Ch. Michelis žada kalbėtis su Irako prezidentu dėl nelegalios migracijos į Lietuvą
„Kitą savaitę vaizdo konferencijos metu susitiksiu su Irako prezidentu ir kartu su Gitanu Nausėda mes tikrai paruošime įvairių argumentų, kad galėtumėme įtikinti Irako atstovus, kad jie padėtų išspręsti šią situaciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė Ch. Michelis.
Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra Irako piliečiai.
Klausiamas, ar reaguodama į Lietuvos migrantų krizę Europos Sąjunga (ES) galėtų taikyti panašų pasidalijimo mechanizmą, koks buvo įvestas 2015 metais migrantams užplūdus pietines ES valstybes, Ch. Michelis teigė, jog tai „galbūt sudėtingesnis klausimas“.
Anot jo, visų pirmą reikia pasinaudoti „visomis reikiamomis priemonėmis“ siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir paskatinti žmones grįžti į savo kilmės šalis.
Prieš šešerius metus ES sutarė pasidalyti į Graikiją ir Italiją vykusiais migrantais iš Artimųjų Rytų. Tąkart Lietuva įsipareigojo priimti 1.105 prieglobsčio prašytojus.
EVT vadovas sakė, kad ES vieningai smerkia Baltarusijos veiksmus naudoti migraciją kaip spaudimo įrankį.
„ES garsiai vienu balsu smerkia šį spaudimą, kuris daromas per migrantus. Čia norėčiau išreikšti ES solidarumą“, – teigė Ch. Michelis.
Atmeta galimybę kalbėtis su Baltarusija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas spaudos konferencijoje, atmetė galimybę kalbėtis su Baltarusija dėl to, kaip sumažinti nelegalios migracijos srautus iš šios šalies.
G. Nausėda tvirtino, kad Lietuva turi koncentruotis į savo „namų darbus“ stiprinant sieną su kaimynine šalimi, kalbantis su migrantų kilmės valstybėmis ir siekiant ES paramos.
„Labai sudėtinga bendrauti su režimu, kurio legitimumo mes nepripažįstame ir kuris neatsitiktinai ar per klaidą migrantus leidžia per sieną. Tai yra sąmoningas politikos įrankis, politinės manipuliacijos įrankis“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, mėginimai paveikti Lietuvą per migraciją nesiliaus, turint omenyje ES įvestas sankcijas Baltarusijai.
„Dėl to viltis reikia dėti ne tiek į santykių su nelegitimiu režimu atstatymą ar diskusiją, kiek į mūsų būtinus namų darbus, kuriuos mes visi turime padaryti tam, kad problema būtų išspręsta“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad ES institucijos suteiks visą reikalingą pagalbą stiprinant pasienį su Baltarusija ir kalbantis su migrantų kilmės šalimis.
Tuo tarpu Vyriausybė turi imtis „neatidėliotinų darbų“ stiprinant Lietuvos-Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūrą, pareigūnų techninį aprūpinimą, sparčiau panaudojant ES paramą šiems tikslams, sakė šalies vadovas.
Pasak jo, Vyriausybė taip pat turėtų siekti papildomos paramos iš ES pasienio ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Europos prieglobsčio paramos biuro ir „nedelsiant susisiekiant su Turkijos ir Irako vyriausybėmis dėl nelegalių migrantų readmisijos“.
Prezidento teigimu, pati Lietuva per pastarąjį dešimtmetį neatliko namų darbų, kad išorinė ES siena su Baltarusija būtų saugesnė.
„Šiandien turime apie 60% sienos su Baltarusija, kuri tiesiog neatitinka minimalių kokybinių reikalavimų ir todėl šita problema tiktai gilėja“, – tvirtino G. Nausėda.
Taip pat, pasak jo, būtina gerinti infrastruktūrą, kad į Lietuvą jau atvykusius migrantus „galėtumėme laikyti civilizuotomis sąlygomis“.
„Tačiau svarbiausia yra pasiekti, kad nebūtų paskatų ir motyvų plėtoti šį akivaizdžiai nelegalų verslą, kuomet yra mokami dideli pinigai už patekimą į Lietuvą ir šitie žmonės masiškai plūsta per Baltarusijos-Lietuvos sieną“, – kalbėjo prezidentas.
Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1.200 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
