Nepaprastosios padėties nebus, kariai pasienyje veiks ekstremaliosios situacijos sąlygomis
Antradienį G. Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu.
Ragina priimti pataisas, žada jas nedelsiant pasirašyti
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas sakė, kad siekiant stabdyti nelegalią migraciją kariuomenei reikia suteikti daugiau įgaliojimų veikti ekstremalios situacijos sąlygomis.
Todėl jis pranešė, kad per susitikimą buvo pristatyti Krašto apsaugos ministerijos parengtieji kelių įstatymų projektų pakeitimai, „kurie leis, kad kariškiai būtų labiau įgalioti įsitraukti į situacijos pasienyje sureguliavimą esamos situacijos sąlygomis“.
„Tikiuosi, kad Seimas neeilinėje sesijoje kitą savaitę juos priims ir aš, susipažinęs su priimtųjų teisės aktų turiniu, ketinu nedelsdamas pasirašyti, nes manau, kad tokie instrumentai esamoje situacijoje yra ir reikalingi, ir operatyviai reaguojantys į susiklosčiusią situaciją“, – teigė prezidentas.
Jis teigė, kad Seimui teikiamos pataisos yra būtinos siekiant „maksimaliai ir skubiai suteikti kariškiams daugiau įgaliojimų, kad jie galėtų padėti kovoti institucijoms su nelegalia migracija“.
Kas ir kada gali įvesti nepaprastąją padėtį?
G. Nausėda priminė, kad praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija pasiūlė pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį, kuri leistų pilnai aktyvuoti karinius pajėgumus.
„Kaip žinia, praėjusią savaitę surengtame susitikime su premjere ir parlamentinių partijų vadovais mes kalbėjome ir apie nepaprastosios padėties atvejį. Bet šiandien mes į tai atsakome, kad galėtume karines pajėgas pakankamai įgalinti esamos ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – tvirtino jis.
„Šiandien atsakykime sau į klausimą, ar nepaprastosios padėties įvedimas leis labiau išplėsti karių įgaliojimus? Manome, kad tai galima padaryti ir nepereinant prie nepaprastosios padėties įvedimo“, – pridūrė valstybės vadovas.
Bet prezidentas neatmetė, kad nepaprastosios padėties įvedimo galimybė išlieka: „Be jokios abejonės, ši galimybė išlieka, jeigu to pareikalaus susiklosčiusios aplinkybės ir prastėjanti situacija. Tačiau šiandien kariai gali atlikti pareigas esamos ekstremaliosios situacijos sąlygomis.“
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, įvesti komendanto valandą. Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
Nepaprastąją padėtį nutarimu skelbia Seimas, tarp parlamento sesijų tai gali savo pasirašytu dekretu padaryti ir prezidentas, tačiau kartu jis turi nedelsdamas sušaukti neeilinę Seimo sesiją tokiam sprendimui patvirtinti.
Karių skaičių neįvardija
A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė, kad migrantų krizę Lietuvoje pasieniečiams padeda spręsti šimtai karių, tačiau tikslių skaičių krašto apsaugos ministras neįvardija.
„Dėl karių pasitelkimo skaičiaus, aš apie tai nekalbu. Skaičius yra pakankamai didelis. Jis yra gerokai didesnis negu bet kurių kitų institucijų parama sienos apsaugai. Tai yra šimtai karių, kurie jau dabar dalyvauja, talkindami sienos apsaugai“, – teigė jis.
A. Anušauskas tvirtino besitikintis, kad galimų provokacijų pavyks išvengti, Rusijai ir Baltarusijai ruošiantis rugsėjį pradėti didelio masto karines pratybas „Zapad“.
„Pratybos vyksta toliau nuo Lietuvos sienų. Prielaidų, kad iš Baltarusijos pusės išsidėstytų papildomi pajėgumai – aš nematau. Ginkluotų provokacijų tikimės išvengti“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad „kariuomenė yra pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“.
Savo ruožtu kariuomenės vadas V. Rupšys sakė, kad platesnės kariuomenės pasitelkimo apimtys priklausys nuo krašto apsaugos ministro sprendimo.
„Aš, kaip kariuomenės vadas, teiksiu rekomendacijas, iki kokio lygio mes galime teikti pagalbą vidaus reikalų sistemos struktūroms. Aiškiai mes turime išlaikyt nuostatą, kad Lietuvos kariuomenės karinė parengtis ir pajėgumas neturi kristi, turime būti pasirengę atlikti savo pagrindinę funkciją – ginkluotąją gynybą“, – teigė jis.
Pasak V. Rupšio, tikimasi, kad pereiti prie kariuomenės personalo rezervo pasitelkimo neteks.
Padidėjo dešimtis kartų
Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto per Baltarusiją Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šiemet į Lietuvą neteisėtai atvyko jau daugiau kaip 4.000 migrantų, t. y. keliasdešimt kartų daugiau nei per visus praėjusius metus.
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo hibridinė akcija prieš Lietuvą.
Jau anksčiau pranešta, kad kariuomenė suteikė palapinių ir kitų priemonių migrantams apgyvendinti bei saugoti, kariai drauge su pasieniečiais patruliuoja Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o artimiausiu metu jie turi prisidėti prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
REKOMENDUOJAME
