ES įvedė naujas sankcijas Baltarusijos pareigūnams, sektorinės sankcijos skinasi kelią
Kol kas naujos sankcijos įvestos 76 asmenims ir 8 subjektams, įskaitant ir neteisėto šalies prezidento Aliaksando Lukašenkos šeimos narius, švietimo įstaigų vadovus, prokurorus, teisėjus, kariuomenės vadus ir t.t. Sankcijos įsigalioja jau šiandien, birželio 21 d., pirmadienį.
Tikslus sąrašas bus paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį, bet vienas diplomatinis šaltinis BNS sakė, kad tarp taikinių bus A. Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
„Šiandien mes patvirtinsime naujų sankcijų paketą, kuris yra platesnis, apima iš viso apie 86 tiek juridinius, tiek fizinius asmenis“, – dar prieš susitikimą žurnalistams sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė ir dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai įvedimo, tačiau galutinis sprendimas bus svarstomas šią savaitę birželio 24-25 dienomis vyksiančioje EVT.
„Sankcijos yra būdas spausti Baltarusijos vyriausybę. Esame nusiteikę itin skaudžiai paveikti Baltarusijos ekonomiką“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
Trąšų eksportas per Lietuvą gali būti stabdomas
ES sutarus įvesti sektorines sankcijas Baltarusijai, šioje šalyje gaminamų trąšų eksportas per Bendrijos šalis, įskaitant Lietuvą, turėtų būti stabdomas, BNS informavo diplomatiniai šaltiniai.
Pasak jų, paketas apima septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.
„Jeigu tai bus patvirtinta, trąšų tranzitas per ES ir importas į ES šalis sustos“, – BNS sakė vienas šaltinis.
Baltarusijoje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamyklų „Belaruskalij“. Įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis.
„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė „Birių krovinių terminalas“.
Tikina suksianti į Aziją
Baltarusija į Vakarų ekonominių sankcijų sugriežtinimą reaguos „posūkiu į Aziją“, pareiškė Baltarusijos ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas.
„Į Vakarų sankcijas Baltarusija žiūri ramiai. Viena vertus, tai iššūkis, o kita vertus – galimybė mūsų ekonomikai kitu kampu pažvelgti į naujas rinkas, naujus partnerius. Ir mes pakankamai aktyviai dirbame šia kryptimi. Mūsų planas, apie kurį dabar daug kalbama, kaip tik skirtas naujų rinkų vystymui. Tai posūkis į Aziją“, – pareiškė jis Baltarusijos televizijai ONT.
Ministro vertinimais, išlaidos dėl prekių, kurioms bus taikomos sankcijos, srautų nukreipimo iš Vakarų į Aziją vertinamos 3% bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Bus tam tikrų praradimų dėl išlaidų, kai reikės nukreipti prekių srautus kita kryptimi. Ir šios bendros išlaidos kaip tik gali sudaryti iki 3% BVP“, – teigė Baltarusijos ekonomikos ministras.
Neatmeta, kad suteiks paramą Lietuvos įmonėms
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ES sankcijų paketas Baltarusijos ekonomikai turi būti griežtas ir išsamus, tačiau Vyriausybė vertins jų poveikį Lietuvos įmonėms.
„Ir jeigu tas paketas toks bus, o nebus taip, kad yra pasirinkta kažkuri viena veikla ir ji išskirta, o bus pasirinktas visas spektras veiklų, per kurias režimas gauna pajamas, reikalingas išlaikyti savo struktūras, kurios prisideda prie žmonių persekiojimo, Lietuva tokioms sankcijoms pritars“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
Ji taip pat neatmetė, kad Vyriausybė suteiks paramą Lietuvos įmonėms, kurios patirtų nuostolių įvedus sankcijas Baltarusijai.
„Pirmiausia reikia nuostolius labai tiksliai žinoti ir tai labai priklauso nuo sprendimų modalumo. Kol kas tiek galiu pakomentuoti, bet tikrai Vyriausybė šitą poveikį vertins ir tiek, kiek reikės Vyriausybės paramos, tarkim, infrastruktūrai ar kitiems dalykams, tiek jos bus“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas palaiko sektorines sankcijas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaikys Europos Sąjungos susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nepaisant to, ar jis apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne, teigia prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
„Sankcijos ir sankcijų turinys derinamas bendru visos Europos Sąjungos sprendimu. Šiandien tos sankcijos yra iš tikrųjų reikalingos ir būtent tie veiksmai, kuriuos matome ir su nelegalia migracija, ir kiti grasinimai yra daromi galbūt su tikslu sustabdyti ir pagąsdinti Europos Sąjungos valstybes nepriimti tų sankcijų. Be abejo, sankcijų klausimu turi būti bendras sutarimas, prezidentas palaikys tokį siūlymą, koks bus sutartas bendrai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė D. Kuliešius, paklaustas, ar prezidentas palaikys sankcijas diskutuojant EVT formate, net jei jos apims Baltarusijos trąšų importą į ES.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
Apie pasiryžimą įvesti sektorines sankcijas kalbėjo ir Vokietijos užsienio reikalų ministras.
„Daugiau neapsiribosime tik sankcijoms asmenims. Planuojame įvesti sektorines sankcijas, kurios bus tiesiogiai nukreiptos į šalies ekonomikos sritis, kurios yra ypač svarbios Baltarusijai ir režimo pajamoms“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Susirinkę ES lyderiai ketvirtadienį ir penktadienį svarstys sankcijų paketą, nukreiptą į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.
Taip pat galėtų būti sugriežtinti ginklų ir įrangos, kuri gali būti panaudota represijoms prieš demonstrantus, eksporto apribojimai, teigia diplomatai.
Sprendimas uždrausti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per ES paveiktų įmones, susijusias su Baltarusijos „Belaruskalij“ produktų eksportu per Klaipėdos uostą.
Naujausios sankcijos Baltarusijai įvestos po režimo įvykdyto priverstinio keleivinio lainerio „Ryanair“, vykusio maršrutu Atėnai-Vilnius nutupdymo, ir Baltarusijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus ir jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymo.
Ne sidabro kulka
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su į Lietuvą pasitraukusią Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, tvirtinančia, kad ji teisėtai laimėjo pernai vykusius rinkimus.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti režimo kalinamus žmones“, – per „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S. Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G. Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
REKOMENDUOJAME
