Baltarusija sustabdė narystę ES Rytų partnerystės programoje
Apie šį žingsnį Minskas pranešė Briuseliui įvedus naujų sankcijų Baltarusijai dėl oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinio nutupdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad „negalime vykdyti įsipareigojimų pagal šį susitarimą Europos Sąjungos įvestų sankcijų ir suvaržymų sąlygomis“. Ministerija pridūrė, kad Baltarusijos pasiuntinys prie ES buvo atšauktas konsultacijų.
URM pranešė, kad „priverstinis susitarimo veikimo sustabdymas neigiamai paveiks bendradarbiaujant su Europos Sąjunga kovos su neteisėta migracija ir organizuotu nusikalstamumu srityje“.
Ministerija pažymėjo, kad „dėl Europos Sąjungos įvestų beprecedenčių varžomųjų priemonių Baltarusijos atžvilgiu šiandien į Užsienio reikalų ministerija buvo iškviestas ES atstovybės prie Baltarusijos Respublikos vadovas Dirkas Schuebelis“.
G. Nausėda: A. Lukašenka pasmerktas pralaimėti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko režimas niekina baltarusių teisę patiems kurti savo ateitį.
„Baltarusijos žmonių teisę rinkti savo valdžią pamynęs režimas toliau niekina vienos iš Europos tautų teisę pačiai kurti savo ateitį. Jo rankomis Kremlius mėgina išlaikyti savo bliūkštančią „įtakos sferą“. Mes gerai žinome, kad bet kas, kas pakyla prieš tautų laisvę, pasmerktas pralaimėti. Esu tikras, kad baltarusių tauta greitai galės pati spręsti savo likimą”, — BNS perduotame komentare sakė G. Nausėda.
Pasak jo, dėl savo politinio išlikimo visiškai į Kremliaus rankas atsidavęs A. Lukašenka jau nebėra savarankiškas politinis veikėjas, nebeturi nė mažiausios galimybės suvereniam apsisprendimui.
Nepripažįsta nelegitimaus režimo sprendimo
Lietuvos politikai pirmadienį pareiškė nepripažįstantys Baltarusijos valdžios sprendimo stabdyti dalyvavimą Rytų partnerystės programoje, nes jį priėmė nelegitimus režimas.
„Nelegitimūs vadovai tokių sprendimų nepriima. Baltarusijos žmones yra laukiami pasinaudoti Rytų partnerystės privalumais, tik tai, matyt, atsitiks jau po rinkimų“, — išplatintame komentare teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Kviesime nepripažinti jokių tarptautinių įsipareigojimų ir suverenumo pakeitimų bei peržiūrų, kuriuos priima nelegitimi valdžia“, – pridūrė jis.
Pasak G. Landsbergio, sprendimu stabdyti dalyvavimą Rytų partnerystėje visų pirma baudžiami Baltarusijos žmonės, o režimas toliau save izoliuoja.
„ES reformų ir paramos pasiūlymas demokratinei Baltarusijai lieka galioti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Minsko žingsnį taip pat pavadino „dar vienu nelegitimiu nelegitimaus diktatoriaus propagandiniu sprendimu“.
„A. Lukašenka demonstratyviai bando atmesti visas tas galimybes, matyt, bandydamas rodyti tik kryptį į sąjungą su Rusija, kas reikštų visišką Baltarusijos suvereniteto praradimą, kas yra neteisėta, nes tokio įgaliojimo baltarusiai jam nedavė“, – BNS sakė parlamentaras.
Pasak jo, Aliaksandro Lukašenkos režimo sprendimas neturi tautos mandato, nes vis daugiau baltarusių, remiantis nepriklausomų ekspertų apklausomis, palankiai vertina ES ir norėtų laisvių, kuriomis naudojasi jų kaimynai.
Minskas atšaukia ambasadorių iš Briuselio
Baltarusijos URM pirmadienį pareiškė, kad atsakant į ES sankcijas Minskas imasi atsakomųjų priemonių – uždraudžia įvažiuoti į šalį ES institucijų pareigūnams ir atšaukia konsultacijoms savo ambasadorių prie Bendrijos.
„Baltarusijos nuolatinis atstovas prie ES atšaukiamas į Minską konsultacijų. ES atstovybės Baltarusijoje vadovui taip pat pasiūlyta išvykti į Briuselį konsultacijų, kad perteiktų savo vadovybei Baltarusijos poziciją dėl spaudimo ir sankcijų nepriimtinumo“, – sakoma ministerijos pranešime.
Be to, „atsakomąja tvarka bus uždrausta atvykti į Baltarusiją ES struktūrų atstovams ir asmenims iš Europos Sąjungos, prisidėjusiems prie suvaržymų įvedimo“, pridūrė Užsienio reikalų ministerija.
Pranešime sakoma, kad Baltarusija „toliau rengia kitas reagavimo priemones, įskaitant ekonominio pobūdžio“.
Pragmatiška programa
2009 m. ES paskelbė Rytų partnerystės iniciatyvą ir pasiūlė šešioms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms – Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Sakartvelui – geresnius ekonominius ir politinius ryšius, jeigu šios valstybės imsis reformų.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Kai kurios programos partnerės, ypač Sakartvelas ir Ukraina, laiko šią iniciatyvą didinančią jų galimybes kada nors įstoti į Europos Sąjungą. Šios šalys buvo nusiteikusios stumti partnerystę dar ambicingesne kryptimi.
Per vėliausią Rytų partnerystės viršūnių susitikimą 2017 m. ES ir programoje dalyvaujančių šalių lyderiai žadėjo gilinti ryšius, bet jokių pažadų dėl galimos narystės Bendrijoje nebuvo pateikta.
Partnerystė daugiausiai orientuota į apčiuopiamus rezultatus, pavyzdžiui, prekybos tarp ES ir šalių partnerių apimties didinimą, galimą mobiliojo ryšio roumingo mokesčių atšaukimą ir studentų mainų skatinimą.
A. Lukašenka 2017 m. buvo pirmąkart pakviestas į Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą, kai buvo atšauktos jam ir kitiems Baltarusijos pareigūnams taikytos sankcijos, siekiant paskatinti šioje šalyje teigiamus žingsnius žmogaus teisių srityje.
Tačiau A. Lukašenka delegavo tik savo užsienio reikalų ministrą, o viltis, kad Baltarusijoje bus imtasi demokratinių reformų, išsklaidė pernykščiai prezidento rinkimai ir susidorojimas su protestuotojais.
Briuselis teigia, kad Rytų partnerystė „nėra nukreipta nė prieš vieną šalį“, bet Maskva ją seniai laiko Briuselio mėginimu didinti savo vaidmenį tradicinėje Rusijos įtakos zonoje.
