Užsienio investuotojai naujų galimybių žvalgosi arčiau. Proga Lietuvai?
Naujausias „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas rodo, kad investicijų pritraukimo magnetas Lietuvoje ir visame Baltijos regione veikia. Šiek tiek silpniau negu anksčiau, bet veikia. Tyrimo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 60 TUI projektų (2018 m. – 83), Latvija – 24 (2018 m. – 34), Estija – 27 (2018 m. – 28).
Tendencija – investuoti arčiau
Nauja realybė Europos bendroves priverčia dar kartą įvertinti rizikas, ieškoti alternatyvų ir iš naujo išanalizuoti kaimynystėje esančias galimybes. Ekonominės krizės akivaizdoje ėmė kilti klausimas dėl globalizacijos ateities, nes jau per pandemiją išryškėjo susiformavusios praktikos trūkumai.
Saugumas, patikimumas, lankstumas ir stabilumas staiga įgijo didesnę vertę. Žemi veiklos kaštai nebemasina tiek stipriai, kiek anksčiau. Todėl tikėtina, kad Europos investuotojai aktyviau rinksis patikrintus ir pramintus takus – to paties regiono valstybes. Jau dabar, „EY“ tyrimo duomenimis, 7 iš 10 tiesioginių užsienio investicijų vienoje Europos šalyje ateina iš kitos Europos šalies.
Kita investuotojams aktuali ir Lietuvai gana palanki tema – šiuolaikinės technologijos ir skaitmeninis raštingumas. Pandemija mokė pasaulį dirbti nuotoliniu būdu. Tai iš karto atskleidė telekomunikacijų infrastruktūros trūkumus, nepakankamą darbuotojų aprūpinimą kompiuterine įranga ir kitas elementarias problemas, dėl kurių, pavyzdžiui, dalies paslaugų centrų veikla Azijoje staiga sustojo.
Investuotojai pamatė, kad tam tikruose regionuose ekstremaliomis sąlygomis tiesiog neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo. Paaiškėjo, kad orientacija į žemus veiklos kaštus turi anksčiau neįvertintų rizikų. Tokios aplinkybės verčia tarptautines įmones permąstyti strategijas ir daugiau dėmesio skirti vadinamosioms „nearshore“ šalims. Lietuva privalo tuo pasinaudoti.
O jeigu ekonomikos DNR – dar daugiau Skandinavijos?
Pernai daugiausia TUI projektų Lietuva pritraukė iš Jungtinės Karalystės ir JAV. O Latvija ir Estija sulaukė kur kas daugiau skandinavų dėmesio. Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje TUI iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos sudarė trečdalį visų pritrauktų projektų, Estijoje – 44%, Latvijoje – 46%.
Taigi, matyti, kad dar daug galimybių yra visai čia pat – ekonomiškai stipriose Skandinavijos valstybėse. Tiesa, tam, kad investicijų srautas iš Šiaurės šalių būtų dar didesnis, reikia strateginio sprendimo – ilgalaikio intereso aktyviai, kryptingai ir nuosekliai plėtoti santykius su Šiaurės šalimis tiek verslo, tiek politiniu lygiu.
Skandinavijos šalys geografiškai yra arti. Aviacijai atsigaunant, turėtų sugrįžti ir visi iki kelių valandų trunkantys skrydžiai į svarbiausius šio regiono miestus. Be to, Šiaurės šalyse kvalifikuota darbo jėga išlieka itin brangi, o tam tikrų specialistų jau ima stipriai trūkti. Dar gi, Švedija, Danija ir kitos šio regiono valstybės yra vienos konkurencingiausių pasaulyje, jos ryškiai matomos ekonomikos žemėlapiuose – mums tai papildomos vertės: galimybė perimti gerąją praktiką, eiti koja kojon su konkurencingiausiomis ekonomikos, bendradarbiauti ir gauti rekomendacijas, kurios ateityje atvers dar daugiau durų.
