Užsienio investuotojai naujų galimybių žvalgosi arčiau. Proga Lietuvai?

Publikuota: 2020-06-30
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Dėl pasaulyje susiklosčiusios ekonominės situacijos bei išryškėjusių globalizacijos trūkumų, Lietuvai šiandien atsiveria naujos galimybės užsienio investuotojams pasiūlyti atsakymus į jų problemas. Tačiau ko gali pritrūkti iki pilnos sėkmės?

Naujausias „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas rodo, kad investicijų pritraukimo magnetas Lietuvoje ir visame Baltijos regione veikia. Šiek tiek silpniau negu anksčiau, bet veikia. Tyrimo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 60 TUI projektų (2018 m. – 83), Latvija – 24 (2018 m. – 34), Estija – 27 (2018 m. – 28).

Tendencija – investuoti arčiau

Nauja realybė Europos bendroves priverčia dar kartą įvertinti rizikas, ieškoti alternatyvų ir iš naujo išanalizuoti kaimynystėje esančias galimybes. Ekonominės krizės akivaizdoje ėmė kilti klausimas dėl globalizacijos ateities, nes jau per pandemiją išryškėjo susiformavusios praktikos trūkumai.

Saugumas, patikimumas, lankstumas ir stabilumas staiga įgijo didesnę vertę. Žemi veiklos kaštai nebemasina tiek stipriai, kiek anksčiau. Todėl tikėtina, kad Europos investuotojai aktyviau rinksis patikrintus ir pramintus takus – to paties regiono valstybes. Jau dabar, „EY“ tyrimo duomenimis, 7 iš 10 tiesioginių užsienio investicijų vienoje Europos šalyje ateina iš kitos Europos šalies.

Kita investuotojams aktuali ir Lietuvai gana palanki tema – šiuolaikinės technologijos ir skaitmeninis raštingumas. Pandemija mokė pasaulį dirbti nuotoliniu būdu. Tai iš karto atskleidė telekomunikacijų infrastruktūros trūkumus, nepakankamą darbuotojų aprūpinimą kompiuterine įranga ir kitas elementarias problemas, dėl kurių, pavyzdžiui, dalies paslaugų centrų veikla Azijoje staiga sustojo.

Investuotojai pamatė, kad tam tikruose regionuose ekstremaliomis sąlygomis tiesiog neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo. Paaiškėjo, kad orientacija į žemus veiklos kaštus turi anksčiau neįvertintų rizikų. Tokios aplinkybės verčia tarptautines įmones permąstyti strategijas ir daugiau dėmesio skirti vadinamosioms „nearshore“ šalims. Lietuva privalo tuo pasinaudoti.

O jeigu ekonomikos DNR – dar daugiau Skandinavijos?

Pernai daugiausia TUI projektų Lietuva pritraukė iš Jungtinės Karalystės ir JAV. O Latvija ir Estija sulaukė kur kas daugiau skandinavų dėmesio. Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje TUI iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Islandijos sudarė trečdalį visų pritrauktų projektų, Estijoje – 44%, Latvijoje – 46%.

Taigi, matyti, kad dar daug galimybių yra visai čia pat – ekonomiškai stipriose Skandinavijos valstybėse. Tiesa, tam, kad investicijų srautas iš Šiaurės šalių būtų dar didesnis, reikia strateginio sprendimo – ilgalaikio intereso aktyviai, kryptingai ir nuosekliai plėtoti santykius su Šiaurės šalimis tiek verslo, tiek politiniu lygiu.

Skandinavijos šalys geografiškai yra arti. Aviacijai atsigaunant, turėtų sugrįžti ir visi iki kelių valandų trunkantys skrydžiai į svarbiausius šio regiono miestus. Be to, Šiaurės šalyse kvalifikuota darbo jėga išlieka itin brangi, o tam tikrų specialistų jau ima stipriai trūkti. Dar gi, Švedija, Danija ir kitos šio regiono valstybės yra vienos konkurencingiausių pasaulyje, jos ryškiai matomos ekonomikos žemėlapiuose – mums tai papildomos vertės: galimybė perimti gerąją praktiką, eiti koja kojon su konkurencingiausiomis ekonomikos, bendradarbiauti ir gauti rekomendacijas, kurios ateityje atvers dar daugiau durų.

Metas atsisakyti seno įpročio

Nauja realybė, prie kurios COVID-19 akistatoje taikosi visas pasaulis, Lietuvai gali padėti atsisakyti seno įpročio – konkuruoti žemiausia kaina ir pristatyti save kaip mažiausių atlyginimų šalį. Sparčiai artėdama prie ES vidurkio, darbo jėgos kaštais ilguoju periodu Lietuva nebegali atlaikyti kainos spaudimo. Bet be mažiausios kainos mes turime ir daugiau stiprių pranašumų.

Ne iš vieno investuotojo tenka girdėti, kad Lietuva išsiskiria lankstumu, greitu ir kokybišku darbu, aukšta kvalifikacija, išskirtiniais sprendimais – visa tai turi aukštesnę kainą. Turime išmokti pagrįsti savo konkurencinį pranašumą ir tinkamai įkainoti savo išskirtinumą, gebėjimus bei kompetencijas. Todėl būtina stiprinti verslo pardavimų, kuriančių pridėtinę vertę, kultūrą ir gebėjimus Lietuvoje.

Turime ne vieną pavyzdį, kai Lietuvos gamintojai tampa pagrindiniais tiekėjais įmonėms iš Skandinavijos. Vėliau tos įmonės investuoja mūsų šalyje, nes pamato dar daugiau galimybių – ne tik norėdamos sutaupyti, bet matydamos naujų idėjų, greičio, verslo stabilumo galimybių. Pats metas ir mums į Skandinaviją žiūrėti kaip į namų, o ne eksporto rinką. Toks strateginis matymas ir kryptingas jo įgyvendinimas leis užtikrinčiau ir drąsiau plėsti mūsų ekonominę veiklą tose šalyse ir tuo pačiu pritraukti ilgalaikių investicijų iš Skandinavijos. Šiandien jau turime ir ne vieną Lietuvos įmonių, investavusių ir veikiančių Skandinavijoje, pavyzdį.

Naujas TUI diskursas – tvarumas

Yra ir daugiau nuorodų, kuriomis Lietuva gali sėkmingai pasinaudoti viliodama investuotojus. Viena jų – tvarumas. Šiaurės šalys ir jų verslas yra vieni didžiausių tvarumo ir aplinkosaugos ambasadorių visame pasaulyje. Skandinavijos įmonės šias sritis įtraukia į savo verslo strategijas, tam skiria daug investicijų ir žmogiškųjų resursų. Partnerius jie taip pat renkasi pagal „žalumo skalę“.

Tvarumo aktualumą rodo ir „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas – beveik šeši iš dešimties (57%) apklaustų verslo lyderių teigė, kad sutelks dėmesį į trejų artimiausių metų planus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.

Ne veltui ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatydama Europos Sąjungos atsigavimo planą pažymėjo, kad Europa turi tapti žaliųjų technologijų lydere ir įgyvendinti „Žaliąjį kursą“ (#GreenDeal). Taigi, aplinkosauga, tvarumas ir indėlis į „Žaliąjį kursą“ Lietuvai gali būti dar viena puiki galimybė plėtoti verslo dialogą su investuotojais iš Šiaurės šalių.

Taigi, sutelktomis ir koordinuotomis ilgalaikėmis atskirų verslų ir, ypatingai, jų asociacijų pastangomis bendradarbiaujant su kolegomis iš Skandinavijos, galime sukurti Šiaurės ir Baltijos šalių („Nordic-Baltic“) integruotą konkurencingą regioną, savo identitetu aiškiai matomą Europoje ir pasaulyje. Jis išsiskirtų konkurencingumu, inovatyvumu ir kūrybingu, tvarumu, stabilumu ir socialine atsakomybe. Užduotis nėra lengva, teks įveikti daug kliūčių ir stereotipų, bet kiek daug būtų vertas pasiektas rezultatas.

Komentaro autorius - Linas Dičpetris, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lenkija antrajame ture renka prezidentą – žadama įtempta kova

Šiandien Lenkijoje vyksta antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas. Dėl posto varžosi dabartinis Lenkijos...

