Teismą pasiekė pirmasis verslo skundas dėl karantino draudimų
Skundą pateikusi „Aukštaitijos implantologijos klinika“ teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus. Įmonė prašo atlyginti 70.000 Eur žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.
„Vyriausybė kovo 14 dieną turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – BNS sakė advokatas Nerijus Zaleckas.
Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir parlamentas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.
„Vyriausybė neturėjo įgaliojimų, o Seimas vėliau atgaline data bandė legitimizuoti Vyriausybės veiksmus“, – teigė N. Zaleckas.
S. Skvernelis: atsakys teismas
Komentuodamas šį skundą, premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad į klausimą, ar buvo pažeistos verslo teisės, atsakys teismas.
„Gyvename teisinėje valstybėje. Kiekvienas – tiek privatus asmuo, tiek verslo subjektas – jeigu mano, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę savo teises ginti teisme. Tai yra normali praktika. Jei kas nors galvoja, kad jų teisės pažeistos, tai teismas ir atsakys į tą klausimą“, – teigė jis.
Tai – pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.
VŽ rašė, kad iki birželio 17 d. galiojusio karantino ekonominius padarinius jaučiantys verslininkai gali pasukti kolegų kitose Europos Sąjungos šalyse pramintu keliu.
„Taip jau išėjo, kad Vyriausybė pirma paskelbė karantiną bei apribojo Konstitucijoje saugomas teises ir laisves, kurios gali būti ribojamos tik įstatymo pagrindu, ir tik vėliau pakeitė teisės aktus. Tačiau, pagal teisės teoriją įstatymai atgal negalioja. Tokios vienareikšmiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje. Todėl Vyriausybės priimtas nutarimas, ribojantis esmines Konstitucijoje numatytas teises ir laisves, de jure yra neteisėtas“, – VŽ komentavo Jonas Zaronskis, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris.
Miroslavas Nosevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris ir verslo bylinėjimosi pogrupio vadovas, atkreipia dėmesį, kad kitas kontekstas, dėl kurio diskutuojama, yra tai, ar nebuvo imtasi per griežtų priemonių, t. y. – imtasi reikiamų priemonių, bet neišlaikytas jų taikymo proporcingumas.
„Manytina, kad būtent šis klausimas būtų aktualesnis galimų ginčų atveju ir jo atžvilgiu dažniau būtų svarstomas civilinės atsakomybės valstybei taikymas“, – komentuoja M. Nosevičius.
Precedentas Čekijoje
Europos Sąjungos narėse jau yra teismo sprendimų, kuriais konstatuota, kad valdžios institucijų veiksmais taikant karantino ribojimus buvo viršyti įgaliojimai. Vieną tokį teismo sprendimą priėmė Čekijos Respublika.
2020 m. balandžio 27 d. Prahos teismas priimtu sprendimu atšaukė žmonių judėjimo ribojimus, taip pat prekybos ir paslaugų teikimo ribojimus.
Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad nustatyti ribojimai karantino metu nebuvo patvirtinti ministrų kabineto, o tik sveikatos apsaugos ministro.
„Pažymėtina, kad panašus valdžios sprendimų priėmimo būdas vyrauja ir Lietuvoje, kaip minėta aukščiau, ir Lietuvoje Vyriausybės nutarimą turėjo patvirtinti Seimas, siekdamas išvengti ieškinių dėl Vyriausybės įgaliojimų viršijimo, tačiau tai padaryta nebuvo“, – sako J. Zaronskis.
„Toks Čekijos teismo sprendimas yra puikus pavyzdys ginant savo pažeistas teises“, – priduria teisininkas.
Odontologijos ir grožio paslaugas teikianti įmonė skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Advokatas sakė manantis, kad šioje byloje bus reikalingas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo kovo 16 d. Lietuvoje įvedė karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje.
Draudimai ir ribojimai įvesti remiantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Civilinės saugos įstatymais.
Žaloms atlyginti numatyti 730.000 Eur
Teisingumo ministerija komentare VŽ anksčiau nurodė, kad jeigu būtų teismui skundžiami Vyriausybės priimti sprendimai dėl karantino, teisme valstybei galėtų atstovauti Vyriausybė arba ji galėtų įgalioti atstovauti kitą instituciją. Teisingumo ministerija dažniausiai atstovauja bylose dėl teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teismo priteista žala būtų atlyginta iš Teisingumo ministerijos administruojamų asignavimų dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o jeigu jų nepakaktų – iš kitų šaltinių. Šios ministerijos biudžete numatyta apie 730.000 Eur valstybės institucijų padarytai žalai atlyginti pagal teismų sprendimus. Esant daug didesniam lėšų poreikiui, papildomą finansavimą gali skirti Vyriausybė.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Pagal Civilinio proceso kodeksą (51 str. 4 dalis) valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.
