R. Pratasevičius „gyvas ir sveikas“, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija imsis tirti incidentą Baltarusijoje

Svarbiausi faktai:

• R. Pratasevičiaus merginai gresia iki 12 metų kalėjimo bausmė.

• Minsko oro uosto dispečeriai apie tariamą sprogmenį iš Atėnų į Vilnių skridusiame „Ryanair“ lėktuve jo pilotą įspėjo beveik pusvalandžiu anksčiau, nei patys gavo tariamą „Hamas“ grasinantį laišką, rodo žiniasklaidos atliktas tyrimas.

• Graikija pareiškė nemananti, kad lėktuve buvo KGB agentų.

• Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija rengia skubų posėdį. 

• A. Lukašenka pagrasino neva nebestabdysiantis nelegalių per sieną patenkančių migrantų, Lietuvos valdžia stiprina pasienio apsaugą.

• ES užsienio diplomatijos vadovai renkasi į neformalų ministrų susitikimą, svarstomos Baltarusijos pramonei smogsiančios sankcijos.

• S. Cichanouskaja pranešė apie konferenciją naujiems rinkimams Baltarusijoje surengti.

06:30 J. Borrellis ragina ES greičiau įvesti sankcijų Minskui

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį paragino veikti greičiau įvedant naujų sankcijų Baltarusijos pareigūnams.

„Mes turime veikti greičiau dėl sankcijų. Darbas prasidėjo, ir ES Taryba priims sprendimą tinkamu laiku“, — ketvirtadienį Lisabonoje po neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo Lisabonoje sakė ES diplomatijos vadovas.

27 narių Bendrija rengia atsaką, šalių lyderiams pirmadienį uždegus žalią šviesą platesnėms sankcijoms prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Buvo pateikta tam tikrų idėjų, bet tikrai dėl nieko nebuvo nuspręsta“, – sakė J. Borrellis.

„Nors šios idėjos tikrai paveiks ekonominius sektorius, nėra tiek daug ekonomikos sektorių, kurie galėtų būti paveikti, nes Baltarusijos eksportas yra labai sutelktas kai kuriose srityse“, – kalbėjo jis.

Anksčiau J. Borrellis kalbėjo apie galimybę dėl režimo įvykdyto lėktuvo užgrobimo sankcijas taikyti kalio trąšų sektoriui, neleisti per Baltarusiją į ES tiekti gamtinių dujų.

„Tikrai turime imtis priemonių, kurias A. Lukašenka pajus“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė jis.

J. Borrellis taip pat informavo, kad į kitą ES užsienio reikalų tarybą nuspręsta pakviesti Sviatlaną Cichanouskają.

06:20 Estija uždarė savo oro erdvę Baltarusijos aviakompanijoms 

Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį vakare patvirtino sprendimą uždrausti Baltarusijos oro vežėjų naudojamiems lėktuvams nusileisti Estijos oro uostuose ir naudotis Estijos oro erdve.

Šis laikinas draudimas galios ir Baltarusijos oro erdvę kirtusiems kitų šalių aviakompanijų orlaiviams, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Estija tokį Europos Sąjungos lyderių rekomenduotą žingsnį žengė paskutinė iš trijų Baltijos valstybių, užverdama Baltarusijos aviakompanijoms galimybę aplinkiniais keliais pasiekti Europos oro uostus per Rusiją, po to kai joms užsivėrė ir Ukrainos bei Lenkijos oro erdvės.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas pabrėžė, jog Baltarusijos valdžios veiksmai, dėl sekmadienį Minske priverstinai nutupdyto iš Atėnų į Vilnių skridusio „Raynair“ keleivinio lėktuvo, kelia grėsmę tarptautinei taikai bei saugumui.

„Baltarusijos režimas įvykdė valstybinį teroro aktą ir turi prisiimti atsakomybę už šiuos veiksmus“, – premjerę cituoja Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

21:56 R. Pratasevičius „gyvas ir sveikas“

Sulaikyto baltarusių aktyvisto ir tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus advokatė Inesa Alenskaja ketvirtadienį pranešė, kad jai pagaliau pavyko susitikti su savo klientu.

„Šiandien pavyko patekti pas ginamąjį. Esu pasirašiusi (pasižadėjimą neviešinti informacijos), negaliu papasakoti jokių detalių“, – sakė teisininkė. I. Alenskaja pridūrė dėl to negalinti pranešti, kur būtent jis laikomas ir kokia jo būklė.

Ji nurodė, kad R. Pratasevičius „gyvas ir sveikas“.

„Aš net priverčiau jį nusiimti kaukę, kad tuo įsitikinčiau. Sveikata jis nesiskundžia, ligoninėje nebuvo“, – teigė I. Alenskaja.

Tuo metu R. Pratasevičiaus draugės Sofijos Sapegos, kartu su juo sulaikytos, kai savaitgalį Minske buvo priverstinai nutupdytas kompanijos „Ryanair“ lėktuvas, advokatui vis dar nepavyko aplankyti savo ginamosios.

20:43 ICAO imsis tyrimo

Susisiekimo ministerija skelbia, kad atsižvelgdama į Lietuvos ir Lenkijos oficialius prašymus, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) planuoja pradėti lėktuvo incidento Baltarusijoje tyrimą.

Ketvirtadienį vykusiame neeiliniame Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tarybos posėdyje Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis dar kartą paragino atlikti išsamų ir objektyvų gegužės 23 d. incidento tyrimą, kai tarptautiniu maršrutu į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo priverstas nutūpti Minske. 193 šalis vienijanti ICAO atsižvelgė į Lietuvos ir kitų šalių siūlymus  – ši Jungtinių Tautų organizacija ketina pradėti tyrimą pagal Čikagos konvencijos 55 straipsnį įvykio aplinkybėms ištirti. 

„Remdamasi Čikagos konvencija, Lietuvos Respublika kreipiasi į ICAO tarybą dėl išsamaus ir objektyvaus šio įvykio tyrimo dėl kelių konvencijos straipsnių ir tarptautinės teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad incidentas yra susijęs su Europos Sąjungos oro linijų bendrove, prašome, kad į šį tyrimą taip pat būtų įtraukta Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra. Svarbiausias mūsų rūpestis – skrydžių keleivių saugumas“, – neeiliniame ICAO tarybos posėdyje aptariant Baltarusijoje sekmadienį įvykusį incidentą sakė ministras M. Skuodis.

Ministras pabrėžė, kad incidentas Baltarusijos oro erdvėje ir Baltarusijos valdžios atstovų veiksmai aiškiai parodė, jog yra didelė rizika skrydžių saugai Baltarusijos oro erdvėje, todėl kyla klausimas, ar Baltarusija gali teikti saugias oro navigacijos paslaugas.

Tai pabrėžė ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA), kuri išleido Saugumo informacijos biuletenį, kuriame nurodo visiems skrydžių operatoriams vengti Baltarusijos oro erdvės, nebent tai būtų būtina skrydžio saugai atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Keletas Europos oro linijų bendrovių, tarp jų SAS, „Air Baltic“, „Wizz Air“, „Air France“, „Lufthansa“, „Finnair“, jau nusprendė vengti skrydžių Baltarusijos oro erdvėje.

19:04 Medininkų pasienio punkte – protesto akcija

Reaguodama į Baltarusijoje tęsiamą žurnalistų kalinimą ir Baltarusijos sprendimą priverstinai nutupdyti į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą, nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) ketvirtadienį Medininkų pasienio punkte surengė protesto akciją.

Organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as BNS teigė, kad iš lėktuvo išlaipinto žurnalisto ir disidento Ramano Pratasevičiaus kalinimas yra „tragedija“, bet reikia parodyti ir veidus kitų įkalintų žurnalistų, nes jie atskleidžia represijų realybę. 

„Tai yra protestas pasienyje. Mes norėjome būti kiek įmanoma arčiau tų žurnalistų, kurie yra kalėjime. Jie yra kalėjime šalyje, kuri jau prieš kelis mėnesius buvo uždaryta A. Lukašenkos ir, kurioje auga represijų mastai. Mes norėjome suorganizuoti šį protestą po lėktuvo užgrobimo ir Ramano Pratasevičiaus bei Sofijos Sapegos įkalinimo“, – sakė Ch. Deloire'as. 

Pasak jo, kalinama ir daugiau „jaunų ir talentingų žurnalistų“, kurie naudojasi naujais medijų kanalais, tarp jų ir  „Telegram“. 

Akcijos dalyviai pasienyje pakabino kalinamų žurnalistų nuotraukų. 

Proteste taip pat dalyvavo Dionizas Litvaitis, Vilma Danauskienė, Šarūnas Černiauskas, Dainius Radzevičius, Indrė Makaraitytė, Arkadijus Vinokuras, Ruslanas Iržikevičius ir kiti žurnalistai. 

18:15 G. Landsbergis: naujos sankcijos Baltarusijai gali apimti daug sektorių

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad vadinamasis penktasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai paketas gali apimti ne tik trąšų ar dujų eksportą, bet daugiau ekonomikos sektorių.

Apie galimus ES veiksmus, nukreiptus prieš trąšų ar dujų eksportą iš Baltarusijos, bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis viešai užsiminė neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse.

„Esminis dalykas, ką ponas Borellis šiandien pasakė, tai kad prasideda diskusijos dėl galimų sektorinių sankcijų. Ir tų sektorių, kuriems sankcijos gali būti pritaikytos, yra tikrai daugiau, negu ponas Borellis įvardijo“, – BNS telefonu iš Lisabonos ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

„Tai ir naftos produktų, ir tabako, ir energijos sankcijos, naftos, naftos tranzito galimos sankcijos, taip pat netgi ir finansinės. Tad kalbame tikrai apie nemažą sąrašą įvairių sektorių, kurie gali būti sankcionuoti“, – prudūrė jis. 

Ministras kol kas nesiima vertinti, kiek nuostolių dėl papildomų sankcijų patirtų Lietuva, nes tai kol kas „preliminarūs svarstymai“. Vis dėlto jis pripažįsta, kad baltarusiškų trąšų eksportas Lietuvai „svarbi sritis“.

„Tai yra ganėtinai svarbus sektorius Lietuvai. Bet yra įvairūs signalai, kad ir patys trąšų gabentojai svarsto diversifikuoti importą, nepaisant to, ar yra sankcijos, ar ne. Tad reikia žiūrėti. Kol kas tai dar ankstyva“, – tvirtino G. Landsbergis.

17:42 R. Pratasevičiaus merginai gresia iki 12 metų kalėjimo

Kartu su žurnalistu Ramanu Pratasevičiumi A. Lukašenkos perimtu lėktuvu keliavusi jo mergina Rusijos pilietė Sofia Sapega yra įtariama dėl „rasinio, tautinio, religinio ar kitokio priešiškumo ir neapykantos kurstymo“. Jai mesti įtarimai pagal baudžiamojo kodekso 130 straipsnio trečiąją dalį. Pagal šį straipsnį merginai gresia laisvės atėmimas iki 12 metų, skelbia „NEXTA“.

VŽ primena, kad S. Sapega yra Europos humanitarinio universiteto studentė, iki sulaikymo ji gyveno Vilniuje.

17:31 Graikų premjeras: nėra ženklų, kad lėktuve buvo KGB agentų

Nėra įrodymų, kad Baltarusijos valstybės saugumo tarnybos KGB ar kitų slaptųjų tarnybų agentų buvo iš Atėnų į Vilnių skridusiame „Ryanair“ lėktuve, kuris buvo priverstinai nutupdytas Minske, siekiant sulaikyti juo skridusį disidentą žurnalistą, ketvirtadienį pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis.

„Mes neturime jokių ženklų, kad tame lėktuve būtų buvę KGB agentų ar kurios nors saugumo tarnybos agentų. Nė vieno. Nulis. Ir mes tai labai atidžiai ištyrėme“, – interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ sakė graikų premjeras.

17:18 G. Nausėda: gilių susirūpinimų laikas baigėsi

Baltarusijos režimas turi suprasti, kad pagrūmojimų ir gilių susirūpinimų laikas baigėsi, ir tokio pobūdžio veiksmai kaip priverstinis keleivinio lėktuvo nutupdymas „bus baudžiami visu griežtumu“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Svarbus Europos vadovų tarybos pirmadienio sprendimas jau padarytas, manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai yra skausmingas, jis bus dar skausmingesnis, kai realiai šitos sankcijos įsigalios“, – ketvirtadienį žurnalistams Šiauliuose sakė prezidentas.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė Baltarusijos įvykdytą priverstinį keleivinio lainerio nutupdymą bei juo skridusio opozicijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Sofijos Sapegos sulaikymą, taip pat paragino Bendrijos oro bendroves vengti Baltarusijos oro erdvės.