Ligos, kuriomis galima nesusirgti, sugraužia šeštadalį pasaulio BVP

Dėl ligų ir ankstyvų mirčių, kurių galima išvengti, pasaulio bendrasis vidaus produktas kasmet netenka 15%.

Finansai
2020.07.11
G. Landsbergis po rinkimų nemato galimybės dirbti tik su LLRA–KŠS 2

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo...

Verslo aplinka
2020.07.11
Vilniuje rengiamos LGBT eitynės už lygybę 16

Šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, rengiamos eitynės už seksualinių mažumų teises. Jas organizuoja...

Laisvalaikis
2020.07.11
COVID-19 ir Europos ateitis

COVID-19 krizė yra bene didžiausias socialinis eksperimentas mūsų gyvenime. Nežinome, kada ar kuo tai...

Verslo aplinka
2020.07.11
Lenkijos politika – kryžkelėje Premium

Nuo to, kas bus Lenkijos prezidentu, priklauso dabartinės valdančiosios koalicijos likimas.

Verslo klasė
2020.07.11
Fiona Hill: Kremlių pažįstu geriau nei Baltuosius rūmus Premium

Fionai Hill dar nebaigus kalbos Kongrese per Donaldo Trumpo apkaltos tyrimą, ji pati tapo karščiausia...

Laisvalaikis
2020.07.11
Ch. Michelio siūlymai dėl ES atsigavimo plano sulaukė „taupiųjų“ kritikos

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis penktadienį pateikė naujausią pasiūlymą dėl 750 mlrd.

Verslo aplinka
2020.07.10
Serbija ir Kosovas atnaujina labai sudėtingą dialogą 1

Serbijos ir Kosovo lyderiai penktadienį surengė pirmąsias derybas po pusantrų metų pertraukos, kuriomis...

Verslo aplinka
2020.07.10
Turkijos teismas panaikino Švč. Išminties soboro muziejaus statusą

Turkijos aukščiausioji teismo institucija penktadienį atšaukė Bizantijos imperijos laikų Švč. Išminties...

Laisvalaikis
2020.07.10
Nyderlandai apskundė Rusiją EŽTT dėl MH17 lainerio numušimo 3

Nyderlandai penktadienį pranešė pateikę Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ieškinį prieš Rusiją dėl jos...

Verslo aplinka
2020.07.10
Sveikatos apsaugos ministerija ir LSMU pasirašė sutartį dėl populiacijos tyrimo

Sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) dėl populiacijos tyrimo, skirto nustatyti, kokia...

Verslo aplinka
2020.07.10
S. Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų 1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Verslo aplinka
2020.07.10
„Valstiečių“ taryba patvirtino: rinkimų sąrašą ves premjeras S. Skvernelis 1

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą...

Verslo aplinka
2020.07.10
Atnaujintas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti, sąrašas

Nuo liepos 13 dienos į Lietuvą negalės atvykti užsieniečiai, gyvenantys Švedijoje, Liuksemburge,...

Verslo aplinka
2020.07.10
Siekiant pastatyti Vyčio skulptūrą Vyriausybė turėtų perimti aikštę, sako premjeras 3

Norint pastatyti Vyčio skulptūrą Lukiškių aikštėje Vilniuje, Vyriausybė turėtų ją perimti, sako premjeras...

Verslo aplinka
2020.07.10
G. Nausėda pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės 11

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso...

Verslo aplinka
2020.07.10
EVT pirmininkas pristatė kompromisą dėl Europos pinigų, Lietuvai siūloma palikti kompensaciją dėl emigracijos nuostolių 4

Charle‘is Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, penktadienį pateikė savo pasiūlymą dėl Europos...

Verslo aplinka
2020.07.10
C. Michelis siūlo 5 mlrd. Eur „Brexit“ rezervinį fondą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pasiūlė įkurti 5 mlrd. Eur rezervinį fondą...

Verslo aplinka
2020.07.10
VRK sugrąžina Darbo partijai įšaldytą 1,8 mln. Eur dotaciją 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį priėmė sprendimą, kuriuo Darbo partijai (DP) grįš daugiau nei...

Verslo aplinka
2020.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus