Verslo perdavimo modeliai  ir verslininkų kompetencijų tobulinimas

ES dokumentuose verslo perdavimo temos svarba akcentuota jau beveik prieš 30 metų (1994), nuosekliai tai pabrėžiant vėlesniuose dokumentuose (Veiksmų planas „Verslumas 2020“, „Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros strategija“), siūlant taikyti tikslesnes ir efektyvesnes šio proceso valdymo ir paramos priemones.

Vis aktyviau ir Lietuvoje pradedama diskutuoti verslo perdavimo tema. Nors kitose Vakarų šalyse tai jau tapo įprasta sudėtinė verslo tęstinumo užtikrinimo bei darbo vietų išsaugojimo tema, mes dar turime nemažai pasistengti, kad tai taptų verslo bendruomenės – darbdavių ir darbuotojų bei politikų bendra produktyvių diskusijų ir bendro darbo veikla. Kiekvienas sėkmingai perduotas verslas – tai sėkmė visiems: ir buvusiems, ir naujiems savininkams, ir  neprarastos darbo vietos darbuotojams, ir nauda valstybei neprarandant mokesčių mokėtojų ir sutaupant įvairias socialines išmokas, kurių nereikia mokėti darbo vietą praradusiems asmenims.

Kad būtų suprantamesnis verslo perdavimo proceso turinys verta keletą žodžių skirti jo sąvokai aptarti.

Siaurąja prasme verslo perdavimas suprantamas kaip visos arba dalies verslo subjekto nuosavybės arba įmonės perdavimas naujam savininkui (asmeniui ar įmonei) ir kuriuo užtikrinama tolimesnė įmonės ūkinė komercinė veikla.

Plačiąja prasme sąvoka „verslo perdavimas“ verslo perdavimo objektą apibrėžia kaip įmonės, jos dalies, verslo ar jo dalies, taip pat atitinkamų teisių ir pareigų perdavimą. Svarbus verslo perdavimo požymis yra jo disponavimas ekonominei veiklai reikalingais ištekliais ir ekonominės veiklos iki perdavimo bei po perėmimo vykdymas, kas įvardijama tapatumo požymiu.

Tai būtina suvokti, nes ES teisė nustato esminius perduodamo ir perimamo verslo parametrus, kurie sieja verslo, kaip ūkio subjekto su sava sandara ir veiklos pobūdžiu bei tapatumo požymius. Toks proceso išgryninimas leidžia nustatyti ar įvyko tikrasis verslo perdavimo procesas ar tik atskiro jo turto, kuris įveiklinamas naujame versle, perdavimas. Nuo to priklauso įvairios ekonominės, socialinės ir teisinės aplinkybės. Pavyzdžiui, ar galioja darbo santykių tęstinumas, socialinių garantijų užtikrinimas dirbantiesiems, valstybės paramos formų taikymas verslo tęstinumui ir pan.

Siekiant tinkamai įvertinti galimas teisines pasekmes šio proceso dalyviams, be abejo svarbu ir teisingai suprasti teisinius verslo perdavimo būdus. Suprantama, kad verslo perdavimas negali būti suprastas tik kaip jo dovanojimas, jeigu tai susiję su šeimos verslo perdavimu, nors tai irgi yra svarbu.

Teisinėje praktikoje išskiriamos trys pagrindinės verslo perdavimo formos: sandoris, administracinis sprendimas ir teismo nutartis.

Žinoma pati populiariausia verslo perdavimo forma yra sandoris: pardavimo-pirkimo, dovanojimo, nuomos, paveldėjimo, dovanojimo ir pan. Administracinė verslo perdavimo forma dažniausiai taikoma verslo perdavimui kai sprendimą priima administracinius įgaliojimus turinti institucija pvz., perduoti viešųjų paslaugų teikimą iš įmonės A įmonei B. Na ir žinoma, teismo sprendimu verslą galima perduoti teisėtam jo perėmėjui ar sugražinti perdavėjui, panaikinti paveldėjimo ir kitus civilinius verslo perdavimo sandorius esant tam tikroms teisinėms aplinkybėms.

Daug teisinių niuansų verslo perdavimo srityje turi konkretaus atvejo aplinkybės. Štai pavyzdžiui, įmonės reorganizavimo atveju svarbu ar tai – akcinė bendrovė, ar kita įmonės rūšis, ar reorganizavimo metu įmonė skaidoma ar sujungiama, ar vyks akcijų pardavimas ir kokios dalies, kai bendrovė, kaip juridinis asmuo išlieka, yra verslo perdavimas ar ne?

Teisinę šių procesų analizę vienu ar kitu aspektu Lietuvoje atliko E. Tamošiūnaitė-Samaitienė (2018), atskleidusi esminius verslo perdavimo teisinio reguliavimo aspektus siejant tai su ES teisės normomis, verslo perdavimo teisinius klausimus reorganizavimo proceso atveju išsamiai nagrinėjo J. Kiršienė ir K. Kerutis (2006), apsauginių teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų interesų užtikrinimą verslo ar jo dalies perdavimo metu aptarė M. Striuogienė (2013), darbo santykių pokyčius verslo perdavimo atveju analizavo V. Mačiulaitis (2015); ir kt.

ES vertinimu, per 10 metų, priklausomai nuo šalies, pasikeis nuo 25 iki 40 proc. SVV savininkų.  Lietuvoje tai būtų nuo 1,8 iki 2,8 tūkst. SVV įmonių kasmet. Tačiau Lietuvos inovacijų centro (LIC) atlikto tyrimo „Business transfer/succession in Lithuania: the upcoming challenge“ (2020) rezultatai rodo, kad tik 10 proc. verslininkų savininkų pradėjo perdavimo/įpėdinystės planavimą, o 30 proc. pradėjo apie tai galvoti, bet realių pasiruošimo žingsnių dar nedarė.

Vis dėlto situacija formuojasi pakankamai rimta, pirmoji savininkų karta, kuriai priklauso apie 90 proc. privačių verslų, jau gerokai senstelėjusi. Be to stebime drastiškus pokyčius paveikusius SVV įmones ir jau metus besitęsiančios kovos su Covid-19 pasekmes. Vis garsiau (girdisi kalbos) kalbama/diskutuojama apie verslo, ypač paslaugų verslų bankrotus, nelengvas galimybes sugrįžti prie planuotų verslo parametrų. Kyla klausimai: Ar ruošiamos po karantino alternatyvios, ne tik karantino laikotarpiui adresuotos verslo išsaugojimo priemonės? Gal sklandesnės verslo perdavimo procedūros būtų tinkamos kaip tik tokiam laikotarpiui?

XVIII Vyriausybės programos projekte „Universalus verslumas“ (2020) teigiama, jog Vyriausybė „užtikrins, kad valstybės investicijos ir verslo pradžią ir administravimą lengvinantys teisinio reguliavimo pokyčiai pasiektų skirtingus visuomenės pjūvius amžiaus, verslo dydžio ir geografine prasme“. Toliau atskleidžiamas tokio tikslo detalesnis turinys. Ten randame svarbius verslo plėtrai dalykus, startuolius (netgi sidabrinius), mikroįmones, finansinių išteklių fondą, finansines garantijas rizikos kapitalui į SVV ir t.t.

Tačiau verslo perdavimo ar kitokie jo išgyvenimui, verslo transformacijos, veiklos tęstinumui užtikrinti svarbūs klausimai nepaminėti. Norisi tikėti, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo ekonominės, finansinės ir teisinės priemonės bus pritaikytos ir verslo perdavimo reikmėms.

Ką iš tiesų būtų galima prasmingo šioje srityje nuveikti? Matyt protingiausia būtų, visų pirma, pasinaudoti sukaupta gerąja patirtimi. Tuo labiau, kad jos yra, ypač tose šalyse, kur privatus verslas turi ilgametes tradicijas ir jis didžiąja dalimi, jeigu kalbėsime apie SVV įmones, priklauso šeimos verslui.

Pati šeimos verslo samprata Europos šalyse, kaip teigia tyrėjai, turi apie 90 modifikacijų priklausomai nuo to kokiu požiūriu ir kokios šalies teisės ir tradicijų kontekste šis verslas nagrinėjamas.

Tačiau esminiai šeimos verslo požymiai susiję su nuosavybės ir verslo kontrolės priklausomybės šeimos, giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Žinoma, svarbūs šeimos verslo požymiai yra šio verslo įtaka šeimos pajamoms, tiesioginis šeimos narių dalyvavimas jo veikloje ir kt.

Dažniausiai šeimos verslas yra smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Pagal ES statistiką Europoje 99 proc. privačių įmonių yra SVV, iš kurių apie 65-90 proc. yra šeimos verslo įmonės sukuriančios 40-50 proc. visų darbo vietų. Lietuvoje SVV sudaro 99,6 proc. įmonių, jose dirba 71,6 proc. privataus verslo įmonių darbuotojų ir jos sukuria 65,5 proc. pridėtinės vertės.

Dėl teisinės sampratos ar pasirinktų vertinimo kriterijų specifikos, šeimos verslo įmonės Lietuvoje sudaro nuo 38 proc. iki 92,3 proc. visų SVV įmonių. Reikia pripažinti, kad šeimos verslas Lietuvoje ir, be abejo, su juo siejami tyrimai, dar nėra taip išvystyti kaip ekonominiu požiūriu labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse.

LIC tyrimo „Business transfer/succession in Lithuania: the upcoming challenge“ (2020) duomenimis, net 95 proc. Lietuvos šeimos verslų priklauso pirmai kartai. Jie gimė ir vystėsi kartu su atkurta Lietuvos nepriklausomybe.

Didžioji verslo perdavimų dalis vyksta priklausomai nuo verslo ciklų ir jo savininkų amžiaus. Aišku – tai ženkliai įtakoja ir įvairios išorinės ir vidinės priežastys. Kryptinga finansinė parama SVV, palanki teisinė aplinka verslo transformacijoms, efektyvios viešos paslaugos verslui tobulėti ir keistis gali atitolinti verslo perdavimą. Ir atvirkščiai – netikėta globali ar lokali krizė, pandemija, verslo savininko apsisprendimas, negalia ar mirtis skatina verslo perdavimo procesų poreikį.

Verslo perdavimo proceso sėkmė priklauso nuo tinkamo pasirengimo jį vykdyti ir jo valdymo perdavimo metu bei perėmus verslą naujiems savininkams. Pasimokyti kaip galima geriau perduoti ir perimti verslą galima iš įvairios praktinės patirties, patarimų tobulinant verslo perdavėjų ir jo perėmėjų kompetencijas.

Viena iš reikšmingų galimybių kaip tai galima įgyvendinti profesionaliau, yra 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg Baltijos jūros regiono programos „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ (anglų kalba – „Innovative Business Transfer models for SMEs in the BSR“) projekto Nr. R051  metu sukurtos metodinės ir praktinės medžiagos panaudojimas. Projektą 2017-2021 m. vykdo 14 mokslo ir verslo organizacijų iš 9 šalių esančių apie Baltijos jūrą. Projekto pareiškėjas ir koordinatorius yra Baltic Sea Academy (Hamburgas, Vokietija). Vienas iš projekto partnerių yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Projektą remia 14 viešojo sektoriaus organizacijų, tarp jų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VšĮ „Versli Lietuva“. Projekto dėka koncentruotas verslo ir mokslo potencialas, atskleisti esminiai verslo poreikiai perdavimo procesui tobulinti ir sukurti bei patikrinti įvairių mokymų ir konsultacijų šiais klausimais metu moduliai bei sukurta metodinė medžiaga.

Projekto vykdymo metu sukurti galimi verslo perdavimo finansavimo modeliai, informacijos asimetrijos tarp perdavėjo ir perėmėjo sumažinimo mechanizmai, verslo vertinimo priemonės ir pan. Tačiau šeimos verslo perdavimo sėkmė daug priklauso nuo to, ar pakankamai kompetencijų ir gebėjimų turi šio verslo įpėdiniai. Tai yra svarbu ir ne tik šeimos verslo perdavimo atveju, tačiau tokio perdavimo metu daugiau akcentuojama finansiniai perdavimo ir būsimos veiklos aspektai. Tuo tarpu šeimos verslo perdavimo metu be finansinių reikalų, ne mažiau svarbūs verslo tęstinumo ir emociniai šeimos gerbūvio dalykai.

Verslumas, gebėjimas konstruoti ir plėsti verslą, tinkamas pasirengimas verslo perdavimui ir įpėdinystei, tai INBETS projekte nuveikė VDU, kurio kaip partnerio veikla yra susijusi su Verslumo ugdymo programų rengimu, testavimu ir taikymu bei jomis pagrįstų mokymų įgyvendinimu, kurie orientuoti į verslo perdavimo ir perėmimo procesų kompetencijų ugdymą. Sukurtos trys mokymo programos: Verslumo ugdymas (562 val.) Verslininkų mentorių (18 val.) ir Verslo perėmėjų/įpėdinių (18 val.).

Verslumo ugdymo programos tikslas – išmokyti tapti verslininkais, kad padidėtų kvalifikuotų jaunų verslininkų skaičius, kad vis daugiau atsirastų, norinčių perimti verslą užtikrinant sėkmingą novatorišką naujos kartos įmonės/verslo tęstinumą ir po to sėkmingai perduoti verslą potencialiems įpėdiniams. VDU parengė šią išsamią Verslumo mokymo programą, kurią sudaro 6 atskiri moduliai ir pagal ją atliko būsimų verslininkų mokymus. Visuose moduliuose daugiausia dėmesio skiriama verslumo įgūdžiams ir kompetencijoms tobulinti. Jie dėstomi taikant inovatyvius metodus, skatinant specializaciją, bendrąsias ir specifines vadybos bei socialines kompetencijas. Mokymo moduliai skirti įmonių konkurencingumo nustatymui; verslo valdymo strategijų kūrimui; inovacijų valdymui; informacinių kompiuterinių įgūdžių formavimui ir finansų, buhalterijos tvarkymui; verslo organizavimui ir verslo perėmimo veiklos valdymui; žmogiškųjų išteklių valdymui ir profesinio mokymo žinioms formuoti.

INBETS projektu siekiama išnagrinėti, toliau plėtoti ir kurti naujoviškus verslo perdavimo modelius bei įrankius, palengvinančius mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo perdavimą, padaryti juos plačiai prieinamais ir įgyvendinamus įmonėse. Viena iš pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti yra stiprinimas esamų verslo paramos organizacijų (VPO) institucinių gebėjimų sėkmingai perduoti verslą, jų darbuotojų kaip verslo perdavimo trenerių kvalifikacijos tobulinimas, siekiant supažindinti su konsultavimo ir verslo perdavimo skatinimo užduotimis. Programoje ir seminare buvo akcentuota, kad seminaro dalyviai turėtų apžvelgti pagrindines verslumo ugdymo temas ir gebėtų įvertinti kompetencijas, reikalingas šio turinio perdavimui; dalyviai turėtų pedagoginių įgūdžių ir patirties, kurią atnaujintų ir papildytų verslumo ugdymo pedagoginiais klausimais; dalyviai susipažintų su potencialių perdavėjų ir perėmėjų mokymo ir instruktavimo procesu; dalyviai galėtų savarankiškai vykdyti mokymus ir instruktavimą pagal mokymo programas ir mokymo medžiagą. Mokymas turinys suskirstytas į 6 verslumo ir 2 pedagogikos ir koučingo bei konsultavimo modulius.

Trečioji VDU parengta „Verslo įpėdinių mokymo programa“, pagal kurią siekiama suteikti žinių ir gebėjimų tiems, kurie jau turi verslo praktikos ar verslo išsilavinimą, bet stinga žinių ir gebėjimų būtinų sėkmingam verslo perdavimo procesų valdymui, siekiant ne tik išlaikyti esamas MVĮ, bet ir padidinti jų rinkos vertę, plėtojant novatorišką ir sėkmingą verslą laiku ir kokybiškai atlikti verslo perdavimą ar perėmimą. Šią verslo perdavėjų/perėmėjų/įpėdinių mokymo programą sudaro 3 atskiri moduliai (Įmonių konkurencingumo nustatymas ir strategijų kūrimas, Teisinė aplinka ir verslo perdavimo logistika ir Finansų optimizavimas verslo perdavimo procesuose), iš viso trunkantys 18 valandų. Visi moduliai sutelkia dėmesį į (būtinus) esminius įgūdžius ir kompetencijas, būtinus sėkmingam verslo perdavimo procesui, išryškina pagrindinius verslo perdavimo klausimus ir jų praktinio sprendimo scenarijus bei leidžia dalyviams pasirinkti jų poreikius atitinkančius mokymo modulius.

Su visa projekto įgyvendinimo metu surinkta ir parengta informacija kviečiame susipažinti oficialiame projekto tinklapyje adresu www.inbets.eu arba kreiptis tiesiogiai į VDU Švietimo akademijos padalinį.

Straipsnio publikacija finansuojama tarptautinio Interreg V B Baltijos jūros regiono programos projekto „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione (INBETS BSR)“ Nr. R051 lėšomis.