Europos vadovai taip pat nurodė, kad Bendrija turėtų kuo greičiau apsvarstyti naujas tikslines ekonomines sankcijas Minsko režimui.

„Oro erdvės uždarymas ir paskelbimas Baltarusijos oro erdvės nesaugia įvyko iš karto, ir šiandien aš manau, kad yra dėl ko graužtis pirštus šitam režimui, nes jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi, ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti, jo medaus mėnuo baigėsi“, – pažymėjo G. Nausėda.

17:17 G. Nausėda: A. Lukašenka kalba nusikaltėlio žargonu

Komentuodamas Baltarusijos režimo vadovo Aliaksandro Lukašenkos pasisakymą savo šalies parlamente, kad nebestabdys narkotikų ir migrantų prie Europos Sąjungos sienų, g. Nausėda tai pavadino „nusikaltėlio žargonu“.

„Nusikaltėlio žargonas, tai tik leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje, nes jei jis tokį rojų kuria, tie visi žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka, bėga toliau“, – sakė prezidentas.

„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir  Astravo atominės elektrinės klausimą, aš šitą labai aiškiai pasakiau – supraskime, kad mes dabar į Astravą turime žiūrėti kitaip, nes tai, ką mes kalbėjome apie ekologiją, apie ekonomiką, apie energetikos rinką, visa tai jau dabar yra tik papildomi veiksniai, pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę kaip šantažo įrankį visai Europai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Klausiamas, kaip vertina siūlymą uždrausti baltarusiškų trąšų ir naftos produktų eksportą per Baltijos šalis, Lietuvos vadovas teigė, kad tokio pobūdžio sankcijas reikia labai gerai apgalvoti, kad nebūtų taip jog „tie, kurie turėtų bijoti mūsų sankcijų, trins rankomis ir juoksis“.

„Aš manau, kad ponas Borrellis turėjo labai gerai girdėti, apie ką mes kalbėjome EVT, ir vienas iš aspektų, kurį mes pabrėžėme, ekonominio pobūdžio sankcijos turi būti taikomos, tačiau jos turi būti nutaikytos kryptingai režimui. Jei mes imsimės šitos priemonės, turbūt labiausiai dėl šios priemonės panaudojimo džiaugsis Rusija, kuri dabar kaip tik stengiasi nukreipti visą krovinį į alternatyvius uostus. Šiuo atveju nuostolių daugiau patirtų, kas tik nori, bet ne Baltarusijos režimas, todėl klausimas, ar šitos priemonės pasiekia tikslinį rezultatą, kurio mes siekiame, verta pagalvoti“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Manau, kad diskusijos tik prasideda, jos turi būti subtilios, gerai apmąstytos, bet mes neturime padaryti taip, kad tie, kurie turėtų bijoti mūsų sankcijų, trins rankomis ir juoksis“, – pridūrė prezidentas.

16:42 „Aeroflot“ atšaukia penktadienio skrydį į Vilnių

Vis daugiau Europos šalių neįsileidžiant į savo oro erdvę Baltarusijos oro bendrovių, o Lietuvai uždraudus visus skrydžius į šalį ir iš jos, jei skrendama virš Baltarusijos, Rusijos bendrovė „Aeroflot“ atšaukia penktadienio skrydį iš Maskvos į Vilnių.

Tai BNS patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

„Į Vilniaus oro uostą rytoj turėjęs atvykti „Aeroflot“ orlaivis yra atšauktas. Apie priežastis mes nieko kol kas nežinome, oro bendrovė neinformavo“, – BNS sakė T. Vasiliauskas.

Anot jo, orlaivis iš Maskvos Vilniaus oro uoste turėjo leistis penktadienį 18 valandą. Neįvyks ir tą pačią dieną numatytas „Aeroflot“ skrydis iš Vilniaus į Maskvą.

Pasak oro uostų atstovo, „Aeroflot“ skrydžiai vyksta kartą per savaitę.

16:08 Masiškai grąžinami pirkti „Belavia“ oro linijų bilietai

Opozicijos platforma „NEXTA“ dalijasi vaizdo įrašu, kuriame matomos nusidriekusios eilės prie Baltarusijos oro linijų „Belavia“ kasų. Žmonės, anot „NEXTA“, dėl atšauktų skrydžių masiškai grąžina bilietus.

Kol kas nėra žinoma, ar už bilietus žmonėms yra grąžinami pinigai ir kada tai bus padaryta.

16:07 G7 užsienio reikalų ministrai smerkia režimo veiksmus

G7 Užsienio reikalų ministrai pasmerkė A. Lukašenkos režimo veiksmus priverstinai nutupdant „Ryanair“ orlaivį, skridusį maršruto Atėnai – Vilnius.  

„Reikalaujame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti R. Pratasevičių bei kitus žurnalistus ir politinius kalinius, laikomus Baltarusijoje“, – sakoma britų vyriausybės paskelbtame bendrame Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir JAV užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Ministrai pareiškė, kad G7 „intensyvins pastangas, kad Baltarusijos valdžios institucijos atsakytų už savo veiksmus, be kita ko, prireikus taikydami tolesnes sankcijas“.

Be to, G7 užsienio reikalų ministrai paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją reaguoti į incidentą pagal savo taisykles ir standartus.

Pareiškime pabrėžiama, kad priverstinis lėktuvo nutupdymas „sukėlė grėsmę keleivių ir orlaivio įgulos saugumui“. Anot G7, incidentas taip pat gali būti vertinamas kaip „rimtas išpuolis prieš civilinę aviaciją reglamentuojančias taisykles“.

15:54 Stabdomi bankiniai mokėjimai Baltarusijos įmonėms palies 70 bendrovių

Nuo birželio 3 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per Lietuvoje veikiančius bankus nebegalės būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, pranešė Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Klientus, kurie turėjo su jomis sutartinių santykių, bankai informavo iš anksto. LBA duomenimis, pokyčiai galėjo būti aktualūs apie 70 šalyje veikiančių įmonių.

Plačiau skaitykite čia.

15:47 „Proton Technologies“: laiškas apie tariamą bombą išsiųstas jau nukreipus orlaivį

Elektroninio pašto paslaugų teikėjas „Proton Technologies AG“ ketvirtadienį pranešė, kad elektroninis laiškas apie tariamą sprogmenį, kurį Baltarusijos režimas įvardija kaip priežastį priverstinai Minske nutupdyti iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ lėktuvą, kuriame buvo žurnalistas Ramanas Pratasevičius, išsiųstas jau nukreipus orlaivį.

Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

„Nematėme patikimų įrodymų, kad baltarusių teiginiai būtų teisingi“, – sakoma Šveicarijos bendrovės pranešime.

„Gavę teisinę užklausą mes palaikysime Europos valdžios institucijas atliekant tyrimus“, – priduriama jame.

15:11 Atšaukiamas Europos dviračių treko čempionatas Baltarusijoje

Kitą mėnesį Minske turėjęs įvykti Europos dviračių treko čempionatas ketvirtadienį buvo atšauktas, reaguojant į Baltarusijos priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą siekiant areštuoti režimo oponentus.

„Esant tokiai situacijai Valdyba nusprendė atšaukti 2021 metų Elito Europos treko čempionatą, turėjusį įvykti Minske birželio 23–27 dienomis“, – pranešė Europos dviračių sporto sąjunga (UEC).

Plačiau skaitykite čia.

15:10 S. Pucila prašo Vakarų didinti spaudimą režimui

Informacinio kanalo „Nexta“ vienas įkūrėjų, Minske sulaikyto Ramano Pratasevičiaus bičiulis Sciapanas Pucila prašo Vakarų didinti spaudimą Baltarusijos režimui įvedant konkrečias sankcijas.

Spaudos konferencijoje iš Lenkijos, kurioje dalyvavo ir R. Pratasevičiaus tėvai, ketvirtadienį S. Pucila sakė neabejojantis, kad R. Pratasevičius yra kankinamas, su juo neleidžiama susisiekti, taip pat pabrėžė, kad kasdien pranešama apie naujus opozicijos veikėjų sulaikymus, įkalinimus ilgiems metams, uždaromi paskutiniai laisvos žiniasklaidos kanalai, skiriamas mėnesio areštas net už baltai-raudonas vėliavas ar kaukes.

„Prašome tarptautinės bendruomenės pagalbos užtikrinant mūsų saugumą. Bet pirmiausia, prašome pasaulio padėti Baltarusijai, o tai galima padaryti tik didinant spaudimą režimui, t.y. pagilinti sankcijas, kurios per aštuonis mėnesius neprivertė režimo išsigąsti, todėl jis ryžtasi tokiems poelgiams“, – sakė S. Pucila.

Anot jo, būtina pripažinti Baltarusijos režimą „teroristiniu“, nutraukti bet kokį „ekonominį, politinį, diplomatinį, transporto“ bendradarbiavimą, įskaitant ir dabar svarstomus oro erdvės Baltarusijos avialinijoms ribojimus. R. Pucila taip pat ragina blokuoti Baltarusiją tarptautinėje bankinėje SWIFT sistemoje, nes tai „priverstų režimą iš tiesų susimąstyti“.

„Tik beprecedentis tarptautinis spaudimas pajėgus paveikti režimą, pajėgus sustabdyti represijas, pajėgus išgelbėti nekaltas gyvybes. Ekonominiai nuostoliai dėl prekybos su režimo įmonėmis –  „Belaruskalij“, dėl bendradarbiavimo transporto srityje, diplomatinių ryšių, jie yra gerokai mažesni lyginant su ta galima nauda, kurios galima sulaukti, jei mes galų gale tapsime demokratiška valstybe, užtikrinančia žmogaus teises“, – sakė jis.

Pernai „Nexta“ įkūrėjus 22 metų S. Pucilą ir 26 metų R. Pratasevičių Baltarusija įtraukė į „asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje“, sąrašą, o patį kanalą paskelbė „ekstremistiniu“ ir nurodė jį blokuoti.

14:40 J. Borrellis: ES svarsto sankcijas Baltarusijos pramonei

Europos Sąjunga (ES) ketina priversti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką brangiai sumokėti už priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą siekiant areštuoti režimo oponentus, naujienų agentūrai AFP sakė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Valstybių ir vyriausybių vadovai pirmadienį per viršūnių susitikimą paprašė mūsų pasiūlyti sektorines ekonomines sankcijas, kurių mes ES nepratę taikyti, ir kai kas iš karto ateina į galvą. Baltarusija yra didelė kalio trąšų eksportuotoja: 2,5 mlrd. USD (2,04 mlrd. eurų). Viskas keliauja per Baltijos šalis. Tai lengva kontroliuoti, jei tikrai nori“, – sakė J. Borrellis, trečiadienį duodamas interviu Lisabonoje.

Jis kalbėjo užsienio reikalų ministrų neformalaus susitikimo išvakarėse.

Plačiau skaitykite čia.

[infogram id="aa901231-367c-469a-812e-35a139a3fa59" prefix="rYq" format="interactive" title="Baltarusijos eksportas 1995-2020 m."]

13:08 Premjerė: pasienio projektai su Baltarusija turėtų būti nutraukti

Europos Sąjungos (ES) finansuojami pasienio projektai turėtų būti nutraukti, nes juos įgyvendinant reikia bendradarbiauti su Minsko režimu, sako Lietuvos premjerė.

„Iš esmės projektai yra įšaldyti. Tik klausimas, ar jie turėtų būti tęsiami. Mano supratimu, jie tęsiami neturėtų būti, ir mes tą klausimą taip pat pasiūlėme iškelti Vadovų Taryboje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

„Didžiausia šių projektų problema yra ta, kad jie nėra tęsiami, nes kaip bežiūrėtumei, prie tų projektų prisiliečia įvairios režimo institucijos ir gauna iš to finansinę naudą“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, vienašališkai nutraukus pasienio projektų įgyvendinimą grėstų didelės finansinės baudos.

Plačiau skaitykite čia.

13:05 Estija papildė „Belavia“ skrydžius uždraudusių valstybių sąrašą

Estija ketvirtadienį papildė sąrašą Europos valstybių, laikinai uždraudusių Baltarusijos nacionalinei oro vežėjai „Belavia“ skristi į jų oro uostus ar kirsti jų oro erdvę.

Premjerė Kaja Kallas per vyriausybės spaudos konferenciją pranešė, jog „Belavia“ lėktuvams uždraudžiama nusileisti Estijos oro uostams.

Pasak jos, tokį sprendimą Estijos vyriausybė įformins ketvirtadienio popietę.

„Mes nesame autokratinė valstybė. Mūsų sprendimai įforminami vadovaujantis teisinės valstybės principais“, – sakė premjerė.

Anksčiau analogiškus sprendimus jau yra priėmusios Lietuva, Latvija, Ukraina, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Suomija.

12:54 G. Landsbergis: A. Lukašenka siekia padėti V. Putinui aneksuoti Baltarusiją

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka siekia padėti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksuoti Baltarusiją.

„Mes žinome, kas vyksta Baltarusijoje. Iš tiesų, Lukašenka žaidžia su Putinu ir padeda Putinui aneksuoti šalį. Taigi, mes galėtumėme nusiųsti signalus Rusijai taip pat, kad Europa nesitaikstys su aneksija“, – žurnalistams Lisabonoje sakė G. Landsbergis.

Lietuvos užsienio diplomatijos vadovas, kalbėjęs prieš neformalų Europos Sąjungos ministrų susitikimą, kur šalių atstovai tarsis dėl atsako į lėktuvo nutupdymą ir žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą Minske, taip pat sakė neabejojantis, kad „Rusija žinojo, kas vyksta Minske“, nors patvirtinančios informacijos apie tai sakė neturintis.

Jis priminė, kad Vakarai nepripažįsta Lukašenkos kaip legitimaus prezidento.

„Taigi, dabar jis siekia pakeisti Konstituciją, taip galimai sukuriant vieną šalį iš Baltarusijos ir Rusijos. Tad kokį žodį jūs panaudotumėte? Jei taip nutiks, jei nelegitimus prezidentas suvienys dvi valstybes, pasirašys Konstituciją, tai, mano manymu, yra Krymas, tik didesniu mastu“, – pridūrė G. Landsbergis.

12:47  G. Landsbergis: ES sankcijos Baltarusijai galėtų apimti naftos produktų sektorių

Naujos sektorinės Europos Sąjungos (ES) sankcijos Baltarusijai galėtų apimti naftos produktų sektorių, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Prieš neformalų ES ministrų susitikimą G. Landsbergis tikino, kad būtina surasti „sektorius ir kompanijas, kurios padeda režimui“, bet siekti, kad sankcijos nepaveiktų eilinių žmonių. Jis taip pat pridūrė, kad apie tai šalys plačiau dar nediskutavo.

„Taigi, ne individualias kompanijas, ne atskirus žmones, bet kalbėti apie sektorius, kurie iš tiesų teikia daugiausiai naudos režimui. Galime kalbėti apie naftos produktų sektorių, tai galėtų būti vienas iš pasirinkimų, bet tai dar nėra aptarta, aš tik pateikiu savo nuomonę, truputėlį ankstoka kalbėti apie konsensusą“, – sakė ministras.

Jis akcentavo, kad ES lyderiai pirmadienį, iškart po sekmadienio incidento Minske, kai priverstinai nutupdžius lėktuvą suimtas opozicionierius Ramanas Pratasevičius, pasiuntė „stiprią žinią“, tuo metu ministrai tarsis dėl konkrečių sankcijų.

„Mano pasiūlymas – kad mes priimtumėme 4-ąjį sankcijų paketą, dėl kurio diskutuojame jau kurį laiką, tada – pradėti diskusiją dėl naujų sankcijų, kurias vadiname 5-uoju paketu, galimybės. Be kita ko, manau, kad mes neturėtumėme žiūrėti į sekmadienio įvykius kaip į atskirą incidentą, visa eskalacija tęsiasi nuo pernai, nuo rinkimų, tad mums į tai reikėtų žiūrėti strategiškai“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Paklaustas, ar jis tikisi, kad ekonominėms sankcijoms pritartų Vokietija ir Prancūzija, G. Landsbergis pabrėžė tikintis, kad ketvirtasis sankcijų Baltarusijai paketas „gali būti priimtas“, kartu jis tvirtino, kad diskusijos dėl tolesnių sprendimų „tik prasideda“.

„Europoje mes siekiame konsensuso. Taigi, kol kas tai yra ankstyva, mes nežinome, kur, kaip toli tai nueis. Bet bent jau šiuo metu, tikiuosi, kad įvykiai Baltarusijoje dėl priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo – jie iš tiesų padeda kurti šį konsensusą. Nes šalys mato, kad kyla reali grėsmė ir mes turime būti visiškai tikri, kad tai nepametės idėjos kitiems diktatoriams, kad tai negali pasikartoti“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Neformaliame susitikime Lisabonoje ES ministrai ketvirtadienį tarsis dėl bendrijos atsako į Minske priverstinai nutupdytą lėktuvą ir sulaikytą opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių bei jo draugę. Susitikime daug dėmesio žadama skirti įšaldytiems konfliktams Rytų partnerystės regione ir kitų klausimų.

12:40 Baltarusijos teisių gynėjai S. Sapegą pripažino politine kaline

Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai politiniais kaliniais pripažino dar penkis asmenis, tarp jų Rusijos pilietę Sofiją Sapegą, paskelbė žmogaus teisių centras „Viasna“.

„Aliaksandro Chrapko, Iharo Vinakuravo, Eduardo Kudyniuko, Aliaksandro Viniarskio, Sofijos Sapegos, kurie buvo įkalinti ir apkaltinti dėl masinių neramumų ir grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, persekiojimą vertiname kaip politiškai motyvuotą persekiojimą dėl jų naudojimosi taikių susibūrimų laisve ir nuomonės apie paskelbtus Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus reiškimo. Pripažįstame juos politiniais kaliniais“, – sakoma pranešime.

„Piliečių pasisakymai po prezidento rinkimų buvo stichiški. Juos išprovokavo nepasitikėjimas 2020 rugpjūčio 9 dienos Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų, per kuriuos buvo daug pažeidimų ir klastojimo, rezultatais“, – pažymėjo teisių gynėjai ir pridūrė, kad šių rinkimų tarptautinė bendrija nelaiko demokratiniais, teisingais ir laisvais.

„Piliečių susibūrimai buvo taikūs ir nekėlė grėsmės nei nacionaliniam, nei visuomenės saugumui, tačiau demonstrantus puolė Vidaus reikalų ministerijos specialieji daliniai, naudodami neproporcingą fizinę jėgą, specialiąsias priemones ir ginklus“, – sakoma pranešime.

Pirmą kartą per Baltarusijos istoriją prieš taikius demonstrantus buvo panaudotos guminės kulkos ir vandens patrankos. „Ypač pakenkė garsinės granatos“, – nurodo „Viasna“.

„Mums taip pat atrodo būtina pažymėti, kad demonstrantai nepadarė veiksmų, apibrėžtų Baudžiamojo kodekso 293 straipsnyje, todėl jų negalima laikyti masiniais neramumais. Protestų dalyviai nepadeginėjo, nevykdė pogromų, nenaikino turto ir ginkluotu būdu nesipriešino teisėsaugos organams. Pavieniams demonstrantų prievartinių veiksmų prieš milicijos darbuotojus atvejams reikia atskiro teisinio įvertinimo atsižvelgiant į kontekstą ir prievartos taikymo aplinkybes, įskaitant gynimosi nuo tyčinių neproporcingų milicijos darbuotojų veiksmų kontekstą“, – sakoma pranešime.

Teisių gynėjai reikalauja tuojau pat paleisti visus politinius kalinius, taip pat piliečius, sulaikytus dėl naudojimosi taikių susibūrimų laisve po rinkimų, ir nutraukti politines represijas piliečių atžvilgiu.

12:38 Lietuva maksimaliai stiprina sienos su Baltarusija apsaugą

Lietuva skelbia maksimaliai stiprinanti sieną su neprognozuojamo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenko valdoma Baltarusija. Apie tai ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Tai, kad kaimyninės šalies, su kuria Lietuva turi beveik 680 km bendros sienos, vadovas atvirai grasina laisvai leisti per bendrą sieną judėti nelegaliems migrantams ir narkotikams – rimtas signalas mums ir visai Europai“, – kalbėjo ministrė.

„Ši situacija skatina mus nedelsiant imtis priemonių, todėl pavedžiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovybei nedelsiant suplanuoti veiksmus ir procedūras, kad būtų užtikrintas spartus ir sklandus sienos stebėjimo sistemų diegimas. Privalome rasti ir skirti didesnį finansavimą, kad išorinė ES sienos dalis su Baltarusija kuo greičiau būtų aprūpinta būtiniausia stebėjimo įranga“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Ji pranešė, kad šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant nelegalių migrantų izoliavimo klausimus.

VRM pranešime spaudai nurodyta, kad šiuo metu 61% Lietuvos ir drauge ES išorės sienos stebima naudojant naujoviškas sienos stebėjimo technologijas: 100% – jūros sienos (119,65 km); 100% – išorės sienos su Rusija, bet tik 38,62% – sienos su Baltarusija.

Išsamiau skaitykite čia.

11:22 „Belavia“ atšaukia skrydžius į Europą

Remiantis opozicijos platformos „NEXTA“ skelbiama informacija, Baltarusijos oro linijų bendrovė „Belavia“ iki spalio mėnesio 30 dienos atšaukia skrydžius šiomis kryptimis: Varšuva, Milanas, Amsterdamas, Roma, Frankfurtas, Berlynas, Miunchenas, Hanoveris, Viena, Briuselis, Barselona, Kaliningradas.  

11:11 Estų dienraštis „Postimees“ iškėlė istorinę Baltarusijos vėliavą

Estų dienraščio „Postimees“ pirmasis puslapis ir portalas ketvirtadienį pasirodė su Baltarusijos istorinės vėliavos, su kuria baltarusiai Minsko gatvėse reikalavo demokratijos ir laisvės, spalvomis.

„Šiuo metu būtų klaida nusileisti jau į kampą įspraustam diktatoriui. Ypač laisvame pasaulyje, kur ginamas žodis ir minties laisvė. Geras pavyzdys – Latvijos sprendimas ledo ritulio pasaulio čempionate valstybinę Baltarusijos vėliavą pakeisti raudonos ir baltos spalvų vėliava“, – rašoma laikraščio redakcijos skiltyje.

„Postimees“ žinia A. Lukašenkai ir jo autokratiniam režimui vienareikšmė: mes pasisakome už demokratiją ir laisvą spaudą Baltarusijoje! Tegu šis žinojimas padrąsina ir įkvepia šios šalies žmones ir žurnalistus, priverstus gyventi baimėje“, – skelbia laikraštis.

Pirmadienį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ir Rygos meras Martinis Stakis prie sostinės viešbučio „Radisson Blu Hotel Latvija“, kur yra apsistojusi pasaulio ledo ritulio čempionate dalyvaujanti Baltarusijos rinktinė, oficialią Baltarusijos vėliavą pakeitė baltos ir raudonos spalvų istorine baltarusių vėliava.

M. Stakis sakė, kad šis gestas buvo Rygos miesto tarybos iniciatyva siekiant išreikšti paramą nuo autoritarinio Baltarusijos lyderio A. Lukašenkos režimo kenčiantiems žmonėms. Pasak jo, iniciatyvą parėmė Baltarusijos opozicija.

Po kelių valandų Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti Latvijos ambasadorių Minske ir beveik visus ambasados darbuotojus.

11:04 ICAO rengia skubų posėdį

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ketvirtadienį rengia skubų susitikimą Baltarusijos klausimui aptarti, didžiosioms Vakarų valstybėms Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paraginus šią organizaciją ištirti priverstinį Europos keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske ir baltarusių opozicijos aktyvisto sulaikymą.    

ICAO Taryba rengia susitikimą, incidentui smarkiai paveikus skrydžius Europos oro erdvėje. Trečiadienį iš Minsko į Barseloną skridęs lėktuvas nebuvo įleistas į Prancūzijos oro erdvę, o Lenkija ir Lietuva uždarė savo oro erdvę Baltarusijos oro bendrovėms.

ICAO, kuriai priklauso ir Baltarusija, pirmadienį pareiškė, kad yra „smarkiai susirūpinusi dėl akivaizdžiai priverstinio“ „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo.