Metas atsisakyti seno įpročio
Nauja realybė, prie kurios COVID-19 akistatoje taikosi visas pasaulis, Lietuvai gali padėti atsisakyti seno įpročio – konkuruoti žemiausia kaina ir pristatyti save kaip mažiausių atlyginimų šalį. Sparčiai artėdama prie ES vidurkio, darbo jėgos kaštais ilguoju periodu Lietuva nebegali atlaikyti kainos spaudimo. Bet be mažiausios kainos mes turime ir daugiau stiprių pranašumų.
Ne iš vieno investuotojo tenka girdėti, kad Lietuva išsiskiria lankstumu, greitu ir kokybišku darbu, aukšta kvalifikacija, išskirtiniais sprendimais – visa tai turi aukštesnę kainą. Turime išmokti pagrįsti savo konkurencinį pranašumą ir tinkamai įkainoti savo išskirtinumą, gebėjimus bei kompetencijas. Todėl būtina stiprinti verslo pardavimų, kuriančių pridėtinę vertę, kultūrą ir gebėjimus Lietuvoje.
Turime ne vieną pavyzdį, kai Lietuvos gamintojai tampa pagrindiniais tiekėjais įmonėms iš Skandinavijos. Vėliau tos įmonės investuoja mūsų šalyje, nes pamato dar daugiau galimybių – ne tik norėdamos sutaupyti, bet matydamos naujų idėjų, greičio, verslo stabilumo galimybių. Pats metas ir mums į Skandinaviją žiūrėti kaip į namų, o ne eksporto rinką. Toks strateginis matymas ir kryptingas jo įgyvendinimas leis užtikrinčiau ir drąsiau plėsti mūsų ekonominę veiklą tose šalyse ir tuo pačiu pritraukti ilgalaikių investicijų iš Skandinavijos. Šiandien jau turime ir ne vieną Lietuvos įmonių, investavusių ir veikiančių Skandinavijoje, pavyzdį.
Naujas TUI diskursas – tvarumas
Yra ir daugiau nuorodų, kuriomis Lietuva gali sėkmingai pasinaudoti viliodama investuotojus. Viena jų – tvarumas. Šiaurės šalys ir jų verslas yra vieni didžiausių tvarumo ir aplinkosaugos ambasadorių visame pasaulyje. Skandinavijos įmonės šias sritis įtraukia į savo verslo strategijas, tam skiria daug investicijų ir žmogiškųjų resursų. Partnerius jie taip pat renkasi pagal „žalumo skalę“.
Tvarumo aktualumą rodo ir „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas – beveik šeši iš dešimties (57%) apklaustų verslo lyderių teigė, kad sutelks dėmesį į trejų artimiausių metų planus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.
Ne veltui ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatydama Europos Sąjungos atsigavimo planą pažymėjo, kad Europa turi tapti žaliųjų technologijų lydere ir įgyvendinti „Žaliąjį kursą“ (#GreenDeal). Taigi, aplinkosauga, tvarumas ir indėlis į „Žaliąjį kursą“ Lietuvai gali būti dar viena puiki galimybė plėtoti verslo dialogą su investuotojais iš Šiaurės šalių.
Taigi, sutelktomis ir koordinuotomis ilgalaikėmis atskirų verslų ir, ypatingai, jų asociacijų pastangomis bendradarbiaujant su kolegomis iš Skandinavijos, galime sukurti Šiaurės ir Baltijos šalių („Nordic-Baltic“) integruotą konkurencingą regioną, savo identitetu aiškiai matomą Europoje ir pasaulyje. Jis išsiskirtų konkurencingumu, inovatyvumu ir kūrybingu, tvarumu, stabilumu ir socialine atsakomybe. Užduotis nėra lengva, teks įveikti daug kliūčių ir stereotipų, bet kiek daug būtų vertas pasiektas rezultatas.
Komentaro autorius - Linas Dičpetris, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris
