal sutartį su „Belavia“ paskutinį iš penkių lėktuvų.

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas „Politico“ sakė, kad jo vyriausybė dar „neturi pakankamai informacijos, kad patikrintų šiuos teiginius“, bet pridūrė, kad Danijos tarnybos aiškinasi padėtį.

Pasak G. Landsbergio, pirmiausia Lietuva prašo, jog šalių vyriausybės patikrintų šią informaciją ir išsiaiškintų, kokios tai sutartys.

„Galbūt jie gali savo ruožtu apribojimus pritaikyti. Jei ne, tada yra formalus kreipimasis išplėsti sankcijas“, – nurodė ministras.

Jis teigė jau anksčiau Turkijos vyriausybės prašęs apriboti „Belavia“ skrydžius į Minską, tačiau tvirtino, jog „kol kas atsakymo nesulaukėme“.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, sprendimas dėl sankcijų anksčiausiai galėtų būti priimtas rudenį.

Plėsti sankcijas ragina ir Lietuvos bei Lenkijos premjerai

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat paragino ES plėsti sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės.

„Smerkiame A. Lukašenkos režimą dėl neteisėtos migracijos pavertimo ginklu, nukreiptu į ES ir atskiras jos valstybes nares, siekiant daryti politinį spaudimą. Tai dar kartą parodo Baltarusijos režimo ciniškumą ir reikalauja skubaus atsako bei bendrų ES veiksmų sprendžiant šį saugumo iššūkį“, – sakoma bendrame premjerų pareiškime.

Penktadienį paskelbtame pareiškime, kurį išplatino Vyriausybės spaudos tarnyba, konstatuojama, kad Baltarusija pradėjo hibridinį karą prieš ES, o Lietuva ir Lenkija yra pagrindiniai autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos taikiniai.

Anot Vyriausybės pranešimo, „Lietuva ir Lenkija tvirtai laikosi pozicijos, kad būtų teikiamas greitas ir ryžtingas atsakas Baltarusijos režimui bei visiems, dalyvaujantiems organizuojant ir palengvinant neteisėtą nelegalių migrantų gabenimą, – įskaitant ir ES ribojančių priemonių Baltarusijos režimui išplėtimą“.

Pareiškime sakoma, kad Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis ES valstybėmis narėmis bei atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis „daro viską, kad ES rytinės sienos integralumas nebūtų pažeistas“.

„Padėtis prie rytinės ES sienos nerodo jokių pagerėjimo ženklų, o asmenų, nelegaliai atvykstančių per sieną su Baltarusija, skaičius toliau didėja ir siekia kelis šimtus per dieną. Esant tokiai precedento neturinčiai situacijai mūsų regione, Lietuva ir Lenkija ragina ES ir jos valstybes nares tęsti ir stiprinti skubią diplomatinę, finansinę ir techninę paramą Lietuvai kovojant su Lukašenkos režimo nusikalstamų veiksmų pasekmėmis“, – sakoma jame.

ES institucijos raginamos „pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad kuo greičiau būtų nutrauktas naujas neteisėtos migracijos kelias“.

Migrantų srautas į Lenkiją auga

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4.000 migrantų, daugelis jų yra iš Irako. Lietuvai pradėjus taikyti apgręžimo priemones, neteisėtų migrantų srautai plūstelėjo ir per Lenkijos sieną.

Penktadienį Lenkijos pareigūnai pranešė, kad sulaikytas dar 71 migrantas, neteisėtai kirtęs sieną su Baltarusija.

Kaip nurodė Palenkės vaivadijos sienos apsaugos padalinio atstovė Katarzyna Zdanowicz, užsieniečiai, tarp kurių buvo 15 moterų ir 33 nepilnamečiai, veikiausiai yra Afganistano piliečiai. Jie buvo sulaikyti Palenkės vaivadijos Novy Dvoro pasienio posto pareigūnų.

Trečiadienį panašiomis aplinkybėmis buvo sulaikyti 62 sieną su Baltarusiją neteisėtai kirtę asmenys – 50 irakiečių, 11 iraniečių ir vienas Kamerūno pilietis

Nuo šių metų pradžios Palenkės vaivadijoje sienos apsaugos pareigūnai sulaukė iš viso 522 sieną su Baltarusija neteisėtai kirtusius asmenis.