Pagal 1944 metų konvenciją, kuria buvo įsteigta ICAO, visos valstybės valdo oro erdvę virš savo teritorijų.

Tačiau konvencijoje taip pat sakoma, kad šalys privalo „susilaikyti nuo ginklų panaudojimo prieš skrendančius civilinius orlaivius ir kad perėmimo atvejais negali būti sukeliamas pavojus lėktuve esančių žmonių gyvybėms ir lėktuvo saugumui“.

ICAO neturi įgaliojimų skelbti sankcijas.

11:00 Lietuvos oro uostai nekomentuoja

Lietuvos oro uostai sako nekomentuosiantys, ar gavo grasinimą dėl bombos sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusiame kompanijos „Ryanair“ keleiviniame lėktuve, priverstinai nutupdytame Minsko oro uoste.

„Dėl tyrimo, kurį dabar vykdo Generalinė prokuratūra, negalime komentuoti informacijos susijusios su šiuo skrydžiu“, – BNS ketvirtadienį sakė valstybės įmonės atstovas spaudai Marius Zelenius.

Jis taip pat neatsakė į klausimą, kokių veiksmų Oro uostai ėmėsi, kai gavo grasinantį laišką.

„Tai informacija, kuria negalime dalintis dėl vykdomo tyrimo“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“ kartu su „The Daily Beast“ ir „Der Spiegel“ trečiadienio vakarą pranešė gavę „Hamas“ atstovų“ elektroninio laiško, siųsto Minsko oro uostui, kopiją.

Anot „Dosjė“, Minsko oro uosto dispečeriai apie tariamą sprogmenį „Ryanair“ lėktuve jo pilotą įspėjo beveik pusvalandžiu anksčiau, nei patys gavo tariamą „Hamas“ grasinantį laišką.

Tačiau, pasak „Dosjė“, gegužės 23 dieną 12.25 val. Baltarusijos laiku iš adreso [email protected] Lietuvos oro uostų administracija gavo laišką, kuriame grasinama susprogdinti bombą reiso FR4978 lėktuve.

„Pirma, gavome informaciją, kad skrydis yra nukreiptas į Minską, vėliau gavome informaciją dėl priežasties, o vėliau patikslinimų dėl nukreipimo priežasties mes negavome“, – BNS pirmadienį teigė M. Zelenius, paklaustas, ar Lietuvos oro uostai sulaukė pavojaus signalų.

Jis teigė, kad informacija apie nukreipimą iš „Ryanair“ bendrovę Lietuvoje aptarnaujančios įmonės „Litcargus“ gauta apie 13 val., o apie priežastį – apie 14 val.

Sekmadienį apie 14 val. valstybės įmonės atstovė Lina Beišinė informavo BNS, kad lėktuvas nutūpė Minske dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos narių.

Naujienų agentūrai „Interfax“ Minsko oro uostas nurodė, kad Minske lėktuvas leidosi dėl pranešimo apie jame padėtą bombą, tačiau Lietuvos oro uostų atstovė teigė, kad informacijos apie tai nebuvo gauta.

11:00 R. Pratasevičiaus motina prašo Vakarų pagalbos išlaisvinti jos sūnų

Žurnalisto Ramano Pratasevičiaus mama Natalija Pratasevič sako, jog labai tikisi Vakarų pagalbos išlaisvinant Baltarusijos režimo sulaikytą jos sūnų ir kitus politinius kalinius.

„Aš tiesiog prašau, kad padėtų, kad masinės informacijos priemonės nušviestų visa tai teisingai, kad žmonės, kad prezidentai išgirstų apie šią savivalę, kad jie įtikintų pilietį Lukašenką išlaisvinti mano sūnų“, – BNS telefonu ketvirtadienį sakė N. Pratasevič.

Ji taip pat ragina susilaikyti nuo bet kokio smurto ir spręsti klausimą diplomatiniu keliu.

„Aš neraginu imtis smurto, nekviečiu pradėti jokio karo, jokiu būdu. Aš prašau taikos, gerumo, sąžiningumo ir teisingumo. Prašau Vakarų pagalbos įtikinti šį žmogų išlaisvinti mano sūnų ir kitus tokius pat politinius kalinius, kaip jis“, – kalbėjo N. Pratasevič.

N. Pratasevič sakė iki šiol neturinti jokių žinių, kaip jaučiasi jos sūnus, nes su juo negali susitikti net advokatas.

„Ne, neleido, atsisakė. Deja, nieko nežinome – viską ką turime iš advokato, yra tik tai, kad buvo atmestas prašymas nenurodžius priežasties. (...) Ne, mes ne Baltarusijoje ir (susitikti – BNS) neįmanoma, tai neįmanoma net ir tiems, kurie ten yra. Mes ne apie tą valstybę kalbame, įstatymai ten neveikia“, – sakė moteris.

Ji įsitikinusi, kad jos sūnų režimas suėmė dėl to, kad jis tapo pavojingas, „nes jis kalbėjo tiesą“.

„Jis kalbėjo tiesą apie veikiančią valdžią, apie tai, kas vyksta mūsų respublikoje, apie tai, kaip vyko rinkimai, apie tai, kaip tauta pasisako už demokratijos, žodžio laisvę. Todėl mano sūnus ir nukentėjo, todėl jis ir tapo Lukašenkos priešu Nr. 1“, – tvirtino ji.

N. Pratasevič taip pat kalbėjo, kad autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos trečiadienio pareiškimas, jog jos sūnus buvo samdinys ir kovojo Rytų Ukrainoje, yra „visiška nesąmonė“.

„Mes jau sakėme, kad tai – visiška nesąmonė. Mūsų sūnus – žurnalistas ir jis nušvietė įvykius Ukrainoje kaip žurnalistas, jis vykdė savo profesionalų žurnalisto darbą. Ir tai, kas jam dabar bandoma „pripaišyti“, tie kliedesiai, nesąmonės, jūs suprantate, kokiu tikslu tai daro valdžia. Manau, tai visiems puikiai suprantama“, – sakė R. Pratasevičiaus mama.

10:53 JAV ragina nevykti į Baltarusiją

JAV valstybės departamentas paragino savo piliečius susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją. To priežastimis JAV nurodo Baltarusijos režimo selektyvų įstatymų pritaikymą, savavališkus sulaikymus ir koronaviruso situaciją.  

10:16 J. Borrelis: ES šalių užsienio reikalų ministrai aptars sankcijų įgyvendinimą

ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai pranešė, kad ES užsienio reikalų ministrai šiandien aptars, kaip įgyvendinti ekonomines sankcijas Minskui. Cituodami J. Borrellio atstovą spaudai praneša Baltarusijos opozicijos platforma „NEXTA“. 

Remiantis skelbiama informacija, ES vadovai aptars sektorines sankcijas Baltarusijai ir santykius su šia šalimi.

10:08 Minskas toliau izoliuojamas

Ukrainos kontaktinės grupės, skirtos konfliktui Donbase spręsti, vadovas Leonidas Kravčukas paskelbė, kad Minske nebebus rengiami trišalės tarybos susitikimai, skirti konfliktui Rytų Ukrainoje spręsti. Remiantis Ukrainos skelbiama informacija, bus ieškoma naujos vietos susitikimams.

09:47 Prezidentūra: A. Lukašenkos retorika nestebina, dėl jo grasinimų bus reaguojama

A. Lukašenkos retorika dėl incidento priverstinai nutupdant „Ryanair“ lėktuvą Minske – nestebina, o į jo grasinimus dėl galimo sienų atvėrimo nelegaliems migrantams bus reaguojama su sąjungininkais, sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Eilinį kartą ir jam būdingu stiliumi kaltino Vakarus, kad vakarai nori susidoroti su Baltarusija, kad nori juos užmušti, net tai buvo pasakyta. Nieko nebestebina jo tokia retorika. Ne pirmas ir, ko gero, dar ne paskutinis kartas, kai jis šitaip kalba“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento Užsienio politikos grupės vadovė.

Anot jo, šiuo metu vyksta dar ir informacinis karas, „kova už tai, kaip įvykiai traktuojami informacinėje erdvėje“.

„Kas vyko iš tikrųjų, tikimės atsakys nepriklausomas tyrimas. Kaip žinia, Europos Vadovų taryboje buvo priimtas ES vadovų kreipimasis į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, kad kuo greičiau įvykdytų nepriklausomą tyrimą. (...) A. Lukašenkos įvykių interpretacija neįtikina. Tačiau jis tą pasakoja ir tarptautinei auditorijai, ir savo žmonėms“, – sakė patarėja.

Ji prognozavo, kad nepaisant tyrimo eigos ir jo išvadų, Minsko režimas laikysis savo versijos.

A. Lukašenka trečiadienį kalboje Baltarusijos parlamente pareikšdamas „mes stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, anot A. Skaisgirytės, grasina ir į šiuos grasinimus bus reaguojama.

„Tai toks savotiškas grasinimas, kad neva anksčiau Baltarusijos pasieniečiai tuos nelegalius migrantus prie sienos stabdydavo, o dabar jau nestabdys. Mūsų tarnybos dirba ir Lenkijos tarnybos dirba. Bendrai su sąjungininkais šitą problemą bandysime išspręsti“, – sakė patarėja.

09:20 Įmesti buteliai

Į Baltarusijos ambasados teritoriją Vilniuje įmesti du buteliai su dažais. 

Pasak Policijos departamento, trečiadienį, apie devintą valandą ryto, buvo gautas pranešimas, kad į Mindaugo gatvėje esančios ambasados teritoriją įmesti stikliniai buteliai su dažais (vienas jų sudužo) ir trys raudonai baltos juostelės su pritvirtintomis veržlėmis.

09:19 M. Skuodis: „Ryanair“ klausimai Baltarusijai „verčia išsižioti“

Kai kurie Airijos oro bendrovės „Ryanair“ vadovo Michaelo O'Leary klausimai Baltarusijos atsakingoms institucijoms yra „labai įdomūs ir net priverčia išsižioti“, sako Lietuvos susisiekimo ministras.

„Ryanair“ labai daug klausimų užduoda atsakingoms institucijoms. Kodėl, jei lėktuve yra sprogmuo, kaip galėjo lėktuvas būti pastatytas šalia, Minsko oro uoste, ne kažkur tolimoje vietoje, o šalia keleivių terminalo?“, – interviu LRT radijui į skrydžių bendrovės vadovo užduotus klausimus atkreipia dėmesį ministras.

Plačiau skaitykite čia.

09:18 Grasinančio laiško mįslė 

Minsko oro uosto dispečeriai apie tariamą sprogmenį iš Atėnų į Vilnių skridusiame „Ryanair“ lėktuve jo pilotą įspėjo beveik pusvalandžiu anksčiau, nei patys gavo tariamą „Hamas“ grasinantį laišką.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“, kartu su „The Daily Beast“ ir „Der Spiegel“ trečiadienio vakarą pranešė gavę „Hamas“ atstovų“ elektroninio laiško, siųsto Minsko oro uostui, kopiją.

Pagal laiško duomenis matyti, kad Minsko dispečeriai „Ryanair“ pilotui apie informaciją dėl galimo sprogmens orlaivyje pranešė 27 minutėm anksčiau, nei gautas pats laiškas.

Plačiau skaitykite čia.

09:13 JT Saugumo Taryboje – raginimas ištirti lėktuvo užgrobimą

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – ES šalys ir JAV, trečiadienį paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) skubiai ištirti incidentą, kai Baltarusija priverstinai nutupdė keleivinį lainerį, kad sulaikytų juo skridusį opozicijos žurnalistą.

09:00 Konferencija dėl naujų rinkimų

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pranešė, kad ateinančią savaitę bus surengta tarptautinė konferencija dėl planų surengti naujus rinkimus jos šalyje.

„Sviatlana Cichanouskaja inicijuoja tarptautinę konferenciją „Demokratiniai rinkimai krizei Baltarusijoje išspręsti“ 2021 metų birželio 1–2 dienomis. Konferencijos tikslas – aptarti, kaip būtų galima pasiekti Baltarusijos prezidento rinkimus, kad būtų išspręsta krizė, ir kaip juos surengti. Konferenciją rengia tarptautiniai partneriai IFES  (JAV), „International IDEA“ (Švedija) ir DRI (Vokietija), patronuojant Cichanouskajai“, – sakoma opozicionierės kanalu platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.